Pačiame Kretingos centre, Vytauto gatvės ir Rotušės aikštės kampe stūksantys kampinio pastato griaučiai kretingiškių akis bado jau seniai. Koks šio istorinio miesto pastato likimas? Kas čia bus? Naujam gyvenimui jį prikeliantis savininkas planuoja, kad po dviejų metų čia turėtų atsirasti komercinės paskirties patalpos pirmajame aukšte, o antrajame – biurai. Tačiau rekonstrukcijos procesas žada būti sudėtingas.

Ilga ir liūdna pastato istorija

Kretingos istorijos tyrinėtojas, muziejininkas Julius Kanarskas prieš porą metų „Švyturyje“ rašė apie šio pastato istoriją.

Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius pastatus siekia dar 17 amžių. Patogią stovėjusių pastatų vietą lėmė į Turgaus aikštę įsiliejanti Vytauto gatvė, kuria iki pat 20 amžiaus vidurio ėjo svarbus prekybos kelias, jungęs Šiaurės vakarų Žemaitijos miestelius su Kretinga, o toliau – su Klaipėdos uostu.

Dabartinis statinis pastatytas 1888 ar 1890 metais ir jis išsiskyrė iš kitų šalia esančių mūro pastatų – turėjo neogotikos bruožų, buvo vienaukštis, tinkuoto mūro sienomis, stačiakampio plano, su raudonų plytų mūro ertikiu ir pastogėje įrengtomis mansardos tipo gyvenamosiomis patalpomis ir trumpuoju fasadu.

Pagrindinis išorės akcentas buvo kampinis įėjimas nuo aikštės pusės. Be pagrindinio įėjimo, iš Vytauto gatvės pusės buvo dar du šoniniai įėjimai, kurie vedė į komercines patalpas. Pasak J. Kanarsko, apie 1910-1912 m. pastatas buvo rekonstruotas, nuo Vytauto gatvės ties šoninio fasado viduriu pristatytas masyvus, virš namo stogo iškilęs raudonų plytų mūro trikampis mezoninas bei balkonas.

Kretingos istorikas rašė, kad „tarpukariu pastatas priklausė žydų verslininkui Jokūbui Rabinavičiui (Jakovui Rabinovičiui). Čia jis įsirengė optikos prekių parduotuvę, o dalį pirmojo aukšto patalpų nuomojo.

Pastate apie 1930–1931 m. veikė Stasio Bavarskio „Vairo“ bendrovės knygyno skyrius, kuriame pardavėja dirbo steigėjo žmona Emilija Bavarskienė. Knygyną uždarius, jo patalpose 1931 m. įsikūrė Kretingos verslininkų klubas ir valgykla, veikę iki karo“.

Pokaryje buvo įsikūrusi rajono valdžia

Po 1941 metų gaisro Kretingos senamiestyje prie Rotušės aikštės išliko tik keli seni namai, statyti XIX amžiuje, tarp jų – ir vadinamasis Jakovo Rabinovičiaus namas. Per karą jis stovėjo apleistas, o pokariu iki 1951 metų čia buvo rajono vykdomasis komitetas.

Kai rajono valdžia persikėlė kitur, čia veikė restoranas ir kitos Kretingos rajono kooperatyvų sąjungos prekybos ir maitinimo įstaigos. Iš jų garsėjo Kretingos visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitiniam susivienijimui „Gintaras“ priklausanti kulinarijos prekių parduotuvė.

Prieš 55 metus pastatas buvo vėl rekonstruotas, supaprastintas išplanavimas, antrajame aukšte į patalpas vedė koridorinė sistema. Po 1990 m. pastatas buvo privatizuotas.

Galima teigti, kad laikui bėgant iš buvusios pastato architektūros neliko kaip ir nieko, tik buvusio gana įstabaus fasado liekanos.

Restauracija – verslininko rankose

Dabartinę istorinio pastato restauraciją vykdo statinio savininkas verslininkas Aurimas Juška. Pagal patvirtintą projektą bus atkuriamas fasadas su frontonu ir jis taps panašus į ikikarinį statinį.

Žiūrint į rekonstruojamą pastatą matyti, kad yra saugomos išorinės sienos, fasado detalės. A. Juška minėjo, kad darbai vykdomi ūkiniu būdu, o darbų eigą prižiūri didelę patirtį turintis klaipėdietis restauratorius Juozas Gečas.

Pasak savininko, sudėtingiausias darbų etapas bus pastato pamatų tvirtinimas. Kad pastatas išliktų stabilus, pamatai bus atkasinėjami maždaug po metrą ilgio ir tvirtinami. Tokiu būdu reikės pereiti visą statinio perimetrą.

Tikimasi, kad rudens orai nesutrukdys ir žiemos laikotarpiui fasadinės sienos bus uždengtos, apsaugotos nuo drėgmės. Statybvietės kieme rūpestingai saugomos senosios raudonos plytos, kurios bus panaudotos atkuriant fasado elementus.

A. Juška teigė, kad rekonstrukcija gali užtrukti iki dvejų metų, pagal planą sudėlioti darbai ir investicijos. Apie jų dydį verslininkas kol kas nekalbėjo.

Kita pastato dalis – priestatas su plokščiu stogu palei Rotušės aikštės skverą – priklauso verslininkei Jovitai Petrauskienei. Ji minėjo, kad planuoja ir savo dalies rekonstrukciją, tačiau ši prasidės tik po projekto parengimo ir patvirtinimo. O tam gali prireikti gal pusantrų ar dvejų metų.

Andrius Juškevičius

 1,859 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes