Pažadėjusi sutvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus valdžia kėsinasi ir į gyventojų pinigines – numatoma, jog norintys turėti tvarkingą kiemą žmonės privalės prisidėti ir savo pinigais. Tačiau iš kur jie jų gaus ir kas bus, jei tokio „malonumo“ atsisakys, dar niekas nesugalvojo.
Pagaliau suformuota darbo grupė daugiabučių gyvenamųjų namų kiemams tvarkyti pradėjo sukti galvas, nuo ko pradėti, ką turės atlikti Savivaldybė ir ką privalės pasidaryti patys gyventojai.
Imsis bandomojo projekto
Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės vadovaujama darbo grupė išsiaiškino, jog pradėti ruoštis tvarkyti daugiabučių namų kiemus galima tik viename Topolių mikrorajone Kretingoje, nes tik čia prie namų suformuoti žemės sklypai. Tačiau apgailestaujama, jog gyventojai neskuba jų perimti savo nuosavybėn – nei iš valstybės nuomojasi, nei išsiperka. Kitaip tariant, Savivaldybės administracijos parengti ir nepigiai kainavę detalieji žemės sklypų planai kybo tarp dangaus ir žemės.
Nepaisant to, darbo grupė vis dėlto siūlo pradėti ruošti dokumentus, reikalingus parengti Lazdynų gatvės kvartalo kiemų sutvarkymo projektui, kuris bus vadinamas pilotiniu.
„Pažiūrėsime, kaip seksis. Jei viskas bus gerai, imsimės kitų kvartalų“, – teigė administracijos direktorė J. Girdvainė.
Norėtų gyventojų pinigų
Darbo grupė taip pat pastebėjo, jog Kretingoje yra daug daugiabučių namų, kurių kiemų teritorijos jungiasi viena su kita ir norint patekti į vieną kiemą, tenka pereiti per kitą. Todėl sugalvota detaliaisiais planais formuoti sklypus ne prie atskirų namų, bet rengti viso kvartalo planus. Kiemų tvarkymo projektai irgi turėtų būti kvartaliniai.
Akivaizdu, kad ne visi daugiabučių gyventojai bus pajėgūs sumokėti tūkstantines sumas net ir labai norėdami prisidėti prie kiemų tvarkymo. Savivaldybės meras Antanas Kalnius pasiūlė už visus projektavimo darbus sumokėti rajono biudžeto lėšomis.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad valdžia gyventojais nepasitiki. Esą, jei Savivaldybė sumokės už viską, žmonės neprižiūrės ir nesaugos to, kas bus padaryta. Todėl rajono vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės pasiūlymas nuo pradžios iki pabaigos kiemus tvarkyti biudžeto lėšomis liko neišgirstas.
Vietoj to, gana ilgai diskutuota, kaip gyventojai turėtų prisidėti tvarkant kiemus. Suprantama, ne darbais ar kokiomis nors talkomis, bet pinigais. Tik nesugalvota, kokiu santykiu: vieni siūlė, kad žmonės turėtų mokėti pusę reikalingos sumos, kiti – mažiau. Neradus bendro sutarimo nutarta, jog gyventojų prisidėjimo dydžio nustatymas bus politinis sprendimas, kurį priims Savivaldybės taryba.
Administracijos direktorė J. Girdvainė suabejojo, kad žmonės sąžiningai sumokės jiems priklausančią mokėti sumą, todėl siūlė prieš pradedant rengti projektus pasirašyti sutartis. Esą tai būtų dokumentas, kuriuo gyventojai įsipareigotų pinigus sumokėti.
Taip pat J. Girdvainė pasigedo ir gyventojų iniciatyvos. Matyt, užmiršusi, jog sutvarkyti kiemus buvo politikų pažadas, ji teigė, kad iniciatyvą turintys rodyti gyventojai, o ne Savivaldybė.
Su gyventojais
dar nesitarta
Vis dėlto nutarta ruoštis pradėti pilotinį Lazdynų gatvės kvartalo daugiabučių namų kiemų tvarkymo projektą. Tikimasi, kad vėliau ims rikiuotis eilė daugiabučių gyventojų, norinčių, kad ir jų kiemai būtų sutvarkyti. Bet pirmiausia reikia parengti tinkamą Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą.
Labai abejotina, kad daugiabučių kiemų tvarkymo galimybes analizuojančios darbo grupės nariai kalbėjosi su pačiais gyventojais.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kretingos Beržas“, įsikūrusios planuojamame „pilotiniame“ kvartale Lazdynų gatvėje, pirmininkas Antanas Miklovas „Švyturiui“ teigė, jog valdžia darbus ketina pradėti „ne nuo to galo“. Pasak jo, pirmiausia reikėtų peržiūrėti jau padarytus sklypų detaliuosius planus, juos pakoreguoti.
„Nesuprantu, kodėl rengiant mūsų namo sklypo detalųjį planą „prikabintas“ ir Lazdynų gatvės šaligatvis, kurį dabar prižiūrėti turėtų gyventojai. Pirmiausia valdžiai reikėtų aiškiai susitarti su įmonėmis, kurioms priklausančios komunikacijos įrengtos po žeme – elektros, šilumos, dujų tiekėjais, kad vėliau, nereikėtų draskyti sutvarkytų kiemų“, – sakė A. Miklovas.
Bendrijos pirmininkas taip pat labai abejoja, kad gyventojai puls savo pinigais prisidėti prie kiemų tvarkymo. Ir ne tik todėl, kad tiek jų neturi, bet dar ir todėl, kad panašių valdžios idėjų įgyvendinimo eiga yra chaotiška.
Aistas Mendeika
1,003 peržiūrų (-a)