Statant XVII a. prad?ioje Karol?tat? (taip XVII?XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgaviet?s link Akmenos up?s sl?nio salos ir brastos buvo nutiesta gatv?, sujungusi miest? su keliais, vedan?iais link Klaip?dos ir ?ventosios uost?.
?i magistralin? miesto arterija i? prad?i? vadinta Vokie?i?, v?liau ? Palangos, Vandens, Pakaln?s, o paskutinius 90 met? ? Birut?s gatve.
Namus nuomojo ?vairiems amatininkams
Dabartin? Birut?s gatv? susideda i? trij? istorini? atkarp?. Pagrindin? jos dalis XVII?XVIII a. prasid?jo pietvakariniame Turgaus (dab. Rotu??s) aik?t?s kampe ir leidosi vakar? kryptimi tiesia linija ? Akmenos up?s sl?n?. Jame ties pietvakarine tuometinio miesto riba dar? staig? lankst? ? kair? pus? ir toliau ?jo piet? kryptimi lygiagre?iai upei iki jos senvag?s, juosusios sl?nyje buvusi? sal?.
XVII?XVIII a. gatv?je posesij? nebuvo, kadangi ji pra?jo tarp Turgaus aik?tei ir dabartinei M?guvos gatvei priklausan?i? ?em?s sklyp?. Juose gatv?s prad?ioje prie?ais turgaviet? tebuvo du pastatai: de?in?je pus?je, gatv?s ir aik?t?s kampe st?ksojo dviauk?t? akmen? m?ro i?din? (muitin?), o kair?je pus?je, kampe su M?guvos gatve ? vienauk?tis medinis namas.
Gatvei nusileidus ? sl?n?, ties pos?kiu buvo keturi, o tarp pos?kio ir salos ? dar ?e?i namai, stov?j? abipus gatv?s. ?ie miesto pietvakariniame pakra?tyje pastatyti namai priklaus? magistratui (miesto tarybai), kuris juos nuomojo Karol?tate ilgesniam laikui apsistojusiems ir miesto pilie?iais tapusiems amatininkams. Tarp j? daugiausia buvo atvykusi?j? i? voki?k? ?emi?, tod?l gatv? XVIII a. oficialiai vadinta Vokie?i? gatve (lenk. ulica Niemecka).
Visi namai buvo mediniai, vienauk??iai, su gontais dengtais ?laitiniais stogais. Viduje buv? ?rengti 1?2 kambariai, virtuv? ir 1?2 kamaros. Nam? langai buvo nedideli, susidedantys i? keli? sta?iakampi? stikl?, ?statyt? ? ?vininius r?melius.
?iuos namus 1771 m. nuomojosi mieste apsigyven? batsiuvys Lorensas Rodmanas, da?ytojas Antanas Danas, aud?jai Augustinas Gotlybas ir Kristijonas Urbonas, puod?ius Jurgis Martinsas dailid? ir stalius Tirbachas, kitas puod?ius Kristupas Grubas, ?altkalvis Mik?a, ?yd? verslininkai Mau?a Leibovi?ius, Hir?as Leibovi?ius ir Orelis ?lomovi?ius. ?ios gatv?s gyventojams buvo priskirtas ir miesto smukl?s nuomininkas Leiba Mejerovi?ius.
? ?iaur? nuo magistratui priklausan?i? nam? prie Akmenos up?s 1771 m. miesto plane pa?ym?tos kapin?s, buvusios tarp up?s ir dabartin?s Akmen?s gatv?s. Manoma, kad jose XVII?XVIII a. laidoti mieste gyven? protestant? konfesijos tikintieji (evangelikai liuteronai).
1771 m. Karol?tato miesto valdymo nuostatuose ?yd? verslininkams buvo u?drausta toliau gyventi magistratui priklausan?iuose namuose ir leista persikelti ? M?guvos gatv?, u? miesto rib? numatytame kurti ?yd? kvartale.
Saloje buvo pastatytas vandens mal?nas
Kita dabartin?s Birut?s gatv?s atkarpa eina up?s sl?nyje buvusios apie 5,5 ha dyd?io salos centrine dalimi. ?ios salos vakarin? krant? tebeskalauja Akmena.
