Bet kuriuos rinkimus laimėjusių politikų pergalės išraiška ir įtvirtinimu kažkodėl tampa dažniausiai riebiais atlyginimais paženklintų postų dalybos.

O juk laimėjus rinkimus ir subūrus valdančiąją daugumą valdžią gavę politikai priima visos šalies ar rajono kasdienį gyvenimą nulemiančius sprendimus.  Atrodytų, tai ir turėtų būti rinkėjų pasitikėjimą pelniusių politinių jėgų tikslas.

Bet ne, valdžioje atsidūrusios partijos bevelija tuos savo sprendimus ir vykdyti.  Viešai kalba apie labai norimą prisiimti atsakomybę, begalinį rūpestį dėl Tėvynės arba savo rajono ir jo žmonių gerovės.  O iš tiesų į valdžią patekusių ir garbėtroškos ambicijose paskendusių politikų galvose dažniausiai sukasi skaičiukai, kuriais įvertinamos pinigų sumos ir plačiai atsiveriančios asmeninės naudos galimybės.

Ministrų portfelių dalybas tarp valdžioje susibūrusių partijų lemia šių ministerijų įtaka ir pro jas pratekančių pinigų srautų dydžiai.  Todėl nenuostabu, kad šitame postų turguje mažiausiai visus domina Kultūros ministro postas.

Nuo valstybėje įsivyravusios politinės mados neatsilieka ir Kretingos rajonas.  Valdančiąją daugumą subūrę kraštiečiai, konservatoriai, liberalai ir darbiečiai savo draugystę sutvirtino ne programų ir politinių tikslų bendrumu (bendra koalicijos programa iki šiol dar taip ir nepasirodė), o postais.  Jų neužtekus savivaldybės administracijoje, politiniams partneriams pažerta tarybos komitetų pirmininkų kėdžių.

Tačiau tokiame postų turguje ne mažiau reikšmingos yra ir savivaldybės įmonių vadovų kėdės.  Galima sakyti, kad jos gali būti savotiškais vertingais prizais už visokias paramas ar atramas.  Lygiai kaip ir eurokomisaro skyrimas Seimo ir Vyriausybės kuluaruose.

Rajone savotiškam eurokomisaro postui, matyt, prilygtų vienos iš didžiausių savivaldybės įmonių, „Kretingos komunalininko“, direktoriaus vieta:  didelė įtaka rajone, milijonais skaičiuojama apyvarta, netoli dviejų tūkstančių eurų algos į rankas. – ko ne rajoninis eurokomisaras?

Todėl visiškai nenuostabu, kad šešerius metus rajono komunaliniam ūkiui vadovavusi Renata Surblytė krito nepraėjus nė 4 mėnesiams po rinkimų. Jos likimas tarsi buvo lyg ir nulemtas:  į Palangos tarybą išrinkta socialdemokratė priklauso Kretingos taryboje opozicijoje esantiems socialdemokratams, kurie valdantiesiems aršiausiai drasko akis.

Vakar paskutiniąją darbo dieną dirbusi dabar jau buvusi įmonės direktorė stengiasi būti diplomatiška – kalba apie seniai brendusį sprendimą pasitraukti iš pareigų, apie pabodusią nuolatinę įtampą.  Prasitarusi, kad keičiantis valdžiai, keičiamos ir galvos, tuoj skubėjo patikinti, kad šitaip tik pajuokavusi.

Tačiau nuslėpti, kad išeina iš „Kretingos komunalininko“ vadovo posto spaudžiama naujosios valdžios, jai nepavyksta.  Savivaldybėje jau pasklido kalbos apie ultimatyviu tonu ir sodriais išsireiškimais pasibaigusį mero A.Kalniaus ir R.Surblytės pokalbį.

Panorus savivaldybės įmonės vadovę įspeisti į kampą, neužilgo atsirado ir tam tinkama lazda.  Neilgai trukus rajono vadovas kartu su savivaldybės administracijos direktore viešai ėmė aimanuoti, kad per žiemą rajono gatvių valymui komunalininkai išnaudoję per 100 tūkst. eurų daugiau, negu buvo suplanuota.

Dabar tai akmeniu pakimba ant rajono biudžeto, nes šią sumą reikia surasti.  Tikimasi, kad atsiskaityti su komunalininkais pavyks sulaukus viršplaninių pajamų, tačiau akivaizdu, kad tuomet valdžiai per vieną padalą teks suveržti savo ambicijų diržą.

Priekaištai dėl sniego valymui išeikvotų pinigų krito ant įmonės vadovės R.Surblytės, nors iš tiesų rajono valdžia turėtų kaltinti nepastovią praėjusią žiemą.

Dėl staigių temperatūrų svyravimų ir dažnesnės kelių priežiūros kentėjo ne vien Kretingos rajonas.  Net 30 procentų daugiau planuoto druskos kiekio keliuose barstė ir kaimyninės Palangos savivaldybės komunalininkai. „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius G.Valinevičius pasakojo, kad praėjusią žiemą kartą buvo ištikusi grėsminga situacija, kai regiono sandėliuose druskos nebeliko, o laivais į uostą jos nebuvo spėta dar atplukdyti.

Tačiau rajono vadovams tai nė motais.  Merui ištikimos „kraštietės“ V.Jakumienės vadovaujamas Kontrolės komitetas už keliams išleistus didesnius pinigus komunalininkus tarkavo atsiraitojęs rankoves.  Savo nuopelnams prisirašė net komunalininkų aktuose surastą 5 tūkst. eurų klaidą, nors ją savo dokumentuose jau prieš tai buvo išgliaudžiusi pati įmonė.

R.Surblytė taip ir liko nesupratusi, kuo komunalininkai kalti, kad stropiai vykdė savivaldybės užsakymą, ir nuo sniego valė tiek gatvių ir tokiu intensyvumu, kokį buvo nurodžiusi valdžia.

Bet ką čia padarysi, jei direktorei būtent po Kontrolės komiteto posėdžio subrendo sprendimas trauktis iš pareigų.  Dabar, greta 100 tūkstančių eurų paieškų, rajono vadovams galva turėtų skaudėti, ką skirti į jos vietą.  Tinkamo kandidato dar nėra, todėl, kalbama, kad ir R.Surblytės buvo prašoma su pareiškimu kiek palūkėti.

Ar greitai neradus būsimo komunalinio ūkio direktoriaus, merui neteks jo vėl žvalgytis Klaipėdoje?

 1,602 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes