2025 m. vasaris jau ??jo ? ?monijos istorij? kaip naujos pasaulio tvarkos prad?ia. ?vykiai teka grei?iau, nei ?manoma juos profesionaliai pakomentuoti. Ta?iau pasirinkime pagrindinius, vertybinius. Turb?t abejing? nepaliko Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidento J. D. Vance?o istorin? kalba, kuri suk?l? didel? a?ar? ir dant? kalenimo bang? tarptautin?je bendruomen?je, tiek kair?je, tiek de?in?je.
Savo pasisakyme jis tarp eilu?i? pasak? tai, k? mes visi ?inojome vidurnakt? pakelti i? miego, kad karalius yra nuogas: es? did?iausia gr?sm? Europos demokratijai kyla ne i? i?or?s, o i? vidaus, taip kritikuodamas Europos elit? d?l ?od?io laisv?s ir demokratini? vertybi? trypimo kojomis.
Viceprezidentas negailestingai ?g?l? Europos ?ali? vyriausyb?s d?l, jo nuomone, antidemokratini? veiksm?, toki? kaip rinkim? anuliavimas Rumunijoje ir ?od?io laisv?s suvar?ymai socialiniuose tinkluose. Jis teig?, kad tokie veiksmai primena sovietme?io praktik? ir kenkia demokratijos pagrindams.
Kalenimas dantimis ir aimanos pasilyd? nedelsiant. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pavadino Vance?o komentarus nepriimtinais, o Europos S?jungos u?sienio politikos vadov? Kaja Kallas i?rei?k? susir?pinim? d?l galimo JAV ki?imosi ? Europos politik?. ?ie ponai gali k? nori kalb?ti, bet tai rei?kia, jog v?jai pasaulyje pu?ia kiti, teks prie to prisitaikyti, o tai rei?kia, jog metas gr??ti prie ?mogi?kumo i?tak?, nuo kuri? senasis kontinentas prad?jo tolti dar prie? kelis de?imtme?ius, lyg nuo inkaro nutr?k?s garlaivis.
Vakar? liberali demokratija kelis de?imtme?ius ?jo ne tuo keliu, ji tapo karingojo posthumanizmo ir marksistini? id?j? ?kaite, kurios, deja ?lugus sovietme?iui niekur nemir?, bet prisitaik? i?gyventi vakarieti?komis s?lygomis ir netgi per?m? politikos vadyb?, kurios portret? ka?kada nutap? Donna J. Haraway savo es? ?Kiborg? manifestas? bei George Orwelas distopiniame romane ?1984?. Tai prived? prie Vakar? civilizacijos saul?lyd?io su vaivoryk?tin?mis v?liavomis, translyt?mis ?iurk?mis USAID finansuojamose laboratorjose, 72 lytimis, partneryst?mis, ?traukumu, ?aliaisiais kursais, pandemijomis, karais bei m?ginimais negr??tamai pakeisti ?mog?, i?sity?iojant i? pamatini? humanizmo vertybi?, o tai rei?kia ? j? nu?udyti. Galimai J. D. Vance?as apie tai ir nor?jo persp?ti.
Analitikai mano, kad ?i kalba ?ymi nauj? etap? JAV ir Europos santykiuose, atspindint? pasikeitusi? Amerikos administracijos pozicij? gri?nan?i? Europos vertybi? at?vilgiu. Tai neabejotinai tur?s ilgalaiki? pasekmi? transatlantiniams santykiams ir Europos saugumo architekt?rai. J. D. Vance?o kritika Europos elitui d?l ?od?io laisv?s ir demokratini? vertybi? ribojimo atspindi sveiko proto susir?pinim? d?l ak? r??ian?i? ribojim? pilie?iams laisvai reik?ti savo nuomon?. To nepamatyti gali tik aklas. Kalbant apie USAID (JAV tarptautin?s pl?tros agent?r?) u?blokavim?, tai buvo netiesiogin? u?uomina apie ardom?j? ?ios agent?ros veikl?, ypa? mink?t?j? gali? projektuose, ypa? Covid-19 pandemijos metu, kai ?m? siaut?ti nepraustaburniai fakt? tikrintojai.
Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Kristofas Heusgenas, baigdamas konferencij?, nesulaik? a?ar?, i?reik?damas susir?pinim? d?l galimo transatlantini? vertybi? erozijos po Vance?o kalbos. Europos lyderiai ir toliau dar kietai miega ir u?sispyrusiai meluoja sau ir savo rink?jams, pani?kai bijodami kritikos. Pana?ios giesm?s giedamos ir Lietuvoje. Pasigirdo raginim? naujiesiems JAV naratyvams taikyti pandemijos laikais i?m?gint? ?cancel? kult?r?, t.y. blokuoti ar cenz?ruoti naujienas i? u? Altanto. Taip jie prie?tarauja sau, nes liberalioji demokratija tur?t? vertinti ?od?io laisv? ir asmens teises.
