Lauke prie būdos prirakintus šunis laikantiems kaimo gyventojams, ko gero, būtų nesuprantamas kitų šeimininkų elgesys – vedžioti savo augintinius į šunims skirtas kirpyklas ir grožio salonus. Tačiau tokia naminiams gyvūnams teikiama paslauga vis sparčiau populiarėja.

Jau keletą metų keturkojų išvaizda besirūpinanti kretingiškė Rasa Mikoliūnė sako, kad rajono gyventojai noriai rūpinasi savo augintiniais ir nevengia užsukti į jos šunų kirpyklą. Tačiau, anot pašnekovės, įvairius naminių gyvūnų gražinimo būdus jie vertina skirtingai: vieni džiaugiasi bei drąsiai priima naujas idėjas, kiti į grožio eksperimentus žvelgia kiek santūriau.

Išmaudyti, apkirpti, iššukuoti kailį, specialiu didžiuliu fenu išpūsti povilnį, išvalyti ausis ir nukarpyti nagus – tokia prieš trejus metus naminius gyvūnus kirpti pradėjusios R. Mikoliūnės darbo kasdienybė.

Į Kretingoje jos atidarytą šunų kirpyklą „Tofifi“ augintinius veža ne tik kretingiškiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai, klientai iš Gargždų, Klaipėdos.

Nuo auskarų iki blizgančių tatuiruočių

Vien kirpimu ar nagų karpymu šiais laikais dažnas kirpyklos svečias neapsiriboja. Kaip pasakojo R. Mikoliūnė, ypač mėgstama puošti Jorkšyro terjerus.

„Iš mano kirpyklos visi išeina su kaspinėliais, „šlipsais“ ir varlytėmis“, – šypsojosi kirpėja pridurdama, kad sugrąžinti šeimininkui papuoštą ir dar žavingesnį augintinį jai yra tikras džiaugsmas.

Ant šunelio galvos pūpsantis kaspinėlis – ganėtinai įprastas aksesuaras ir šiandien turbūt jau mažai ką bestebina. Tačiau vis dažniau prašoma  įvairiausių uodegos ar nugaros kailio išskutinėjimų.

Dar viena populiari šuniukų puošmena – ausytėse žvilgantys auskarai. Spindinčios akutės ne veriamos į keturkojo ausis, o priklijuojamos specialiais kūno klijais, todėl skausmo dėl to augintiniui patirti netenka.

Taip pat R. Mikoliūnė gali gyvūną papuošti ir blizgančia priklijuojama tatuiruote ar nudažyti, pavyzdžiui, uodegos plaukus. Tačiau, kaip sakė pati pašnekovė, tatuiruočių ir plaukų dažymo prašoma retai.

Šunį puošia ir vestuvėms

Keturkojis draugas kai kurių gyventojų namuose laikomas tikru šeimos nariu ir drauge su juo puošiasi bei dalyvauja vestuvėse ar krikštynose.

R. Mikoliūnė prisiminė ruošusi šunį vestuvėms, o jį puošę raudoni „deimančiukai“ buvo priderinti prie nuotakos puokštės. O kartą mergina pasigražinti atvedė augintinį, kurio nagai buvo nulakuoti. Tačiau pačiai kirpėjai keturkojams lakuoti nagų neteko – dar niekas šito neprašė.

„Galbūt ne visi vyresnio amžiaus žmonės, pratę šunį laikyti tik namų sargu, įsivaizduoja, kad kirpykloje mes augintinį maudome, džioviname ir tiesiname jam plaukus – juk garbanoto taip paprastai nenukirpsi.

O ką jau kalbėti apie papildomus pagražinimus“, – sakė augintinių kirpėja.

Puošybos idėjas moteris sugalvoja pati. Kartais jų žvalgosi interneto platybėse, kai kurias pasiūlo ir patys klientai.

Galvoti, kad moteris kasdien tik žvilgančius kristalus ant keturkojų klijuoja, nebūtų teisinga.  Kaip ji pati prisipažino, naminių gyvūnų kirpėjos darbas yra išties sunkus – dauguma augintinių kirpykloje jaučiasi nedrąsiai ir dreba, o vienas kartą net įkando.

„Pekino veislės šuo yra įkandęs man į pirštą, bet gana švelniai. Jų savotiškas charakteris, be to, pekinui neuždėsi antsnukio – nėra kur.

Jei pastebiu, kad gyvūnas keliant ar darant kitą veiksmą urgzteli, nerizikuoju ir uždedu antsnukį“, – pasakojo R. Mikoliūnė.

Anot pašnekovės, šunį reikėtų bent kas 10 dienų išmaudyti, gerai iššukuoti jo kailiuką.

„Galima ir nustebti, kiek daug plaukų išsišukuoja net iš trumpaplaukio šuns“, – pastebi specialistė.

Šuns kirpimo kaina priklauso nuo jo dydžio ir kailio ypatumų. Nedidelio šuns, pavyzdžiui, Jorkšyro terjero, kirpimas pas R. Mikoliūnę kainuoja nuo 15 eurų. Parodoms ši kirpėja šunų neruošia, nes kiekvienai veislei – vis kitokie reikalavimai, kitokia ir darbo specifika.

Parodinių šunų priežiūra – brangesnė

Tai patvirtino ir Kretingos rajone, „Akmenos“ soduose, įsikūrusio amerikiečių kokerspanielių veislyno „Smėlinė svaja“ šeimininkė Jurgita Pauliuvienė.

„Vienaip kailį pakirpsi – šuns žingsnis atrodys ilgesnis, kitaip – trumpesnis. Visų veislių niuansų neįmanoma žinoti“, – kalbėjo ji.

Savuosius kokerspanielius, tarptautinių parodų čempionus, J. Pauliuvienė kerpa pati: mokėsi iš kitų veisėjų, taip pat – iš užsienio lektorių. Pernai jos gebėjimai pripažinti ir tarptautiniu lygiu – laimėtas šunų kirpėjų konkursas Rygoje.

„Tai buvo didžiulis įvertinimas ir paskatinimas eiti toliau pasirinktu keliu“, – sakė šunų veisėja.

Dabar pas ją augintiniai kerpami ne tik parodoms, o žmonės juos atveža ir iš Skuodo, Plungės, Mažeikių. Kirpimas parodai, pasak J. Pauliuvienės, kainuoja nuo 30 eurų, užsienio šalyse šios paslaugos kaina dar didesnė.

Ji prisiminė, kaip prieš 24 metus, turėdama spanielių veislės kalytę, dar nežinojo, jog šie šunys apskritai yra kerpami: „Interneto nebuvo, net neįsivaizdavau“.

Kadangi ši veislė kretingiškei patiko, kokerspanielius ji ėmė auginti nuo 2005-ųjų. Tuomet rimčiau susidomėjo ir jų priežiūra.

„Pradėjome dalyvauti parodose, o atsidūrus tarp žmonių, kurie labai prižiūri savo augintinį, ir pats perimi tą gyvenimo būdą“, – pasakojo moteris.

Anot jos, parodinius šunis išties reikia labai prižiūrėti, saugoti jų plauką, iki pat odos šukuoti jų kailį kas antrą dieną. Jei atvesi šunį apsikirpti pusmetį nieko nedaręs, iškart atstatyti jo išvaizdą gali būti sudėtinga.

Kretingos mieste esančio Byverio terjerų veislyno „Mylimukai“ steigėja Laima Galdikienė šešis šios veislės augintinius taip pat kerpa pati. 

Ir visai ne todėl, kad Kretingos rajone nebūtų profesionalių kirpėjų – paprasčiausiai tiek šunelių tinkamai paruošti parodai nemažai kainuotų.

Parodose Byverio terjerai kaip tik puikuojasi ilgu plauku ir reikalauja nemažai priežiūros. O vieną šuniuką paruošti parodai kirpykloje kainuotų nuo 20 eurų.

„Į bankrotą išeičiau“, – juokėsi L. Galdikienė.

Prieš įvairius šiuolaikinius augintinių papuošalus moteris sakė nėra nusiteikusi, tačiau savo šuniukų jais nedabina.

Auginantiems šunis gali būti aktualus šunų maistas

 

 4,060 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes