Tarytum koks maras Lietuvos gyventojus mažinanti emigracija nusiaubė ir Kretingos rajoną – nuo 2016 metų, kai čia savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 42,677 tūkst. asmenų, per dvejus metus rajone gyventojų sumažėjo beveik 2 tūkstančiais žmonių. Realiai šis skaičius greičiausiai yra dar didesnis, nes ne visi patraukę į užsienį deklaruoja savo išvykimą. Tačiau Kretingos rajone yra seniūnijų, kuriose gausėja naujakurių, o gyventojų skaičius pamažu didėja.
Miestiečiai keliasi į kaimą
Kad ir ne didžiuliais šuoliais, tačiau gyventojų kasmet daugėja Žalgirio seniūnijoje: 2016 metais čia gyveno 3 tūkst. 400 asmenų, o šiemet spalį šioje seniūnijoje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3,702 tūkst. žmonių.
Žalgirio seniūnijos seniūno Broniaus Talmonto teigimu, demografinį seniūnijos augimą lemia palanki jos geografinė padėtis – ribojamasi su Kretingos miestu.
Be to, Kluonalių ir Dupulčių soduose vyksta statybos, naujuose namuose čia kuriasi gyventojai. Panašiai, anot seniūno, vyksta ir Rubulių kaime, kur „Minijos“ ir „Rubulių“ sodininkų bendrijų teritorijose perkami sklypai, statomasi ir galiausiai čia apsigyvenama.
Tiesa, daugėjant gyventojų gausėja ir rūpesčių – žiemą tenka valyti daugiau gatvių.
Pasak B.Talmonto, prireikus seniūnija Savivaldybei gali suteikti informacijos ir apie savo gyventojų amžių. Pavyzdžiui, Žalgirio seniūnijoje yra 739 asmenys iki 18 metų, 2,411 tūkst. gyventojų – nuo 18 iki 65-erių, 493 asmenys yra 65–85 metų amžiaus ir 59 gyventojai – sulaukę daugiau kaip 85-erių.
Kaip matyti, ši seniūnija yra ir ganėtinai jauna, nes didžiausią jos gyventojų dalį sudaro vaikai ir jaunuoliai, taip pat – darbingo amžiaus asmenys.
Demografiškai augančia galima laikyti ir 2017-aisiais įkurtą Vydmantų seniūniją. Pernai čia gyveno 2,367 tūkst. asmenys, o šių metų spalį – 35 gyventojais daugiau.
Pasak Vydmantų seniūnijos seniūno Rimvydo Šakinio, pagal suteiktų naujų adresų, pastatytų namų skaičių seniūnija išties auganti. Ypač aktyviai kuriamasi Kiauleikių, Parąžės kaimuose, Pryšmančiuose ir pačiuose Vydmantuose link Virkštininkų.
Kretingos kaimiškoji seniūnija taip pat gali pasigirti augančia bendruomene: nepaisant to, kad yra ir svetur išvykusių gyventojų, pernai sausį čia gyveno 5 tūksančiai ir 28 asmenys, o šiemet spalį – 118 gyventojų daugiau.
Kaip sakė Kretingos kaimiškosios seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė, vien per 2019-uosius savo gyvenamąją vietą šioje seniūnijoje deklaravo 317 naujų gyventojų.
„Esame arti miesto, o žmonėms patogu įsikurti šalia jo dėl greičiau pasiekiamų mokyklų, darželių ir kitų įstaigų. Kretingsodis ir Padvariai – labiausiai augančios seniūnijos gyvenvietės, čia įsikuria net klaipėdiečiai.
Aišku, gausėjant gyventojų atsiranda papildomų poreikių, pavyzdžiui, reikia plėsti kelių tinklą – visi nori patogiai važiuoti iki namų“, – kalbėjo S. Riepšaitė.
Sparčiausiai mažėja Kretingos miestas
Tačiau dėl ateities optimizmu trykšta ne visos seniūnijos.
