I?slaptintas 1990 m. baland?io m?n. C?A dokumentas, pavadintas SSRS: demografin?s tendencijos ir etnin? pusiausvyra ne Rusijos respublikose , pateikia i?sami? gyventoj? skai?iaus poky?i? Soviet? S?jungoje 1979?1989 m. analiz?. Ataskaitoje pabr??iama, kad d?l gimstamumo modeli? ir migracijos skirtum? kito etnin? pusiausvyra ne Rusijos respublikose. ?ios demografin?s tendencijos suvaidino svarb? vaidmen? augant nacionalistiniams jud?jimams, kurie galiausiai prisid?jo prie SSRS ?lugimo. Ataskaitoje taip pat minima ir Lietuva, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelb? nepriklausomyb?.
Skirtingi gyventoj? augimo tempai
1989 m. soviet? sura?ymo duomenimis, bendras SSRS gyventoj? skai?ius i?augo nuo 262,4 mln. 1979 m. iki 286,7 mln. Ta?iau ?is augimas nebuvo tolygiai paskirstytas tarp sovietini? respublik?:
- Vidurin? Azija ir Kaukazas : Piet? respublikos, kuriose daugiausia gyvena musulmonai, patyr? did?iausi? augimo temp? ? vidutini?kai apie 2 procentus kasmet. ?iuose regionuose gimstamumas daugiau nei du kartus vir?ijo soviet? ?alies vidurk?.
- Vakar? respublikos (i?skyrus Baltijos ?alis) : augimo tempas buvo ?ymiai ma?esnis ? ma?daug 0,5 procento per metus, daugiausia d?l ma?o gimstamumo tarp tituluot? tautybi?.
Demografinis kontrastas tarp spar?iai augan?i? musulmoni?k? respublik? ir l??iau augan?i? slav? region? tapo esminiu SSRS etnin?s ir politin?s dinamikos veiksniu.
Migracijos modeliai ir etniniai poky?iai
1979?1989 m. vidaus migracija suvaidino lemiam? vaidmen? formuojant ?vairi? respublik? etnin? sud?t?:
- Piet? respublikos : daugiau nei 2 milijonai ?moni?, daugiausia rusai, emigravo i? Vidurin?s Azijos ir Kaukazo, nes ?iuose regionuose vis labiau dominuoja j? titulin?s tautyb?s.
- Vakar? respublikos : prie?ingai, regione etnin? pusiausvyra buvo gana stabili. Tikimasi, kad bendra slav? ? baltarusi?, ukrainie?i? ir rus? ? dalis ?iek tiek suma??s nuo 69 procent? 1989 m. iki ma?daug 67 procent? iki 2000 m.
- Kazachstanas : Kazachstano SSR ?vyko reik?mingas poslinkis ? kazachai aplenk? rusus kaip did?iausia etnin? grup?, nors n? viena tautyb? netur?jo daugumos.
Rus? emigracij? i? pietini? respublik? daugiausia l?m? besikei?iantis politinis klimatas, kuris tapo vis nepalankesnis nevietin?ms populiacijoms.
Urbanizacijos tendencijos
Devintajame de?imtmetyje sovietin?se respublikose taip pat t?s?si urbanizacijos tendencija. Remiantis i?slaptinta ataskaita, miestuose gyvenan?i? ?moni? dalis i?augo 1979-1989 m. laikotarpiu:
- Latvijos miest? gyventoj? skai?ius i?augo nuo
- –
