Penkt?j? tradicini? arbatvakari? sezon? pradedan?ius r?daiti?kius jo organizator? Kult?ros centro R?dai?i? skyriaus meno vadov? Sigita ?imkut? – Kubilien? ??kart visus nustebino pakviesdama pokalbiui apie varpus ir varpelius.
Varpai neatsiejami nuo m?s? gyvenimo
?Rugs?jo m?nuo daugeliui siejamas su mokslo met? prad?ia, ? kuri?, tarsi ?auklys, kvie?ia mokyklinis varpelis. Tod?l varp? tema n?ra atsitiktin??, ? ? susirinkusiuosius kreip?si S.?imkut? ? Kubilien?.
Varp?, varpeli? tema ? labai plati. Jie minimi ir daugelio poet? k?ryboje. Turtingoje lietuvi? smulkiojoje tautosakoje gausu m?sli?, patarli? ir prie?od?i? apie juos.
Kaip primin? vakaro ved?ja, nor?dami ?vardinti varp? lietuvi? kalboje jam atrandame gra?i? sinonim?: skambalas, ?vangalas, Dievo kankalas, Dievo bambalas. Varpai, pakabinti auk?tuose bok?tuose, nuo seno kviesdavo ?mones susirinkti, drauge d?iaugtis ir ?v?sti, melstis ir gintis nuo prie??.
Varp? ?aknys ? tvirtos ir senos. Per daugel? am?i? jie beveik nepakito, o skambumo paslaptis tebegl?di formoje, lydinyje ir jo proporcijos.
Gausiai ? rengin? susirink? ?mon?s skirst?si su jav? varp? puok?tel?mis rankose, kalb?dami, kad senov?je ve?ant ve?imu kunig? pas silpn? ligon? dvasininkas rankoje laikydavo varpel?. Juo skambindavo, kai pakel?je pasitaikydavo ?mogus. Varpeliu ?sp?davo, kad ve?amas ?ven?iausias. Prava?iuojamasis klaupdavosi ant abiej? keli?.
Prisimin? r?daiti?kiai, ir kaip kartais girdintys j? skambes? ?eidami ? parduotuv? ar nam?. Varp? muzikos gausmo ypa? miela ir jauku klausytis Klaip?doje ? Centrini? pa?to r?m? bok?te ?rengto kariliono, kur? sudaro 48 lygaus profilio varp? rinkinys, sveriantis net penkias tonas ir gars?jantis itin kokybi?ku skambesiu bei tembru.
? Lietuv? atkeliavo su krik??ionybe
Ra?ytiniuose ?altiniuose teigiama, kad Europoje pirmieji varpai ba?ny?iose suskambo VI a. , o ? Lietuv? atkeliavo su krik??ioni?k?ja tradicija. Seniausias Europoje iki m?s? dien? i?lik?s varpas yra Kelno katedroje, Vokietijoje, kuris i?lietas 613 metais.
Daugelio Lietuvos ba?ny?i? varpin?se kabantys varpai vertingi istorijos, dail?s ir ra?tijos paminklai. Sakoma, kad tai ?em?s ir dangaus ry?io simbolis, kvie?iantis maldai, susikaupimui, perteikiantis svarbi? ?ini?.
Patys skambiausi varpai liejami i? bronzos, ta?iau d?l brangumo sunkiais laikais varpus liedino i? plieno ir ketaus.
Kretingi?k? pedagog? Rita Kubilien? pasakojo, kaip prie? kelet? de?imtme?i? Kretingos rajono Kadagyn?s kaime ?steigtoje kuklioje varp? liejykloje liejant varpus Kretingos ba?ny?iai, kunigas Bronislovas Burneikis kreip?si ? parapijie?ius paramos ? paaukoti varini? ir ?alvarini? rakand? varp? gamybai. ?mon?s kas k? tur?jo tinkamo mielai aukojo. Jos t?vai taip pat. Varp? liejimui naudotas metalas gautas i?lyd?ius ?moni? sune?tus ?alvarinius indus ir rakandus. Atve?tinis buvo tik liejimui naudotas alavas.
R?dai?iuose gyvenan?ios moterys, puosel?jan?ios savo g?li? dar?elius, d?iaug?si, kad nema?a dalis juose esan?i? g?li? ? varpeli? formos. Medinius ir metalinius varpelius, dar kitaip vadinamus skrabalais ? ri?a gyvuliams po kaklu, kad rast? pasiklydusius.
O vienoje gra?iausi? r?daiti?ki? sodyb? prava?iuojan?ius pasitinka melodingai tilind?iuojantys v?jo varpeliai, kurie, pasak j? ?eiminink?s Emilijos Martinkien?s, yra s?km? ne?antis talismanas.
Viduram?iais ?mon?s tik?jo, kad varp? garsai nubaido pikt?sias dvasias, nukreipia audras, stabdo ligas ir epidemijas, gali pri?aukti s?km? ? savus ir artim?j? namus.
B?tent ?Varpu? buvo pavadintas ir vienas i? spaudos draudimo metais ilgiausiai (1889-1905m.) ?j?s literat?ros, politikos ir mokslo m?nesinis laikra?tis.
Demonstravo varpeli? kolekcijas
Arbatvakari? sezono atidarymo metu R?dai?i? mokyklos pedagogai Elena ?imkuvien? ir Stasys Lukauskas kartu su ugdytiniais pristat? menin? program? ?Varpeli? skambesy?. Vakaro metu arbatvakario dalyviai supa?indinti su 2 parodomis. Vienoje j? puikavosi pedagog?s Maryt?s Ma?eikien?s i? Try?ki? (Tel?i? raj.) jau daugiau kaip du de?imtme?ius renkama varpeli? kolekcija. J? gausa ir ?vairov? plati ? moliniai, kri?toliniai, metaliniai, megzti ir t.t.
Varpeli? kolekcijos autor? M. Ma?eikien? pasakojo, kad pama?iusi parduodam? varpel? jo neskuba ?sigyti: ?Noriu, kad mano saugomi varpeliai b?t? i?skirtiniai savo ?domia atsiradimo istorija. Galb?t tod?l j? per daugiau nei du de?imtme?ius nesukaupiau t?kstan?iais, ta?iau kiekvienu ?ia esan?iu sutilind?iavus ? i?girsime skirtingas istorijas?.
Jos kolekcijos geografija plati: Suomija, Baltarusija, ?ekija, Turkija, Graikija, Norvegija ir kt. Ypatingiausiu M. Ma?eikien? ?vardino savo pirmosios mokini? laidos dovanot? varpeli? rinkin?. ?avingiausiu ir brangiausiu ? i? ?ekijos parve?t? kri?tolo varpel?. O i?skirtiniausiu ? varpel? ??uvis?, kurio siluet? sudaro 8 varpeliai.
I?skirtines varp? istorijas pasakojo ir vakaro dalyviai. ?tai Adel? Venckuvien? rod? atsine?t? varpel? ir pasakojo apie tai, kad jos draug?s t?veli? ?eimoje s?sti K??i? vakarien?s leisdavo, kai t?vas paskambindavo ?iuo varpeliu.
Stasys Lukauskas pristat? ne tik i? Maltos, ?veicarijos atmin?iai parsive?tus varpelius, bet ir apie j? ?eimoje saugom?, R?dai?i? laukuose rast?, sprind?io dyd?io varp?, ant kurio i?lieta data ?1851m.? ir senovine slav? kalba u?ra?yti ?od?iai ?K? myliu, t? branginu?.
Arbatvakario dalyviai gal?jo pasigro??ti ir 38 por? velt? ?lepe?i? paroda, kurias suv?l? e?er? kra?to dukra Dalia ?ileikyt?, gyvenanti Zarasuose.
Parodoje b?tent 38 ?lepet?s pristatytos tod?l, kad ?is skai?ius autor?s gyvenime yra simbolinis: ?Man 38! Mamai buvo 38-eri, kai a? gimiau.. M?s? t?vui buvo 38-eri, kai gim? pirmoji dukra. Svajoju, kad mano ?lepet?s sudalyvaut? 38 parodose. Ar svajon? taps realybe ? laikas parodys?.
Elena ?IMKUVIEN?
