Rajono seniūnijoms ir bendruomenėms atminimo ženklu, informacine lenta ar koplytstulpiu  panorus įamžinti nusipelniusi asmenį ar kokį svarbų įvykį, tai padaryti netrukus bus gerokai sunkiau. Norint tai padaryti prireiks užpildyti daugiau nei 10 įvairių dokumentų.

Norima išvengti abejonių

Iki šiol norint ką nors įamžinti pakakdavo tik paruošti projektą ir gauti finansavimą. Tačiau dabar tokia tvarka keičiama. 

Savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius parengė projektą „Dėl atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio tikslas yra patvirtinti atminimo ženklų Kretingos miestui, rajonui ar Lietuvos istorijai reikšmingų asmenų, kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo tvarką. Kitą savaitę jai turėtų pritarti Savivaldybės Taryba.

Projekto sprendimą parengusios skyriaus vedėjos Dalios Činkienės teigimu, atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašo parengimą padiktavo pastarieji įvykiai Lietuvoje įamžinant istorinius įvykius bei asmenybes. Be to, ginčų sukėlė siūlymas įamžinti Prezidento Antano Smetonos Kretingoje pasodintą ąžuolą.

„Tokia tvarka reikalinga, kad nebūtų jokių ginčų, susipriešinimo kaip Vilniuje dėl atminimo lentos generolui Vėtrai-Jonui Noreikai, kai vieni ją kabina, o kiti daužo.

 Reikia, kad visi atminimo ženklai mieste ir rajone būtų įrengiami nuosekliai, vadovaujantis visiems vieninga tvarka. Visi sprendimai įrengti tam tikrą atminimo ženklą turi būti istoriškai pagrįsti, kad nekiltų jokių abejonių.

Pavyzdžiui, šiuo metu tokių esama dėl informacinės lentelės, kuria ketinama pažymėti Prezidento Antano Smetonos sodintą ąžuolą. Prezidentas ąžuolą Kretingoje tikrai sodino, bet ar tikrai Rotušės aikštėje, istorinių duomenų neišlikę.

Įvairių diskusijų ir nesutarimų gali būti Darbėnuose įamžinant čia prieškariu gyvenusių žydų bendruomenę ir jos atstovus“, – teigė D. Činkienė.

Šiemet – penki

atminimo ženklai

Anot jos, siekdamas įprasminti reikšmingo Lietuvai asmens atminimą, kultūrinį-istorinį įvykį, Lietuvos Respublikos Seimas kasmet priima nutarimus, kam skiriami metai.

Informaciją apie ateinančių metų miestui ir rajonui reikšmingų asmenų, kultūrinių-istorinių įvykių sukaktis kiekvienų metų pabaigoje pateikia Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Sukaktims įamžinti organizuojami įvairūs renginiai, statomi atminimo ženklai.

Vien šiais metais, kuriuos Seimas buvo paskelbęs Vietovardžių, Žemaitijos metais, rajone įrengti penki atminimo ženklai.

Budriuose – atminimo akmuo išnykusiems kaimams atminti.

Žvainiuose – septyni koplytstulpiai, kuriuose žemaitiškai užrašyti bendruomenę „Imbariečių draugija“ siejančių kaimų pavadinimai.

Salantuose – akmeninis riboženklis „Salonta“.

Senojoje Įpiltyje – stendas, įamžinantis Prezidento Antano Smetonos apsilankymą piliavietėje.

Lapkritį informacinis stendas bus pastatytas Jokūbave, prie Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo.

„Rajono kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, norėdamos įprasminti ir pagerbti gyvenamajai teritorijai ar bendruomenei svarbų asmenį ar įvykį, kasmet nuo lapkričio 2 iki 30 dienos teikia paraiškas rajono kultūrinės veiklos, Etninės kultūros plėtros Kretingos rajone, Valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimo, Reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo programoms.

Gavusios finansavimą, rengia minėjimus, parodas, stato atminimo ženklus: informacines lentas, koplytstulpius,  paminklinius akmenis ir panašiai.

Iki šiol tą darė kaip nori ir kur nori, nes vieninga ženklų įrengimo tvarka nebuvo numatyta. Patvirtinus Atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašą, įrengti atminimo ženklą savivaldybės teritorijoje Savivaldybės ar pareiškėjų lėšomis bus galima tik pateikus prašymą ir kitus dokumentus“, – teigė D. Činkienė.   

Laukia krūva popierizmo

Nustatytos formos prašyme turės būti nurodyti pareiškėjo duomenys, atminimo ženklo įrengimo adresas, ketinamo įamžinti asmens biografija, nuopelnų aprašymas, reikšmingo kultūrinio-istorinio įvykio aprašymas, reikšmė miesto, rajono ar Lietuvos istorijai, duomenys apie pažymimą objektą.

Be to, reikės pateikti siūlomo atminimo ženklo tekstą, nurodyti, kokiomis lėšomis atminimo ženklai projektuojami, pagaminti ir įrengti.

Kartu su prašymu teks pateikti atminimo ženklo įrengimo vietos schemą, pastato, žemės sklypo ar kito objekto, kur numatoma įrengti atminimo ženklą, nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo  teisę patvirtinančių dokumentų kopijas, savininko (bendraturčių) sutikimus.

Ar pateiktas prašymas atitinka Aprašo reikalavimus, Skyrius patikrins per 5 dienas. Nustačius, kad pateikta ne visa informacija ir dokumentai, jiems pateikti bus skirtas ne trumpesnis nei penkių darbo dienų terminas.

Per nustatytą terminą nepatikslinus ar nepateikus papildomų dokumentų prašymas toliau nebebus nagrinėjamas.

