Kada rajono valdininkai ims mokytis iš Prezidento?

Alvydas ZIABKUS

„Lietuvos ryto” apžvalgininkas

Lietuva turi naują valstybės Prezidentą. Didele žmonių persvara

išrinktas 55 metų Gitanas Nausėda nuo vakar dienos pradėjo eiti Lietuvos

Respublikos vadovo pareigas.

Naujas ir naujoviškas valstybės gaires nubrėžęs Prezidentas yra svarbus

ir Kretingos rajonui.  Nors G.Nausėda gimė ir augo Klaipėdoje, čia, iš

Lazdininkų kaimo, kilusi jo amžinaatilsį mama Ona Stasė Nausėdienė, kuri

prieš 5 metus ir palaidota Darbėnų kapinėse. Kretingos rajono kaime pas

mamos senelius būsimasis Prezidentas leido vaikystės vasaras.

Todėl ir praėjusią savaitę G.Nausėdos dalyvavimas Darbėnų bažnyčioje

vykusiose Mišiose patvirtina tvirtus Kretingos rajono ir valstybės

vadovo saitus.

Koks naujasis Prezidentas bus Lietuvai – dar pamatysime. Tačiau per

prabėgusį trumpą laikotarpį nuo rinkimų iki inauguracijos jau

sužinojome, kokiu Prezidentu G. Nausėda siekia būti: atviru,

nesislapstančiu nuo žmonių, nevengiančiu netikėtų klausimų ir nebijančiu

atvirų atsakymų.

Tokia valstybės vadovo laikysena turėtų užduoti bendrą toną visiems

valstybės tarnautojams – būti atviriems savo šalies piliečiams, kurie

ir yra tų tarnautojų darbdaviai. Deja, Kretingos rajono valdžia, regis,

dar yra tolima nuo Prezidento kuriamo valstybės tarnautojo idealo.

Matyt, užmiršę, kodėl jie sėdi savivaldybės kabinetuose ir nežinantys,

kad atlyginimus jiems moka ne administracijos direktorius ar meras, o

rajono gyventojai, Kretingos valdininkai patys sprendžia, kaip ir su kuo

jiems bendrauti.

Netrukus visi žemės savininkai prisimins naujosios rajono valdžios

sprendimą 10 proc. padidinti privačios žemės mokesčių tarifą.  Tokį

žingsnį valdančioji dauguma aiškino noru į biudžetą susigrąžinti

antrus metus trūkstamus 40 tūkst. eurų, nes tokios sumos biudžetas

nebegauna sumažėjus žemės vertei.

Jau tuomet kilo abejonės, kodėl mokesčio rezervų ieškoma sąžiningų

mokėtojų, o ne skolininkų kišenėse.  Tačiau pabandžius savivaldybėje

sužinoti, kiek kretingiškiai ir bendrovės yra skolingi už privačią žemę,

savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus specialistai bei Juridinio

skyriaus vedėja su žurnalistu bendrauti atsisakė.  Esą, tokia

savivaldybėje esanti tvarka – atsakymai būsią pateikti tik raštu per

atstovą spaudai.

Tą patį išgirdau ir iš Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios

Činkienės, kai su ja norėjau išsiaiškinti, kodėl savąjį kandidatą –

muzikos mokytoją Mildą Trušauskaitę – šių metų Kultūros ir meno premijai

pateikęs skyrius, laureatu siūlyti „Pajūrio naujienų” laikraščio

redakcijos kūrybinę grupę įpareigojo rajono biblioteką?  Lyg bibliotekininkai

neturėtų ko pagerbti iš savo tarpo.

Kodėl D.Činkienė laikraščio redakcijos neišdrįso siūlyti skyriaus vardu?

Šitaip nevykusiai bandė nuslėpti rajono valdžios suinteresuotumą, kad

būtų apdovanotas palankiai apie savivaldybės administraciją rašantis

laikraštis?  Pagal D.Činkienę išeitų, kad skyriaus vedėjos sprendimus

kažkodėl geriausiai gali paaiškinti spaudos atstovė?  Jei taip, ar

neatėjo laikas jų sukeisti vietomis?

Tačiau, pavyzdžiui, dėl žemės mokesčių skolų net ir bendravimas per

spaudos atstovę iš pradžių niekuo nepadėjo.  Per tarpininko vaidmenyje

atsidūrusią niekuo dėtą darbuotoją valdininkai žurnalistui atkirto, kad

savivaldybė nieko nežinanti apie skolas, nes žemės savininkų mokesčius

administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Tačiau tai išgirdę VMI specialistai išpūtė akis – apie privačios žemės

skolininkus ir jų nesumokėtas sumas visos šalies savivaldybės

informuojamos kiekvieną ketvirtį. Kai savivaldybei pirštu buvo besta,

kad jos specialistai meluoja, VMI teikta informacija netikėtai atsirado.

Paaiškėjo, kad šių metų pradžioje už privačią žemę liko nesusimokėję

3912 gyventojų ir 21 įmonė, o jų bendra skolos suma siekė apie 119

tūkst. eurų. Šių metų birželio mėnesį skolininkų skaičius buvo aptirpęs,

tačiau skola rajono biudžetui tebesiekė apie 74 tūkst. eurų.

Klausimas rajono valdžiai:  ar negavus 40 tūkst. planuotų pajamų reikėjo

10 proc. didesniu tarifu apmokestinti visus žemės savininkus, kai šiai

biudžeto skylei užkišti per akis pakanka susigrąžinamų skolų?

Šį pavyzdį pateikiau kaip skyriaus vadovų piktybinį vengimą tiesiogiai

bendrauti su žurnalistu, kurio tiesioginė pareiga – informuoti

visuomenę. Neretai ir apie tai, kas nepatinka valdžiai, arba ką ji

norėtų nuslėpti. Su žurnalistu tiesiogiai nenorintis kalbėti

savivaldybės administracijos skyriaus vadovas iš tiesų nenori kalbėti su

žmonėmis, jam algą mokančiais rajono gyventojais.

Kita vertus, atvirai atsakinėti į netikėtus klausimus vengiama tuomet,

kai nenorima sakyti tiesos. Galima numanyti, kad per tarpininką –

spaudos atstovą prašomų klausimų ir ilgesnį laiką ruošiamų atsakymų

raštu dažniausiai prireikia tada, kai norima sumeluoti arba paslėpti

savo kompetencijos stoką, kuri, žiūrėk, ir ima badyti akis bendraujant

su kokiu pasipūtusiu įstaigos klerku.

Žmonėms norint pasakyti teisybę nereikalingas nei tarpininkas, nei

papildomas laikas ruošiant atsakymus raštu.  Taip, kaip ir su

žurnalistais tiesiogiai bendraujančiam Prezidentui Gitanui Nausėdai, iki

kurio kuriamo valstybės tarnautojo idealo Kretingos valdininkams toli,

kaip iki Mėnulio.

Alvydas Ziabkus˙

 1,169 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes