Kada rajono valdininkai ims mokytis iš Prezidento?
Alvydas ZIABKUS
„Lietuvos ryto” apžvalgininkas
Lietuva turi naują valstybės Prezidentą. Didele žmonių persvara
išrinktas 55 metų Gitanas Nausėda nuo vakar dienos pradėjo eiti Lietuvos
Respublikos vadovo pareigas.
Naujas ir naujoviškas valstybės gaires nubrėžęs Prezidentas yra svarbus
ir Kretingos rajonui. Nors G.Nausėda gimė ir augo Klaipėdoje, čia, iš
Lazdininkų kaimo, kilusi jo amžinaatilsį mama Ona Stasė Nausėdienė, kuri
prieš 5 metus ir palaidota Darbėnų kapinėse. Kretingos rajono kaime pas
mamos senelius būsimasis Prezidentas leido vaikystės vasaras.
Todėl ir praėjusią savaitę G.Nausėdos dalyvavimas Darbėnų bažnyčioje
vykusiose Mišiose patvirtina tvirtus Kretingos rajono ir valstybės
vadovo saitus.
Koks naujasis Prezidentas bus Lietuvai – dar pamatysime. Tačiau per
prabėgusį trumpą laikotarpį nuo rinkimų iki inauguracijos jau
sužinojome, kokiu Prezidentu G. Nausėda siekia būti: atviru,
nesislapstančiu nuo žmonių, nevengiančiu netikėtų klausimų ir nebijančiu
atvirų atsakymų.
Tokia valstybės vadovo laikysena turėtų užduoti bendrą toną visiems
valstybės tarnautojams – būti atviriems savo šalies piliečiams, kurie
ir yra tų tarnautojų darbdaviai. Deja, Kretingos rajono valdžia, regis,
dar yra tolima nuo Prezidento kuriamo valstybės tarnautojo idealo.
Matyt, užmiršę, kodėl jie sėdi savivaldybės kabinetuose ir nežinantys,
kad atlyginimus jiems moka ne administracijos direktorius ar meras, o
rajono gyventojai, Kretingos valdininkai patys sprendžia, kaip ir su kuo
jiems bendrauti.
Netrukus visi žemės savininkai prisimins naujosios rajono valdžios
sprendimą 10 proc. padidinti privačios žemės mokesčių tarifą. Tokį
žingsnį valdančioji dauguma aiškino noru į biudžetą susigrąžinti
antrus metus trūkstamus 40 tūkst. eurų, nes tokios sumos biudžetas
nebegauna sumažėjus žemės vertei.
Jau tuomet kilo abejonės, kodėl mokesčio rezervų ieškoma sąžiningų
mokėtojų, o ne skolininkų kišenėse. Tačiau pabandžius savivaldybėje
sužinoti, kiek kretingiškiai ir bendrovės yra skolingi už privačią žemę,
savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus specialistai bei Juridinio
skyriaus vedėja su žurnalistu bendrauti atsisakė. Esą, tokia
savivaldybėje esanti tvarka – atsakymai būsią pateikti tik raštu per
atstovą spaudai.
Tą patį išgirdau ir iš Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios
Činkienės, kai su ja norėjau išsiaiškinti, kodėl savąjį kandidatą –
muzikos mokytoją Mildą Trušauskaitę – šių metų Kultūros ir meno premijai
pateikęs skyrius, laureatu siūlyti „Pajūrio naujienų” laikraščio
redakcijos kūrybinę grupę įpareigojo rajono biblioteką? Lyg bibliotekininkai
neturėtų ko pagerbti iš savo tarpo.
Kodėl D.Činkienė laikraščio redakcijos neišdrįso siūlyti skyriaus vardu?
Šitaip nevykusiai bandė nuslėpti rajono valdžios suinteresuotumą, kad
būtų apdovanotas palankiai apie savivaldybės administraciją rašantis
laikraštis? Pagal D.Činkienę išeitų, kad skyriaus vedėjos sprendimus
kažkodėl geriausiai gali paaiškinti spaudos atstovė? Jei taip, ar
neatėjo laikas jų sukeisti vietomis?
Tačiau, pavyzdžiui, dėl žemės mokesčių skolų net ir bendravimas per
spaudos atstovę iš pradžių niekuo nepadėjo. Per tarpininko vaidmenyje
atsidūrusią niekuo dėtą darbuotoją valdininkai žurnalistui atkirto, kad
savivaldybė nieko nežinanti apie skolas, nes žemės savininkų mokesčius
administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tačiau tai išgirdę VMI specialistai išpūtė akis – apie privačios žemės
skolininkus ir jų nesumokėtas sumas visos šalies savivaldybės
informuojamos kiekvieną ketvirtį. Kai savivaldybei pirštu buvo besta,
kad jos specialistai meluoja, VMI teikta informacija netikėtai atsirado.
Paaiškėjo, kad šių metų pradžioje už privačią žemę liko nesusimokėję
3912 gyventojų ir 21 įmonė, o jų bendra skolos suma siekė apie 119
tūkst. eurų. Šių metų birželio mėnesį skolininkų skaičius buvo aptirpęs,
tačiau skola rajono biudžetui tebesiekė apie 74 tūkst. eurų.
Klausimas rajono valdžiai: ar negavus 40 tūkst. planuotų pajamų reikėjo
10 proc. didesniu tarifu apmokestinti visus žemės savininkus, kai šiai
biudžeto skylei užkišti per akis pakanka susigrąžinamų skolų?
Šį pavyzdį pateikiau kaip skyriaus vadovų piktybinį vengimą tiesiogiai
bendrauti su žurnalistu, kurio tiesioginė pareiga – informuoti
visuomenę. Neretai ir apie tai, kas nepatinka valdžiai, arba ką ji
norėtų nuslėpti. Su žurnalistu tiesiogiai nenorintis kalbėti
savivaldybės administracijos skyriaus vadovas iš tiesų nenori kalbėti su
žmonėmis, jam algą mokančiais rajono gyventojais.
Kita vertus, atvirai atsakinėti į netikėtus klausimus vengiama tuomet,
kai nenorima sakyti tiesos. Galima numanyti, kad per tarpininką –
spaudos atstovą prašomų klausimų ir ilgesnį laiką ruošiamų atsakymų
raštu dažniausiai prireikia tada, kai norima sumeluoti arba paslėpti
savo kompetencijos stoką, kuri, žiūrėk, ir ima badyti akis bendraujant
su kokiu pasipūtusiu įstaigos klerku.
Žmonėms norint pasakyti teisybę nereikalingas nei tarpininkas, nei
papildomas laikas ruošiant atsakymus raštu. Taip, kaip ir su
žurnalistais tiesiogiai bendraujančiam Prezidentui Gitanui Nausėdai, iki
kurio kuriamo valstybės tarnautojo idealo Kretingos valdininkams toli,
kaip iki Mėnulio.
Alvydas Ziabkus˙
1,224 peržiūrų (-a)