Aprašo reikalavimus atitinkantis prašymas bus perduodamas svarstyti Atminimo ženklų įrengimo komisijai, kuri bus sudaroma iš 7 asmenų: Savivaldybės tarybos narių, Administracijos, kultūros ir kitų institucijų atstovų, turinčių kompetenciją vertinti pateiktus prašymus.

Naujoji tvarka

atbaidys entuziastus

Septynis koplytstulpius „Imbariečių draugija“ prie bendruomenės namų pastatė parašiusi projektą Vietos veiklos grupei (VVG).

Bendruomenės pirmininkės Daivos Stonkuvienės teigimu, įgyvendinant projektą surengtas pleneras, kurio metu kaimų pavadinimus ant ąžuolų drožė vietos meistrai, be to, išleista ir knyga apie Imbarę.

„Visų šių sumanymų įgyvendinimas mums kainavo apie 2 tūkstančius eurų. Didžiąją dalį sudarė pačios bendruomenės asmeninės lėšos, iš Savivaldybės negavome nė cento.

Pastatant koplytstulpius, neskaičiuodamas valandų ir neatlygintinai dirbo gausus būrys savanorių“, – pasakojo D. Stonkuvienė. 

Pasak jos, jeigu ne bendruomenės, rajono vietovių tikrai nepapuoštų tiek daug įvairių atminimo ženklų, koplytstulpių ar paminklinių akmenų. Todėl jai visiškai nesuprantamas sprendimas sudaryti biurokratines kliūtis jiems įrengti.

„Atminimo ženklai dažnai įrengiami įdedant ne tik daug darbo, bet ir asmeninių lėšų, nors dirbame visuomeniniais pagrindais.

Jeigu reikės pateikti tiek įvairiausių dokumentų, kas norės popieriuose knistis, važinėti jų derinti?

Kuo daugiau bus popierizmo, tuo mažiau noro imtis iniciatyvos ir daryti kažką, kas turėtų išliekamąją vertę.

Manau, kad patvirtinus naują Atminimo ženklų įrengimo tvarką visi tikrai rimtai pagalvos prieš imdamiesi tokio darbo kad ir labai svarbios sukakties proga“, – įsitikinusi D. Stonkuvienė.  

Anot „Imbariečių draugijos“ vadovės,  naujoji tvarka, priešingai nei teigia jos rengėjai, diskusijų nesumažins, o kaip tik įneš daugiau sumaišties. Bendruomenių žmonės dėl visko tariasi, priima bendrą sprendimą, tad maža tikimybė, kad galėtų atsitikti taip, kaip Vilniuje.

  Naujų ženklų nebestatys

Nuo rugpjūčio pradžios Salantų prieigas puošiantis riboženklis „Salonta“ pastatytas parengus projektą ir iš Savivaldybės gavus 1 tūkstantį eurų.

„Šių pinigų neužteko, nors akmenį dovanojo kraštietis Paulius Vaniuchinas. Kainavo akmens atvežimas į dirbtuves, apdirbimas, raidžių iškalimas, montavimas, statymo vietos paruošimas.

Dar keliais šimtais eurų prisidėjo riboženklį stačiusi įmonė, ne vienas salantiškis prisidėjo darbu“, – pasakojo Salantų bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė patvirtindama, kad pastatyti atminimo ar kitokį ženklą nėra labai paprasta. Vien su įvairiais derinimais vargo vos ne metus.

S. Preibienės žodžiais, gyvename popierizmo laikais – kur bepasisuksi, kokia veikla beužsiimsi, visur reikalaujama įvairių popierių. Išgirdusi apie parengtą Atminimo ženklų įrengimo tvarkos aprašą ji šmaikštavo, kad vienu popieriumi daugiau ar mažiau, nebebus skirtumo.

Nors kitąmet Salantų laukia ne viena sukaktis, naujų atminimo ženklų greičiausiai nebebus statoma. Juo labiau, kad dabar dėl to teks minti biurokratinius slenksčius.

„Žinoma, dar yra laiko, negaliu kalbėti už visus. Susirinksime, tarsimės, svarstysime. Bet, manau, kad visas svarbias sukaktis tiesiog paminėsime per miestelio šventę“, – sakė S. Preibienė.            

Rajone – daugiau

 nei šimtas sukakčių

Kretingos rajone, J. Kanarsko duomenimis,  kitąmet turėsime daugiau nei 100 svarbesnių sukakčių: sukaks 460 metų, kai gimė Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjas J. K. Chodkevičius, 410 m. – kai baigti statyti Bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno rūmai ir pradėta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statyba, 275 m. – kai įkurtas Kretingos dvaras ir miestas tapo kunigaikščių Masalskių valda, 185 m. – kai gimė Kretingos dvarininkas, pirmųjų Lietuvos hidroelektrinės ir telefono ryšio linijos įkūrėjas Juozapas Tiškevičius, 175 m. – kai nugriauta Kretingos rotušė,  145 m. – kai mirė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, 135 m. – kai gimė LR Prezidentas Aleksandras Stulginskis ir t. t.

Nemažai sukakčių turės ir seniūnijos, bendruomenės: sukaks 400 metų, kai Darbėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia, 390 m. – kai pastatyta pirmoji Salantų (Skilandžių) bažnyčia, 255 m. – kai įkurta Grūšlaukės bažnyčia, 170 m. – kai pastatyta dabartinė Laukžemės bažnyčia; 145 m. – pastatyta dabartinė Kartenos bažnyčia; 140 m. – kai atidarytas Salantų paštas; 100 m. – kai įkurta Kartenos vaistinė ir t. t.

Laima Stonkuvienė

 1,905 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes