Rajone i? vie??j? viet? ir gyventoj? surenkamos nugen?tos ?akos gal?t? b?ti suk?renamos rajono ?ilumos gamintoj? krosnyse, ta?iau puiki ?aliava biokurui keliauja ? s?vartyn?, o komunalininkai u? jas dar susimoka, kaip u? atliekas.
Savivaldyb?s ?mon? ?Kretingos komunalininkas? ?ali?j? atliek? ? med?i? ?ak? ? i? gyventoj? ir vie??j? viet? dukart per metus prirenka nema?? kiek?. Ta?iau ?iomis ?aliosiomis atliekomis savivaldyb?s ?mon? ?Kretingos ?ilumos tinklai? pasinaudoti negali, nes centralizuotos ?ilumos gamybai ?statymai ver?ia biokur? pirkti tik bir?oje. Bandymai pagelb?ti komunalininkams atsikratant ?akomis negailestingai baud?iami pinigin?mis baudomis arba reikalavimais ra?yti i?samius pasiai?kinimus.
Finansin? nauda ? klaip?die?iams
Kaip paai?kino savivaldyb?s ?mon?s ?Kretingos komunalininkas? laikinoji direktor? Reda Bendikien?, nustatyta tvarka i? gyventoj? surenkamos ?aliosios atliekos perduodamos atliek? tvarkytojui.
Rajone nugen?t? ?ak? kiekiai yra ?sp?dingi. Pra?jusi? met? pavasar? rajone buvo surinkta 885,33 ton? ?ali?j? atliek?, pernai ruden? ? 429,11 t, o ?i? met? pavasar? ? net 965,21 t.
Komunalininkai prognozuoja, kad apie pus? t?kstan?io ton? ?ali?j? atliek? bus i?ve?ta ir ?? ruden?.
I? viso per pusantr? met? ? s?vartyn? nukeliavo 2279,65 t Kretingos rajone surinkt? ?ali?j? atliek?, i? kuri? b?t? galima gaminti biokur? ir kuris gal?t? b?ti sunaudotas gaminti ?ilum? kretingi?kiams.
Tok? kiek? pristatyti ? s?vartyn? Kretingos rajono biud?etui atsi?jo beveik 81 t?kst. eur?.
Komunalininkai buvo teik? parai?k? i? ES l??? ?sigyti ?ak? smulkintuv?, ta?iau parai?ka buvo atmesta.
?Dabar gal ir gerai, kad mums nepavyko tapti biokuro gamintoju. Dalyvaujant biokuro gamyboje b?t? tek? tapti biokuro bir?os tiek?ju, atsirast? nauj? reikalavim?, kilt? abejoni?, kiek tai gali b?ti suderinama su savivaldyb?s ?mon?s veikla ir pana?i? dalyk??, ? sak? R. Bendikien?.
?iandien ?mon? veikia nustatyta tvarka: surenka atliekas ir jas perduoda atliek? tvarkytojui.
Kretingos rajono did?i?j? atliek?, antrini? ?aliav?, buityje susidariusi? pavojing? atliek? surinkimo ir ?ali?j? atliek? kompostavimo aik?tel?s, esan?ios Ank?takiuose, atstovai paai?kino, kad atve?tos ?akos nep?domos, o smulkinamos ir i? j? gaminamas biokuras, kur? mielai perka ?kininkai ir kiti asmenys.
Rei?kia, i? Kretingos rajone komunalinink? surenkam? ?ak? u?dirba Klaip?dos regiono atliek? tvarkymo centras (KRATC), kuriam ir priklauso min?ta atliek? surinkimo aik?tel? Ank?takiuose.
Baudomis suvar?yti ?ilumininkai
?Kretingos ?ilumos tinkl?? direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys teig?, kad biokuro ?sigijimas dabar yra suvar?ytas biokuro bir?os reikalavim? ir reglament?, nustatyt? Valstybin?s energetikos reguliavimo tarnybos (VERT).
Daugeliui ?alies ?iluminink? pradedant naudoti biokur?, valstyb? nustat? pereinam?j? laikotarp?, kai biokuro dalis, ?sigyjama ne i? bir?os, buvo nuolat ma?inama.
Pasak A. Keblio, pirmajame etape bir?oje buvo privaloma ?sigyti 30-40 proc. metinio biokuro poreikio kiekio, antrajame etape ? jau iki 70 proc., o dabar bir?oje privaloma ?sigyti vis? reikaling? biokuro kiek?.
?Rajono komunalinink? pagamint? biokur? pirkti mes teori?kai gal?tume. Ta?iau VERT sugalvojo toki? tvark?, tokias pirkimo proced?ras, kad ten geriau ir nosies neki?ti.
?iemet pats tur?jau ra?yti pasiai?kinim? VERT?ui po to, kai ?kalb?ti Savivaldyb?s vadov? ir nor?dami pad?ti miestui, operatyviai sutikome savo reikm?ms panaudoti ?ali?sias atliekas, susidariusias tvarkant aplink? prie naujojo Kretingos sporto komplekso.
Po para?yto ir i?si?sto pasiai?kinimo jau pra?jo nema?ai laiko, kol kas tylu, tai gal mums viskas baigsis gerai?, ? kalb?jo A. Keblys.
I? komunalinink? buvo nupirkta ma?yt? dalel? metinio biokuro poreikio, kuris nesiek? net vieno procento, ta?iau VERT labai priekabiai vertina pana?ius atvejus.
