Jau treji metai, kai Ukraina nepaliaujamai kovoja u? savo laisv? ir nepriklausomyb?, atlaikydama neproporcing? Rusijos agresijos sm?g?. Per ?? laik? pasaulis tapo liudininku ne tik did?iulio ukrainie?i? pasiaukojimo, bet ir nepalau?iamos vienyb?s, kuri ?kvepia laisv? branginan?ias tautas.
Ta?iau ?mon?s pavargo nuo karo ? tiek fizi?kai, tiek psichologi?kai. Ilgalaikis stresas, netektys, neu?tikrintumas d?l ateities ir nuolatin? gr?sm? stipriai i?sekina tiek civilius, tiek karius. Daugelyje Ukrainos miest? ?mon?s bando gyventi ?normal?? gyvenim?, ta?iau oro pavojaus sirenos, elektros tiekimo sutrikimai ir naujienos i? fronto nuolat primena realyb?. Stipr?s tokiomis aplinkyb?mis i?lieka tie, kurie sugeba pa?velgti ? situacij? be emocinio ir propagandinio fono bei ie?koti reikiam? sprendim? ir resurs?, kad sustabdyt? ?mogaus sukelt? beprotyb?.
Psichologinis nuovargis jau?iamas ir tarptautin?je bendruomen?je ? ma??janti parama, informacinis perdegimas, tam tikras abejingumas, korupcija. Karas sukuria chaoti?k? aplink?, kurioje lengviau piktnaud?iauti vald?ia, pinigais ir resursais. Dideli gynybos biud?etai, skub?s pirkimai, humanitarin? pagalba ? visa tai tampa korupcijos ?idiniais, nes da?nai n?ra veiksmingos kontrol?s. Tuo naudojasi ir ?vair?s paramos rink?jai, kuri? veiklos niekas netikrina.
Atsparumas korupcijai karo metu priklauso nuo institucij? stiprumo, visuomen?s spaudimo ir politin?s valios kovoti su neskaidrumu. Ukraina jau ne kart? demonstravo, kad kovoja ne tik su i?or?s agresija, bet ir su korupcija ?alies viduje ? mat?me atleidimus auk?tuose postuose, naujas reformas, teismus. Ta?iau karo s?lygomis ?i kova tampa dar sud?tingesn?, nes da?nai korupcija slepiama po patriotizmo v?liavomis.
Posakis ?Kam karas, o kam motina gimta? (orig. rus. ????? ?????, ? ???? ???? ??????) yra slav? folklorui b?dingas posakis, turintis neigiam? konotacij?. Jis rei?kia, kad vieniems karas yra didel? nelaim?, o kitiems ? galimyb? pasipelnyti ar gauti naudos. Tai akivaizdu ir tarptautin?je arenoje.
Remiantis ?Bloomberg? ir ?Financial Times? analiz?mis, Ukrainos ekonomika per trejus karo metus patyr? did?iulius nuostolius, kuri? apytiksl? vert? gali siekti ?imtus milijard? JAV doleri?. Kai kurie ekspert? vertinimai rodo, kad Ukrainos BVP suma??jo 25?30 proc., lyginant su karo prad?ia. Tai rei?kia prarast? gamybos ir paslaug? vert?, siekian?i? milijardus doleri?. Karo metu smarkiai pa?eista kritin? infrastrukt?ra ? transporto, energetikos, pramon?s objektai ir gyvenamieji rajonai. Atstatymo i?laidos ir tiesiogin? ?ala gali siekti ?imtus milijard? doleri?. Neapibr??tumo s?lygomis suma??jo tiek u?sienio, tiek vidaus investicijos, o tai dar labiau stabdo ekonomikos atsigavim?.
Be tiesiogini? nuostoli?, analitikai atkreipia d?mes? ? ilgalaik? poveik? ? ekonomikos strukt?rinius poky?ius ir b?tinyb? investuoti ? nauj? infrastrukt?r?, kas dar labiau padidina bendr? nuostoli? mast?. Kai kurie vertinimai rodo, kad bendras ekonomini? nuostoli? dydis Ukrainoje gali siekti nuo 300 iki 600 mlrd. JAV doleri?.
