Vaikai mokyklas lankys, tačiau pamokose pedagogai jų nemokys. Tokia situacija Kretingos rajono mokyklose gali susidaryti jau lapkričio viduryje, jei Lietuvos mokytojai galutinai nuspręs streikuoti.
Išrikiuoti moliūgai turi simbolinę prasmę
Praėjusį ketvirtadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išrikiuotų 118 išraižytų moliūgų pulkas simbolizavo kitų metų biudžete pedagogų atlyginimams pažadėtus beveik 118 milijonų eurų.
Taip Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovai ministrui Algirdui Monkevičiui pranešė apie ruošiamą pedagogų streiką.
Tokiam protestui Lietuvos mokytojai ryžosi po to, kai tapo aišku, kad Seimui svarstyti pateiktame biudžeto projekte mokytojų darbo užmokesčio fondui didinti numatyta tik 55,5 mln. eurų, o ne apie 118 mln. Eur, kaip Vyriausybė buvo įsipareigojusi 2017 m. pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Su ministru A. Monkevičiumi susitikę keletos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai priminė, kad susitarimus reikia vykdyti, o svarstant naujų metų biudžetą būtina priimti švietimui palankius sprendimus.
„Ši moliūgų–žibintų akcija turi senas tradicijas – tai simbolizuoja naują pradžią. Senovės keltai tuo pradėdavo naujus metus.
Mes siekėme parodyti, kad norime, jog kitų metų biudžete „atsišviestų“ mokytojų poreikiai, kad moliūguose degančių žvakučių šviesa pinigus skaičiuosiantiems politikams padėtų nepasiklysti skaičių labirintuose – visi sprendimai juk bus priimami tokiu metų laiku, kai jau ir dieną tamsu“, – „Švyturiui“ sakė LŠMPS Kretingos susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk.
Privalo laikytis susitarimo
Pedagogai pasijuto apgauti pamatę 2020 metų valstybės biudžeto projektą, kuris žadėto atlyginimų pakėlimo nenumato. Profsąjungos reikalauja, kad kitų metų biudžete atsispindėtų prieš dvejus metus su ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų beveik 118 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.
„Tada buvo kalbėta apie daug didesnę sumą, tačiau ėjome į kompromisą ir sutikome su mažesniu didinimu. Apie kokį mokytojo įvaizdžio gerinimą dabar galima kalbėti, jeigu valdžia nesilaiko duoto žodžio ir pradeda įvairius išvedžiojimus esą tuometis susitarimas yra negaliojantis.
Liūdina ir atgarsiai, kad neva mokytojams dar nėra taip blogai kaip ugniagesiams ar medikams. Bet tegul ir šių profesijų atstovai jungiasi prie mūsų, tegu kovoja už savo teises. Tačiau jie tik piktinasi, pakalba, tuo viskas ir baigiasi.
Jaučiamės savotiškai pažeminti, kai mūsų mokiniai su tėvais keliauja po užsienio šalis, o mes negalim sau leisti net į geresnį koncertą ar spektaklį nueiti. Jeigu jau kalbame apie mokytojo profesijos prestižą, tai ir siekime, kad šią profesiją pasirinkti norėtų kuo daugiau jaunų žmonių. Priešingu atveju vaikų nebebus kam mokyti“, – sakė E. Daniuk.
Anot jos, ministras pažadėjo daryti viską, kad mokytojai nestreikuotų, kad maksimaliai būtų priartėta prie susitarimo, kad bus ieškoma galimybių surasti finansavimą.
Tuo labiau, kad Vyriausybės pateiktam kitų metų biudžeto projektui Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša švietimui siūlo skirti papildomus 73 mln. eurų, o to paties komiteto narė Aušra Papirtienė prašo 9,2 mln. eurų ikimokyklinukų mokytojų atlyginimams didinti.
„Mes nenorime, kad ministras trauktųsi. Tikime, kad jis ryžtingai kovos dėl švietimo srities peržiūrint biudžetą. Tikimės būti išgirsti, tačiau mažai vilties, kad kas nors pasikeis.
Todėl ir ruošiamės streikui, o visuomenė turi žinoti, kad jis bus. Streikuoti ketina net švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovai, Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų bei kitos pedagogų profsąjungos – kai kurios jų irgi dalyvavo pasirašant kolektyvinę sutartį“, – kalbėjo E. Daniuk.
Streikas žadamas labai didelis
Galutinis sprendimas dėl streiko bus priimtas po lapkričio 10 dienos, kai kitų metų biudžeto projektas iš Seimo bus grąžintas Vyriausybei.
Jeigu bus įgyvendinti visi pasiekti susitarimai, streiko nebus. Priešingu atveju, manoma, jis turėtų vykti apie lapkričio vidurį. Teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus.
Egidijaus Milešino vadovaujama LŠMPS vienija apie 10 tūkst. narių. Šiai profesinei sąjungai priklausančių pedagogų dirba apie 560-yje šalies mokyklų.
Kretingos rajone LŠMPS vienija apie 160 pedagogų, kurie dirba M. Daujoto progimnazijoje, Vydmantų ir Darbėnų gimnazijose, Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinėje mokykloje, Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, pavieniai – J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.
E. Daniuk teigimu, streikas būtų labai didelis, jis vyktų 90 proc. šalies švietimo įstaigų. Kretingos rajone streike ketina dalyvauti net tos įstaigos, kuriose nėra profesinės sąjungos. Gausaus palaikymo šioje protesto akcijoje tikimasi iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pagalbos mokytojui specialistų – jiems irgi pinigų trūksta.
Valdžia apsispręsti turės greitai
Streikas gali būti ir vienos dienos, ir neterminuotas. Pirmiau greičiausiai bus skelbiamas dviejų valandų įspėjamasis streikas, jei biudžetas nebus pakoreguotas – prasidės ir neterminuotas.
„Darbo vietose pedagogai bus, bet pamokos mokyklose nevyks. Vaikai galės eiti į mokyklą, bet jie bus užimami ne pamokomis, o kita veikla. Tuo turės pasirūpinti įstaigų administracijos. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja apie ketinamą organizuoti streiką jau yra informuota“, – akcentavo E. Daniuk.
Svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą Seimas pradėjo spalio pabaigoje. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
Laima STONKUVIENĖ
1,061 peržiūrų (-a)