I? ?iaur?s, ryt? ir piet? j? puslankiu juos? senvag?, kuri, kaip liudija ra?ytiniai ?altiniai, gal?jo b?ti vadinama U?pe?i? upe. Nuo Vokie?i? gatv?s senvag? kirto brasta, kuria perbridus keliukas per sal? ved? link U?pe?i? ir Akmenos santakos. Auk??iau ?ios santakos skersai Akmenos vagos buvusi stambiais akmenimis i?gr?sta kita brasta, ?emai?i? vadinta k?lgrinda.
Siekdamas pagerinti persik?lim? per Akmen?, dvaro savininkas Lietuvos didysis mar?alka Jonas Stanislovas Sapiega 1625 m. kovo 13 d. i?dav? privilegij?, kuria leido ?alia brastos pastatyti pirm?j? medin? tilt?. 1644 metais minimi jau 2 tiltai: per Akmenos ir U?pe?i? upes. U?pe?i? tiltas stov?jo ? pietus nuo dabartini? nam? Birut?s g. 17 ir 22.
Kylant Karol?tato miestui, saloje dvaro savininkai miestie?i? poreikiams XVII a. prad?ioje pastat? vandens mal?n?. Jam vieta buvo parinkta ?iaur?s rytin?je salos dalyje, ar?iau brastos per U?pe??. Palei mal?n? salos rytiniu pakra??iu buvo i?kastas kanalas, kuriuo tekantis vanduo suko mal?nrat?. Kitas kanalas atsirado salos ?iaurin?je dalyje ? tarp vandens mal?no ir u?tvankos, supiltos skersai Akmenos up?s. Tokiu b?du sala kanalais buvo padalinta ? 3 dalis. Vir? pirmojo kanalo prie?ais mal?n? buvo nutiestas tre?ias ?ioje nedidel?je miesto dalyje tiltas.
I? prad?i? vandens mal?nas buvo medinis, su ?iaudiniu stogu. Jame miltus mal?si Karol?tato miesto pilie?iai, kampininkai ir gretimo Kretingos kaimo ?emdirbiai.
Apie 1769 m. dvaro l??omis buvo pastatytas, o 1771 m. baigtas ?rengti naujas mal?no pastatas. Jis buvo tinkuoto akmen? m?ro, lentel?mis dengtu stogu, kuris nuo miesto pus?s da?ytas raudonais da?ais. Viduje stov?jo malimo ?renginiai, o vakariniame gale buvo mal?nininko gyvenamoji troba, nedidelis kambarys ir kamara.
?ydai buvo i?stumti ? u?miest?
?alia mal?no miesto pa?on?je XVIII a. i?augo naus?dija, kuri ra?ytiniuose ?altiniuose vadinama ?yd? Naujamies?iu, ?yd? miesteliu arba Kretingos ?tetlu. Pavadinimas byloja, kad jos ?k?r?jais ir gyventojais buvo ?yd? tautyb?s asmenys, vert?si prekyba, tarpininkavimu, amatininkais, teik? ?vairias paslaugas.
?emai?i? seni?no Jono Karolio Chodkevi?iaus 1609 m. pasira?yta Kretingos magdeburgijos privilegija draud? ?ydams nuolat gyventi mieste, bet leido jiems turgaus ir prekyme?iu metu jame lankytis ir prekiauti. Ta?iau jiems nebuvo draud?iama gyventi u? miesto rib?. Tod?l, nepa?eisdama magdeburgijos privilegijos, ?yd? bendruomen? XVIII a. apsigyveno u?miestyje, bendro naudojimo ?em?je tarp Karol?tato miesto ir Kretingos kaimo.
?yd? miestelio bendruomen? 1765 m. sudar? 92 ?mon?s, nuomoj? 14 nam?. Viename i? j?, pirklio ?eimoje gim? ir augo Abiej? Taut? Respublikos didvyris, kovotojas u? laisv?, kavalerijos ?yd? pulko k?r?jas ir pulkininkas Berekas Joselevi?ius (1764?1809).
1771 metais ?yd? Naujamiestis jau laikomas miesto dalimi ? priemies?iu, kurio gyventojai buvo pilnateisiai miesto pilie?iai, naudoj?si jiems suteiktomis teis?mis ir lengvatomis, vykd? magdeburgijos privilegijoje numatytas pareigas.
Prie vienintel?s priemies?io gatv?s, jungusios Vokie?i? gatv? su u?mies?io keliais ? Klaip?dos uost? ir Palang?, bendruomen? buvo ?sirengusi turgaviet?, kuri leido kontroliuoti ?iuo keliu vykusi? prekyb?. Aplinkui turgaviet? stov?jo vandens mal?nas ir 7 namai, o dar 3 namai ? rytin?je priemies?io dalyje, u? vandens mal?no kanalo. Lik? 2 namai buvo pietiniame priemies?io pakra?tyje, u? salos, ?alia projektuojamos naujos ?yd? kvartalo turgaus aik?t?s.
Priemiestyje 1771 m. gyveno ?yd? Mau?os Leibovi?iaus, ?meros Leibovi?iaus, Leibutos Gutmanovi?iaus, Hir?o Joselevi?iaus, Iciko Michalovi?iaus, Elijo Mendelovi?iaus, Hir?o Merkovi?iaus, Joselio Solmovi?iaus, ?majos Joelovi?iaus, Joselio Leibovi?iaus, Eselio Michalovi?iaus ir vokie?io odininko Norlingo ?eimos.
Dauguma ?yd? vert?si smulki?ja prekyba ir nuoma, kiti ? amatais. Leibuta Gutmanovi?ius nuomojosi miesto mal?n? ir prekiavo svaigalais, Joselis Solmovi?ius vert?si druskos prekyba, Hir?as Merkovi?ius nuomojosi ?a?ai?i? smukl?, o Joselis Leibovi?ius buvo auksakalys. Ne visus j? verslus lyd?jo s?km?. 1771 met? pabaigoje miesto i?dui nema?as sumas buvo skolingi L. Gutmanovi?ius, H. Joselevi?ius ir ?. Leibovi?ius.
Kretingai XVIII a. pabaigoje praradus Magdeburgo teis? ir nustojus galioti ?yd? s?slum? ribojan?iai magdeburgijos privilegijai, nuo XIX a. prad?ios ?ios tautyb?s miestie?iai prad?jo keltis ? miest?.
Turtingiausiai ir ?takingiausiai bendruomen?s daliai ?sik?rus prie miesto turgaviet?s ir pagrindini? gatvi?, o ?yd? dvasiniu-religiniu centru tapus M?guvos gatvei, ?yd? Naujamiestis XIX a. pirmoje pus?je prarado tur?t? svarb?. Jis tapo neatsiejama miesto dalimi ir buvo prijungtas prie Vokie?i? gatv?s, kuri tuo metu pavadinta Palangos gatve (rus. ???????????? ?????).
Magistratui priklausiusius namus su suformuotais ?em?s sklypais XIX a. pirmoje pus?je i?sipirko ?yd? ir vokie?i? pirkliai bei amatininkai. 1837 metais gatv?s atkarpoje nuo Turgaus aik?t?s iki salos jau buvo 12, o priemiestyje ? 8 posesijos. Tuo tarpu 1854 m. miesto plane tarp aik?t?s ir salos pa?ym?ta 14, o buvusiame priemiestyje ? net 18 posesij?.
I? pamin?t? keturiolikos posesij?, buvusi? tarp turgaviet?s ir salos, 9?10 nam? vald? sklyp? 1879?1890 m. i? Kretingos dvaro nuomojosi ?ydai ?maja Jankovka, ?eftelis ?majovas, Joselis Gricmanas, Jankelis Dribinas, Natanas Gilis, Mau?a Sergiejus, Golda Sergiej, ?maja Burn?teinas, Joselis Gricmanas, Leiba Golcmanas ir Gilelis Golcmanas.
Tarpukariu gatv? tapo ilgesn?
Tre?ioji dabartin?s Birut?s gatv?s atkarpa yra trumpiausia. Ji yra prie?ingame Akmenos krante, tarp tilto ir sankry?os su Basanavi?iaus gatve, ? kuri? ?silieja senieji keliai, par?j? ? Kreting? i? Klaip?dos ir Palangos.
…–