Tuo tarpu Rusijos ekonominiai nuostoliai d?l karo taip pat did?iuliai. Sankcijos smarkiai paveik? energetikos sektori?, finans? sistemas ir tarptautin? prekyb?. Apribotos galimyb?s pritraukti u?sienio investicijas bei i?tekli? nutek?jimas dar labiau apsunkino ekonomikos augim?. Be tiesiogini? finansini? nuostoli?, Rusijos ekonomika turi prisitaikyti prie nauj? realij? ? ribotos prieigos prie auk?t?j? technologij?, prarasto patikimumo tarptautin?je rinkoje bei strukt?rini? poky?i?. ?ie veiksniai gali lemti dar didesnius ekonominius nuostolius ateityje, siekian?ius nuo 300 iki 500 mlrd. JAV doleri?.
Ukrainos karas taip pat i?siskiria savo netradiciniais ir hibridiniais elementais. Be tradicini? karini? operacij?, vyksta intensyvios kibernetin?s atakos, dezinformacijos kampanijos ir informaciniai karai. Konflikto dalyviai naudoja inovatyvias taktikas, ?skaitant pla?i? dron?, raket? sistem? ir dirbtinio intelekto technologij? integracij?. Did?iulis tarptautin?s bendruomen?s ?sitraukimas dar labiau komplikuoja situacij?.
Auk? skai?iai abiejose pus?se jau pasiek? mil?ini?kus mastus. Kai kurie nepriklausomi ekspertai ir tarptautin?s organizacijos nurodo, kad per trejus metus Ukrainos auk? skai?ius gali siekti iki 200 000 ?moni?. Vertinant ir su?eistuosius, bendras nukent?jusi?j? skai?ius gali vir?yti 1 milijon?. Rusijos pus?je auk? skai?ius dar sud?tingiau patikrinamas, ta?iau kai kurie skai?iavimai rodo, kad bendras praradim?, skai?ius, skai?iuojant ir sanitarinius (su?eistuosius), gali siekti 2 milijonus ?moni?.
Per abi fronto puses, skai?iuojant ir fizines aukas, ir sanitarinius praradimus, kariaujan?ios ?alys kartu gal?jo prarasti per 3-4 milijonus darbingo am?iaus daugiausia vyri?kos lyties individ?. Tai toks ?moni? kiekis, kuris atitinka Sankt Peterburgo ar Berlyno populiacij?. Skai?iuojant koki? prid?tin? vert? gali sukurti vienas statistinis darbingas ?mogus, tai gali prilygti Belgijos ar Olandijos ekonomikoms.
Be ?moni? gyvybi?, prarasta ir mil?ini?ka karin? technika. Remiantis ?Bloomberg? duomenimis, Ukrainos prarastos technikos vert? gali siekti 5?15 mlrd. JAV doleri?, o Rusijos ? net 50?150 mlrd. JAV doleri?.
Karo sukelta ekologin? ?ala ? dar viena did?iul? problema. Sunaikinta infrastrukt?ra, u?ter?ta aplinka, pavojingos med?iagos patekusios ? grunt? ir vanden? sukurs ilgalaiki? i???ki?. Manoma, kad aplinkos atk?rimo ir valymo i?laidos gali siekti apie 2 mlrd. JAV doleri?.
?iame nuostoli? kontekste galima suprasti pasaulio lyderi?, tarp j? ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, nuog?stavimus, kad ?io karo apskritai netur?jo b?ti. Vis daugiau diskutuojama apie b?tinyb? ie?koti taikos keli?, kad b?t? i?saugotos gyvyb?s. Karo pabaigos data priklauso nuo daugyb?s sud?ting? ir nenusp?jam? veiksni?, ta?iau svarbiausia ? suprasti pagrindines konflikto prie?astis ne propagandos lygmenyje, o remiantis humanizmo ir sveiko proto principais.