Žmonių mažėja Darbėnų, Kūlupėnų seniūnijose. Darbėnuose prieš trejus metus gyveno 4,716 tūkst. žmonių, pernai – tik 4,484 tūkst. Kūlupėnuose nuo 1,725 tūkst. gyventojų pernai sumažėjo iki 1,562 tūkst.
Tiesa, Kartenos seniūnijoje gyventojų skaičius išlieka beveik stabilus. Kartenos seniūnijos seniūnės Arūnės Putvinienės teigimu, pernai gruodį seniūnijoje buvo 1,638 tūkst. gyventojų, o šiuo metu jų apmažėję vos 11.
Bene sparčiausiai paskutiniaisiais metais tuštėjo Kretingos miestas: 2016-ųjų pabaigoje čia gyveno 19 tūkst. 483 asmenys, o per 2017-uosius mieste sumažėjo 763 gyventojais.
Pernai minėtas skaičius kretingiškių sumažėjo dar per pusę tūkstančio, o šiemet spalio pradžioje Kretingos mieste nebeliko nė 18 tūkstančių – savo gyvenamąją vietą Kretingoje buvo deklaravę vos 17,956 tūkst. žmonių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kretingos rajono savivaldybėje žmonių sumažėjo ne tik Kretingos mieste, bet ir Salantuose: prieš trejus metus čia gyveno 1,650 tūkst. asmenų, o pernai – jau tik 1 tūkst. 510 gyventojų.
Po kelias dešimtis žmonių kasmet vis nubyra ir Salantus supančioje Imbarės seniūnijoje: 2016-aisiais – 2,168 tūkst. pernai – 117 gyventojų mažiau.
Užtat daugėja gyventojų kaimuose: 2018 metų pradžioje kaimuose gyveno 19 tūkst. 303 žmonės, o 2019-ųjų pradžioje – jau 19 tūkst. 391. Galbūt dalis Kretingos miesto seniūnijos gyventojų miestą iškeitė į kaimą?
Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės nuomone, gyventojų seniūnijoje mažėja tikrai ne dėl to, jog Kretingoje blogai gyventi – priešingai, miestas yra patogus tiek geografine, tiek galimybių dirbti prasme.
Anot G. Liobikienės, paskutiniųjų metų statistiniai duomenys atspindi bendrąją visos šalies padėtį, nes gyventojų mažėja visoje Lietuvoje.
Miršta vis dar daugiau nei gimsta
Tirpstantį gyventojų skaičių Kretingos seniūnė G. Liobikienė aiškino ir kasmet vis mažėjančiu gimstamumu.
Jai pritarė ir Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Anot jo, gyventojų gretas negailestingai retina ir jaunėjantis mirštamumas: pasaulį palieka ne tik seniūnijos senoliai, bet ir netikėtai ligų užklupti vidutinio amžiaus žmonės.
„Vos pensijos spėja sulaukti“, – apgailestavo A. Turauskis.
Seniūno manymu, paskutiniu metu gyventojų sparčiai sumažėjo dėl to, kad jau seniai išvykę žmonės tik dabar puolė tvarkytis deklaracijos bijodami, kad nesikauptų Privalomojo socialinio draudimo skola.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Katkuvienės duomenimis, šiemet iki spalio gimė 324, o mirė 394 gyventojai. Mirčių skaičius naujagimius lenkė ir pernai: gimė 442 kūdikiai, o mirė 497 asmenys.
Mažėja ir pačių naujagimių. Nuo 2016-ųjų, kuomet pasaulį išvydo 455 mažyliai, iki šių dienų gimusiųjų skaičius sumažėjo 131 kūdikiu.
Tačiau Imbarės seniūnas A.Turauskis tikisi sulaukti ir gyventojų pagausėjimo savo seniūnijoje.
„Negalima sakyti, kad pas mus labai smarkiai tuštėja: grįžta žmonės iš užsienio, remontuoja senelių ar tėvų namus – ir užsieny nėra pyragai. Jie ruošiasi sau namus ateičiai, bet dar nebūna čia deklaravę gyvenamosios vietos“, – teigė seniūnas.
Irma Antanaitytė
Karolio Bakūno nuotr.
1,319 peržiūrų (-a)