I?slaptintame 1985 m. C?A dokumente, pavadintame ? Soviet? nesutarimas ir jos represijos nuo 1975 m. Helsinkio susitarim??, pateikiama nuodugni nesutarim? Soviet? S?jungoje ir vyriausyb?s pastang? j? slopinti analiz?. Dokumente, kuris i? prad?i? buvo klasifikuojamas kaip Slaptas , apra?oma, kaip soviet? re?imas sustiprino represijas prie? ?mogaus teisi? aktyvistus, nacionalistus ir religines grupes po Helsinkio susitarimo pasira?ymo 1975 m.
?mogaus teisi? jud?jimo i?kilimas
1975 m. Helsinkio susitarimai, kuriais buvo siekiama skatinti ?mogaus teises ir tarptautin? bendradarbiavim?, nety?ia paskatino soviet? disident? aktyvum?. Disidentai susitarimo ?mogaus teisi? nuostatas vertino kaip galimyb? mesti i???k? valstyb?s represijoms. Iki 1976 m. ?mogaus teisi? grup?s, tokios kaip Maskvos Helsinkio grup? ir pana?ios organizacijos Ukrainoje, Sakartvele ir Arm?nijoje, aktyviai steb?jo, kaip Sovietai laikosi susitarim?..
?ios grup?s veik? atvirai, bendradarbiaudamos su Vakar? ?urnalistais ir diplomatais. Tarp pagrindini? veik?j? buvo fizikas ir aktyvistas Andrejus Sacharovas, kuris tiesiogiai para?? JAV prezidentui Jimmy Carteriui, kad pasisakyt? u? soviet? ?mogaus teises..
Ta?iau soviet? vadovyb? ?iuos jud?jimus vertino kaip tiesiogin? gr?sm?. I? prad?i? toleruodama disidentus, 1977 m. KGB prad?jo sisteming? susidorojim?. Pagrindiniai aktyvistai, ?skaitant Aleksandr? Ginzburg?, Jurij? Orlov? ir Anatolij? ??aransk? , buvo suimti.
KGB vaidmuo slopinant nesutarimus
Vadovaujant Jurijui Andropovui , KGB suk?r? sud?tingesnius represij? metodus. Vietoj tiesioginio ?iaurumo agent?ra sutelk? d?mes? ? teisin?s, administracin?s ir psichologin?s taktikos derin?:
1. Priverstin? emigracija: Soviet? S?junga i?var? i? ?alies kelis garsius disidentus, tokius kaip Aleksandras Sol?enicynas ir Vladimiras Bukovskis, kad atsikratyt? vidin?s opozicijos ir suma?int? tarptautin? reakcij?.
2. Baud?iamieji kaltinimai ir psichiatrijos ?kalinimas: daugelis disident? buvo nuteisti pagal i?galvotus baud?iamuosius kaltinimus arba jiems buvo diagnozuotos psichikos ligos, siekiant pateisinti j? u?darym? psichiatrijos ligonin?se.
3. ?statym? pakeitimai: soviet? vyriausyb? per?i?r?jo ?statymus, siekdama i?pl?sti politini? nusikaltim? apibr??im? ir palengvinti aktyvist? baud?iam?j? persekiojim?.
4. U?sienio paramos sutrikdymas: re?imas siek? atkirsti disidentus nuo Vakar? ?urnalist? ir diplomat?, apribodamas tarptautinius telefono skambu?ius, pa?to paslaugas ir keliones ? u?sien?.
Represijos prie? religinius ir nacionalistinius jud?jimus
Be ?mogaus teisi? aktyvist?, nacionalistin?s ir religin?s grup?s patyr? didel? persekiojim?.
? ?yd? emigracijos jud?jimas: Soviet? S?junga i? prad?i? leido padidinti ?yd? emigracij? ir pasiek? auk??iausi? ta?k? 1979 m., kai i?vyko daugiau nei 50 000 ?moni?. Ta?iau iki 1984 m. tik 896 ?ydams buvo i?duotos i?vykimo vizos, o tai ?ymi didelio masto emigracijos pabaig?.. ?yd? aktyvistai, kurie atsisak? tyl?ti, buvo suimti ir persekiojami.
? Krik??ionys baptistai ir sekmininkai: krik??ioni? grup?s, kurios veik? u? valstyb?s sankcionuot? ba?ny?i? rib?, buvo represuotos. Buvo u?pultos pogrindin?s spaustuv?s, tokios kaip baptist? Khristianin spauda, o j? operatoriai buvo are?tuoti..
? Musulmon? atgimimas: Vidurin?je Azijoje ir Kaukaze ?vyko islamo tapatyb?s atgimimas. Soviet? vald?ia atsak? masin?mis ateizmo kampanijomis, ta?iau pogrindin?s religin?s mokyklos toliau veik?.
Poveikis soviet? ir vakar? santykiams
Nesutarim? slopinimas tapo pagrindiniu ?tampos tarp Soviet? S?jungos ir Vakar? ?altiniu. JAV ir jos s?junginink?s da?nai kritikavo soviet? ?mogaus teisi? pa?eidimus tokiuose forumuose kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija (ESBO) . Ta?iau, nepaisant diplomatinio spaudimo, soviet? vald?ia i?liko i??aukianti. U?sienio reikal? ministras Andrejus Gromyko atmet? Vakar? susir?pinim? ir pabr???, kad ?mogaus teis?s yra soviet? vidaus reikalas.
Vakar? vyriausyb?s laik?si mi?raus po?i?rio. Nors JAV susiejo prekybinius ir diplomatinius santykius su soviet? ?mogaus teisi? politika, Europos tautos pirmenyb? teik? ?velnesniam po?i?riui, da?nai pasisakydamos u? atskirus disidentus, o ne ? platesnius sisteminius poky?ius.
Gorba?iovo po?i?ris ir ateities perspektyvos
Devintojo de?imtme?io viduryje, kai ? vald?i? at?jo Michailas Gorba?iovas , buvo tikimasi reform?. Nors ankstyvoji Gorba?iovo retorika si?l? atvirum? dialogui, jo administracija i? prad?i? toliau slopino nesutarimus. Tik devintojo de?imtme?io pabaigoje, kai ?vyko Glasnost (atvirumas) ir Perestroika (restrukt?rizacija) , ?vyko reik?ming? poky?i?.
Jau tada represij? palikimas paliko gilius randus sovietin?je visuomen?je. Nacionalistin?s ir religin?s grup?s, de?imtme?ius buvusios pogrindyje, v?l i?kilo ir prisid?jo prie Soviet? S?jungos ?lugimo 1991 m.
Lietuva: nacionalizmas, religiniai nesutarimai ir soviet? represijos
I?slaptintame C?V dokumente ? Soviet? nesutarimas ir jos represijos nuo 1975 m. Helsinkio susitarim?? pateikiamos i?samios ??valgos disident? jud?jim? Lietuvoje bei soviet? re?imo pastangas j? slopinti. Po 1975 m. Helsinkio susitarim? Lietuvoje i?augo aktyvumas u? kult?rines ir politines teises. Soviet? vald?ios atsakas buvo greitas ir grie?tas, nukreiptas prie? disidentus ? are?tus, priverstin? emigracij? ir sustiprint? KGB sekim?.
Lietuvi? tautinink? s?j?d?iai
Lietuvoje buvo vienas stipriausi? nacionalistini? jud?jim? tarp sovietini? respublik?. Skirtingai nuo kit? region?, kur nesutarimai apsiribojo izoliuotais intelektualiniais sluoksniais, lietuvi? nacionalizmas tur?jo didel? paprast? ?moni? palaikym?, ypa? tarp jaunimo.
? Pogrind?io organizacijos: susik?r? kelios pogrind?io grup?s, kuri? tikslai buvo skirtingi ? nuo didesn?s Lietuvos autonomijos iki visi?kos nepriklausomyb?s. Ta?iau ?ias organizacijas KGB greitai nustat? ir i?ard?.
? Vie?os demonstracijos: Nacionalist? demonstracijos retkar?iais virsdavo smurtin?mis, kaip matyti 1977 m., kai soviet? saugumo paj?gos panaudojo ginkluot? j?g?, kad i?sklaidyt? protestus, reaguodamos ? Lietuvos ir Rusijos sporto ?vykius.
? Jaunimo aktyvizmas: Komjaunimas, sovietin? jaunimo organizacija, tapo ideologin?s kovos lauku. 1982 m. Lietuvos komunist? partijos pareig?nas Nikolajus Dybenko pripa?ino, kad komjaunuoliai Tel?iuose sub?r? pogrindin? nacionalist? grup?, kuri? atrado ir sutriu?kino vald?ia.
Nepaisant soviet? represij?, nacionalizmas i?liko varomoji j?ga Lietuvoje. ?Samizdat ? (pogrind?io leidiniai) suvaidino pagrindin? vaidmen? palaikant nacionalistines nuotaikas, pla?iai tira?uojamus ?urnalus, tokius kaip ?Au?ra ? , ? Perspektyvos ? ir ?Alma Mater? . ?iose publikacijose daugiausia d?mesio buvo skiriama Lietuvos kult?ros gynimui ir nepriklausomyb?s nuo Soviet? S?jungos propagavimui.
Lietuvos Helsinkio grup?
Sekdami Maskvos ir Kijevo pavyzd?iu, Lietuvos disidentai 1976 m. ?k?r? Lietuvos Helsinkio grup?, kuri daugiausia d?mesio skyr? ?mogaus teisi? pa?eidim? dokumentavimui, religijos laisv?s, tautinio apsisprendimo ir Lietuvos kult?ros i?saugojimo propagavimui.
? Represijos prie? Helsinkio steb?tojus: Soviet? reakcija ? Lietuvos Helsinkio grup? buvo ypa? agresyvi. Pagrindiniai nariai buvo suimti, ?kalinti arba i?tremti. Vienas pagrindini? grup?s veik?j? Viktoras Petkus buvo nuteistas ilgalaike laisv?s at?mimo bausme.
? Bendradarbiavimas su kitais Baltijos aktyvistais: Lietuvos nacionalistai band? derinti savo pastangas su Estijos ir Latvijos disidentais. 1977 m. buvo suformuotas Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio s?j?d?io Vyriausiasis komitetas . Ta?iau KGB greitai sutriu?kino ?i? iniciatyv? suimdama jos vadovus.
Religinis nesutarimas: Katalik? ba?ny?ia prie? soviet? vald?i?
Religinis nesutarimas buvo pagrindin? lietuvi? pasiprie?inimo soviet? vald?iai dalis. Katalik? ba?ny?ia atliko pagrindin? vaidmen? i?saugant lietuvi?k? tapatyb? ir prie?inant valstybiniam ateizmui.
? Pogrindin? kataliki?ka veikla: nepaisant grie?t? religin?s praktikos apribojim?, pogrindin?s katalik? organizacijos toliau veik?. Disidentai kunigai vadovavo slaptoms kongregacijoms, kontrabanda gabeno religin? literat?r? ir palaik? ry?ius su Vatikanu.
? Katalik? ba?ny?ios kronika Lietuvoje: vienas reik?mingiausi? samizdat? leidini? Soviet? S?jungoje, ?is pogrind?io ?urnalas dokumentavo religinius persekiojimus ir ?mogaus teisi? pa?eidimus. Soviet? vald?ia tai vertino kaip rimt? gr?sm? ir steng?si suimti tuos, kurie dalyvavo jos gamyboje.
? Dvasinink? persekiojimas: KGB nusitaik? ? katalik? kunigus, kurie prie?inosi soviet? kontrolei. T?vas Alfonsas Svarinskas, pagrindinis religinis disidentas, buvo suimtas 1978 m. u? pastangas ginti religijos laisv?.
Nepaisant negailesting? soviet? represij?, Lietuvos nepriklausomyb?s siekis i?liko stiprus. Pogrind?io grupi?, Katalik? ba?ny?ios ir disident? leidini? pastangos pad?jo i?saugoti tautin? savimon? ir prisid?jo prie galimo nepriklausomyb?s jud?jimo devintojo de?imtme?io pabaigoje. Sovietinio re?imo nesugeb?jimas visi?kai nuslopinti lietuvi? nacionalizmo parod? kult?rin?s ir religin?s tapatyb?s atsparum? autoritarinio valdymo akivaizdoje.