Politinio dugno ?cancel? kult?ra yra pats ai?kiausias ir pats tikriausias ?od?io laisv?s kal?jimas. Tokia praktika sukuria baim?s atmosfer?, visuomen?s susisluoksniavim? ? ?burbulus?, savus bei svetimus, besmegeni? troli? fermas, d?l kuri? ?mon?s vengia reik?ti savo nuomon? interneto tinkluose d?l galimos socialin?s sankcijos ar pasmerkimo. D?l to atsiranda ?tampos ir tarp valstybi?, ir tarp eilini? ?moni?. Taip ir atsiranda tos dvi Lietuvos.
Pa?velkime ? m?s? kra?t?, ar mes toli esame nuo pasaulini? tendencij?. Deja, esame labai kult?riniai atsilik?. Pavyzd?iui, analizuojant Kretingos rajono savivaldyb?s ir laikra??io ??vyturys? santykius, taip pat kyla klausim?, ar ?ie santykiai kartais atitinka socialinio dugno ?cancel? kult?ros kriterijus? Taigi JAV viceprezidento J. D. Vance?o kritikos ?od?ius turime prisiimti ir sau.
?iuos santykius galima apib?dinti kaip ?temptus ar konflikti?kus. Tokiais jie buvo labai senai. Juose galima ??velgti ir m?ginim? riboti ?od?io laisv?, apie k? persp?jo JAV viceprezidentas. Savivaldyb? ir laikra?tis, atrodo, turi skirtingus po?i?rius ? tam tikrus klausimus, o tai ir lemia vie?us nesutarimus. Tokie santykiai gali b?ti laikomi dalimi demokratinio proceso, kuriame ?iniasklaida atlieka steb?tojo ir kritiko vaidmen?, o vald?ios institucijos reaguoja ? kritik?. Svarbu, kad abi pus?s siekt? konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo, siekiant u?tikrinti objektyv? informavim? ir skaidrum? visuomen?je, vengiant vienos nuomon?s ar propagandini? naratyv?. Grei?iau tai atspindi nat?ralius nesutarimus tarp ?iniasklaidos ir vald?ios institucij?, kurie gali kilti bet kurioje demokratin?je visuomen?je.
Pabaigai – truputis klasikos. Ka?kada ?ymus angl? ra?ytojas Aldous Huxley prie? gyvenimo saul?lyd? para?? es? ?Puikus naujas pasaulis per?i?r?tas? (?Brave New World Revisited?). Tai autoriaus refleksija apie jo paties 1932 m. i?leisto romano ?Puikus naujas pasaulis? (?Brave New World?) apie prana?ystes ir j? realizacij? XX a. viduryje. ?ioje es? Huxley analizuoja, kaip jo apra?ytos distopin?s visuomen?s bruo?ai pradeda ry?k?ti realiame pasaulyje.
Huxley teigia, kad demokratin?s visuomen?s gali palaipsniui virsti diktat?romis, jei pilie?iai taps pernelyg pasyv?s arba leis vald?iai per daug kontroliuoti j? gyvenimus. Jis pabr??ia, kad technologij? ir propagandos naudojimas gali b?ti efektyvios priemon?s manipuliuoti visuomen?s nuomone ir elgesiu, o tai gali sukelti laisv?s praradimus net ir i?sivys?iusiose demokratin?se ?alyse.
Autorius taip pat ?sp?ja apie ?perdavimo? (angl. ?over-organization?) pavojus, kai vald?ios strukt?ros tampa pernelyg sud?tingos ir centralizuotos, o tai gali sukelti individualumo ir asmens laisv?s praradimus. Be Aldouso Huxley, reikt? prisiminti Juoz? Girni? ir Antan? Macein?, kurie taip pat persp?jo, kad demokratija gali i?sigimti, jei n?ra u?tikrinamos pagrindin?s asmens laisv?s, pabr??dami, kad be s??in?s, ?sitikinim? ir ?od?io laisv?s demokratija tampa tik pilku fasadu. Kad to nenutikt?, b?tina nuolatin? pilie?i? prie?i?ra, laisv?s apsauga ir atsparumas manipuliacijoms bei informacijos kontrolei.
Taigi b?t? klaida J. D. Vance?o istorin? kalb? atmesti automati?kai, kaip melagien? ar tikrov?s neatitinkan?ius teiginius. Tai yra mintys kiekvieno m?s? giliai savirefleksijai, ar a? esu vis dar demokratas, ar jau virstu ? drakon?, pana?iai kaip tame sovietiniame animaciniame filme pagal kin? liaudies pasak??
