Švariai ir saugiai aplinkai neabejingos Lietuvos bendruomenės per metus surinko 65 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei 0,56 tonas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tarp šalies bendruomenių daugiausia atliekų surinko Kretingos rajono Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai“.
Dalyvauja per 800 bendruomenių
Lietuvos bendruomenės elektronikos atliekas rinko visus metus, o surinkti atliekų kiekiai paaiškėjo pasibaigus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ aktyviajam etapui.
„Bendruomenių, dalyvaujančių mūsų projekte, skaičius kasmet auga ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 800. Per metus jos surinko 65 tonas elektros ir elektroninės įrangos, o nuo projekto pradžios – 574 tonas.
Didelis bendruomenių aktyvumas parodo bendruomenių norą gyventi gražesnėje ir švaresnėje aplinkoje bei augantį gyventojų sąmoningumą dėl nerūšiuojamų elektronikos atliekų keliamo pavojaus aplinkai ir sveikatai“, – sakė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Daugiausiai surinko vydmantiškiai
Daugiausiai elektronikos – net 5,4 tonas ir 64 kilogramus nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekų per metus surinko Kretingos rajono Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai”. Vydmantiškiai buvo ne tik daugiausiai surinkusi bendruomenė visoje Lietuvoje. Jie aktyviausiai atliekas rinko Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.
„Mūsų bendruomenė „Mes rūšiuojam. Vasara“ projekte dalyvauja jau trejus metus iš eilės ir šįmet koordinuoti atliekų surinkimą buvo patikėta man.
Vydmantų kaime gyvena 2 tūkst. žmonių, jiems telefonu buvo siunčiamos žinutės, informacija apie renkamas elektronikos atliekas platinama per socialinį tinklą Facebook. Kaimo gyventojai man skambindavo, sutardavome, kada ir kur paimti atliekas, o jas išnešti tekdavo ir iš palėpės, ir iš rūsio.
Seną elektronikos įrangą paimdavau iš gyventojų kartą ar du per savaitę, kartais ir patys ją atveždavo“, – sako Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai” pirmininkas Simas Končius.
Anot jo, dabar gyventojai kur kas dažniau keičia buitinę elektronikos įrangą ir tam gali būti dvi priežastys: arba jie linkę įsigyti vis modernesnę įrangą, arba ji tapo mažiau patvari.
„Žmonės atneša įvairios senos elektronikos ir būna labai įdomių egzempliorių. Kartais kaip atlieka atiduodama ir veikianti įranga, pavyzdžiui, šaldytuvas, tačiau sunaudojantis daug elektros energijos“, – pasakojo Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas.
Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse daugiausiai elektronikos atliekų (4 tonas) surinkusia bendruomene tapo Vilkaviškio rajono Geisteriškių kaimo bendruomenė.
Molėtų rajono Arnionių bendruomenė surinko daugiausiai elektronikos (3,4 tonas) ir nešiojamųjų baterijų (23 kilogramai) atliekų tarp Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenių.
Gautą prizą skirs kaimo įstaigoms
Jau šeštus metus organizuojamo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyviai už surinktą nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas gauna taškus, kuriuos gali iškeisti į projekto partnerių prekes ar paslaugas.
Šiais metais daugiausiai atliekų projekto metu tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei papildomai atiteks 200 eurų vertės kuponai prekėms įsigyti.
S. Končius sakė, kad vydmantiškiai gautus taškus ir kuponą už surinktas atliekas skirs lopšeliui-darželiui, Vydmantų gimnazijai ir bendruomenei.
Virginija Žygienė, Viešųjų ryšių vadovė:
Projektą „Mes rūšiuojam. Vasara“ organizuoja EGIO ir GIA. Projekto partneriais, kaip ir kasmet, buvo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“, tarp partnerių taip pat buvo „Ogmina“, „Forum Cinemas“, „Skorpiono takas“, „Strategija“, „O‘pen Lietuva“ ir „Office system“. Daugiau informacijos apie „Mes rūšiuojam. Vasara“ projektą: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pakenkti gamtai bei žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.
1,427 peržiūrų (-a)