?ilumos tinkl? vadovas teig?, kad, jo ?iniomis, pernai beveik dvi de?imtys Lietuvos ?ilumos gamintoj? jau ai?kinosi, kod?l ka?kiek biokuro pirkosi ne bir?oje. O ?ilumininkai ?emai?iai-kaimynai Skuode ir Ma?eikiuose jau nubausti t?kstantin?mis baudomis: j? pasiai?kinimai VERT ne?tikino.
Vietiniai resursai poreikio netenkint?
A. Keblys pripa?ino, kad apskritai biokuro bir?a veikia gerai, d?l jos sk?stis tikrai neverta. Yra stebimi sandoriai, j? vykdymas, numatytos sankcijos u? ?vairius nepageidautinus dalykus ar d?l abiej? ?ali? (pirk?jo ir pardav?jo) ?sipareigojim? nevykdymo.
Be to, Lietuvos biokuro bir?a, realiuoju re?imu (online) veikianti interneto svetain?je (?Baltpool?), buvo pirmoji Baltijos ?alyse. Latviai ir estai tik v?liau pasek? m?s? pavyzd?iu.
Ta?iau tokie bais?s biurokratiniai suvar?ymai kad ir ma?us kiekius biokuro perkant i? kit? ?altini?, ?ilumininkams atrodo nelogi?ki, prasilenkiantys su realybe, visoki? pateisinim? ir pasiteisinim? gausyb? yra pertekliniai.
Nor?dami pagelb?ti vietiniam verslui ?ilumos gamintojai tur?t? ie?koti tokios medienos apdirbimo ?mon?s, kuri dalyvauja biokuro bir?os veikloje. Kitos i?eities n?ra.
Svarbiausias klausimas ? ar ma??t? ?ilumos kilovatvaland?s (kWh) pagaminimo kaina naudojant pigesnius vietinius biokuro resursus?
Kretingos ?ilumos tinkl? vadovas link?s skepti?kai vertinti tokias galimybes. Viena, vietini? resurs? biokuro kiekiai vargu ar patenkint? ?ilumos gamintoj? poreikius, grei?iausiai tai sudaryt? tik 1?2 proc. suvartojamo kiekio.
Antra, ?ilumos vartotojams b?tina skirti du dalykus ? ?ilumos kWh pagaminimo kain? ir ?ilumos pardavimo kain?. D?iugi ?inia gyventojams, kad kilovatvaland?s pagaminimas tapo pigesnis procento de?imtosiomis dalel?mis ar vienu kitu procentu, dar nerei?kia, kad automati?kai bus pigesn? parduodama ?iluma.
Parduodamos ?ilumos kain? sudaro daug sudedam?j?, o dar daug k? lemia ir ?ildymo sezono oro s?lygos.
?Daug kam gali b?ti apmaudu, kad ne vien? t?kstant? ton? ?ali?j? atliek?, i? kuri? galima pasigaminti biokuro vietiniams poreikiams, ver?iame ? s?vartyn?. Paguod?ia tik tai, kad jos nepra??va.
Ta?iau m?s? galimyb?s pasinaudoti vietiniais biokuro resursais supan?iotos stipriais Energetikos reguliavimo tarnybos biurokratiniais pan?iais?, ? pripa?ino A. Keblys.
Auganti biokuro rinka
VERT kas ketvirt? ?vertina informacij? apie svarbiausius ?vykius biokuro rinkoje, sudarytus sandorius bir?oje, parduoto biokuro kiekius, koncentracij? rinkoje ir teikia apibendrintus duomenis rinkos dalyviams.
?i? met? antrame ketvirtyje vidutin? energijos i?tekli? bir?oje nupirkto biokuro kaina, ?skaitant transportavimo i?laidas, siek? 129,10 Eur/tne (?ia ir kitur – naftos ekvivalentas), t. y. buvo 9,9 proc. ma?esn? nei pirkto pagal dvi?ales sutartis.
To laikotarpio vidutin? biokuro kaina, ?skaitant transportavimo i?laidas, buvo 130,10 Eur/t ir, palyginti su to paties 2018 m. laikotarpio kaina, ma??jo 9,9 proc.
Did?iausi? rinkos dal? u?iman?io biokuro tiek?jo vidutin? kaina, ?skaitant transportavimo i?laidas, siek? 125,53 Eur/t, t. y. buvo 3,5 proc. ma?esn? nei bendra rinkos kaina. Nepriklausomi ?ilumos gamintojai biokur? pirko 2,2 proc. ma?esne kaina nei centralizuotos ?ilumos tiekimo ?mon?s.
2019 m. II ketv. energijos i?tekli? bir?oje sudaryti 1345 biokuro pirkimo?pardavimo sandoriai, kuri? bendras kiekis siek? 195 848 t. Palyginti su 2018 m. II ketv., sandori? sudaryta 73,5 proc. daugiau, bendras sandori? kiekis did?jo 3,7 karto.
?ilumai ir elektrai gaminti i? viso nupirkta 81 467,90 t biokuro u? 10 599,29 t?kst. Eur ? tai 33 proc. daugiau nei 2018 m. II ketvirtyje.
Did?ioji nupirkto biokuro dalis (73,7 proc.) tenka centralizuoto ?ilumos tiekimo ?mon?ms. Daugiausia perkama medienos kilm?s biokuro (medienos skiedr?), 2019 m. II ketv. tai sudar? 98,5 proc.
Andrius Ju?kevi?ius
