Praėjusį savaitgalį Lietuvoje vyko Europos paveldo dienos, kurių tema šiemet buvo „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“. Pažinti kultūros paveldo objektus bei pramogauti pakviesti ir kretingiškiai.

Paveldo dienai skirti renginiai prasidėjo Rotušės aikštėje, kur buvo pakelta Europos paveldo dienų vėliava. Ceremonijoje dalyvavusi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė akcentavo, kad kasmet vykstančių Europos paveldo dienų tikslas yra supažindinti visuomenę su valstybės saugomais paveldo objektais ir atverti jų duris, juo labiau, kad tokiuose statiniuose įsikūrę ne vien muziejai, bet ir, pavyzdžiui, viešbučiai.

„Džiaugiamės, kad ne vienas atnaujintas objektas tampa miesto vizitine kortele, koks yra Kretingos muziejus su Žiemos sodu, katalikų bažnyčia. Pastaruoju metu dėl visiems žinomų priežasčių Kretingos rajone labai lankomas ir Lazdininkų malūnas, lankytojų čia sulaukiama vos ne kasdien“, – kalbėjo A. Puzonienė pridurdama, kad Departamentas deda labai daug pastangų, jog kuo daugiau paveldo objektų būtų prikelti naujam gyvenimui ir lankomi.         

Vieną tokių objektų A. Puzonienė bei kartu su ja Kretingoje apsilankiusios vyriausiosios specialistės Ingrida Gečienė ir Nora Venclovaitė pamatė Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Ją aprodžiusi bei bendruomenę pristačiusi parapijos pirmininkė Vida Trakienė papasakojo ir apie didžiausią šiuo metu rūpestį – unikalių prieš 120 metų į maldos namus atvežtų barokinių vargonų restauraciją.

Pasak V. Trakienės, žinomo Karaliaučiaus meistro Johanno Preusso 1785 metais pastatytų vargonų būklę pernai lapkritį įvertino Baltijos vargonų centro vadovas, garsus Strauszund miesto Marijos bažnyčios vargonininkas Martin Rost ir vargonų restauravimo dirbtuvių specialistas Kristian Wegscheider, išsakė restauravimo galimybes.

 „Kretingos evangelikų liuteronų parapijos taryba pritarė, kad vargonus reikia atnaujinti – jie bus išardyti ir išvežti į Vokietijos vargonų restauravimo dirbtuves, nes Lietuvoje tokių nėra. Lėšų vargonams atnaujinti, o jų reikėtų apie 200 tūkstančių eurų, ieško jų esamos būklės aprašą ir restauracijos projektą parengęs mūsų bičiulis M. Rost, kurio dėka jau restauruoti ne vieneri vargonai Vokietijoje, Lenkijoje.

 Bėda ta, kad vien išmontuoti vargonams reikia apie 20 tūkstančių, o kur nuvežimas į Vokietiją“, – kalbėjo V. Trakienė, trumpai priminusi vargonų istoriją.

J. Preussso (1722–1798) vargonai buvo sukurti Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) bažnyčiai. 1827 m. jie perkelti į Kretingalės bažnyčią, o 1899 m. atiteko kunigo Johano Straumanio pastangomis Rotušės aikštėje pastatytai Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčiai.

Tiesa, jai iš Vokietijos buvo padovanoti nauji vargonai, tačiau jų parapija negalėjo atsiimti dėl tuo laikmečiu buvusių labai didelių muito mokesčių. Buvo nutarta dovanų gautus vargonus  iškeisti į naudotus Kretingalės bažnyčios vargonus, už kuriuos buvo ne toks didelis muitas.

J. Preusso vargonai yra vienintelis žinomas iki šių dienų išlikęs autentiškas šio meistro instrumentas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jie keletą kartų remontuoti ir padidinti, tačiau išsaugojo beveik  autentišką mechaniką, oro skirstymo dėžes ir vamzdyną, bet  šiandien jų būklė labai prasta ir grojimo galimybės ribotos.

Paklausta, kaip Kultūros paveldo departamentas galėtų prisidėti prie „perlu“ vadinamų vargonų atnaujinimo, A. Puzonienė sakė, jog dėl to dar niekas nesikreipė: „Vargonai – kilnojamasis daiktas, nekilnojamojo kultūros paveldo sudėtinė dalis. Departamentas gali prisidėti prie jo atnaujinimo. Kretingoje toks pavyzdys jau yra – dalis lėšų skirta vienam iš katalikų bažnyčios altorių atnaujinti. Kilnojamiems objektams restauruoti lėšas skiria Kultūros ministerija“.

Vadovaujantis  Kompensavimo kilnojamųjų kultūros vertybių savininkams tvarkos aprašu, pareiškėjas, patyręs vertybei išsaugoti reikalingų darbų išlaidas, dėl kompensacijos išmokėjimo gali kreiptis iki einamųjų metų spalio 15 dienos ir per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą pateikia prašymą išmokėti kompensaciją, darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas ir t. t.

 Kompensacijos pareiškėjams, kurių prašymus darbo grupė pripažino pagrįstais, tačiau kurioms išmokėti prašymo pateikimo metais nepakako lėšų, išmokamos kitais metais atsižvelgiant į Departamento kompensavimui gautas lėšas bei į darbo grupės posėdžio, kuriame buvo svarstomi prašymai, protokole nustatytą eiliškumą.

„Kretingos evangelikų liuteronų parapija irgi turi galimybę kreiptis dėl kompensacijos ir darbo grupė prašymą svarstytų“, – sakė A. Puzonienė.

Anot parapijos vadovės V. Trakienės, pirmiausiai reikia rasti vargonų restauravimui reikalingus pinigus, o tada ieškoti lėšų jiems išmontuoti. Parapijos žmonės turi vilties, kad daugiau nei šimtmetį skaičiuojantys vargonai bus atnaujinti ir tarnaus toliau.

Europos paveldo dienos Lietuvoje pirmą kartą surengtos 1994 metais, Kretingos rajone – 1996-aisiais ir vyko Salantuose.           

Laima Stonkuvienė   

 1,553 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes