Būtiniausioms reikmėms pinigų dažnai pristingančiai Kretingos rajono savivaldybei šalies Vyriausybės siūlomas perimti Kartenos aerodromas gali pavirsti girnapuse po kaklu – iki šiol vien sklandytojų entuziazmo išlaikomas aerodromas turistams patrauklus taptų tik investavus šimtus tūkstančių eurų.
Važiuojant nuo Kartenos link Plungės dešinėje kelio pusėje plytinčius laukus per pakelės krūmus sunku ir užmatyti. O nežinant įtarti, kad čia yra veikiantis aerodromas tuo labiau neįmanoma.
Norinčiųjų pasiekti šitaip užmaskuotą aerodromą laukia dar viena užduotis – prieš miškelį nepralėkti posūkio į dešinę, į kurį nėra jokios nuorodos.
Pavažiavus kelis šimtus metrų duobėtu miško keliuku pasitinka tarp medžių išmėtyti mediniai namukai – galima pagalvoti, kad atsidūrei kokioje nors apleistoje poilsiavietėje.
Ir tik tolumoje virš didžiulio angaro plevėsuojanti suplyšusi medžiaginė vėjarodė išduoda, kad prieš akis atsiverianti bekraštė pieva turi sąsajų su aviacija.
Aerodromą šienauja ūkininkai
Pirmas klausimas, kuris išsprūsta aerodrome susitikus Klaipėdos sklandytojų klubo pirmininką Algimantą Skurdenį – kas šienauja tokius laukus? Juk betoninio kilimo ir tūpimo tako neturinčiame aerodrome per aukštesnę žolę joks lėktuvėlis nepavažiuos.
Pasirodo, aerodromą šienauja sklandytojų pasikviesti aplinkiniai ūkininkai. Žolė nupjaunama tik 30–40 metrų pločio susikryžiuojančiuose takuose: vakarų kryptimi jis yra 850 metrų ilgio, o pietų – 650 metrų ilgio.
Laimei, kad už šienavimą klubui mokėti nereikia – atlygiu tampa nupjauta žolė. Vienas laukus šienaujantis ūkininkas yra iš Radailių. Aviatoriams nekainuoja net jo atvažiavimas traktoriumi iki aerodromo, nes tas ūkininkas pats yra sklandytojų klubo narys.
Tik, bėda, neretai būna taip, kad beveik 20 centimetrų pasiekusi žolė sklandymui yra per aukšta, o ūkininkams – per menka. Naudos iš tokio šieno maža.
Kokios nors, kad ir menkiausios valstybės paramos valstybei priklausantis Kartenos aerodromas nėra sulaukęs jau 15 metų.
Jį pilnai išlaiko patikėjimo teise iki šiol jame šeimininkaujančio Klaipėdos sklandytojų klubo nariai, kurie čia nudirba visus darbus už viską mokėdami iš asmeninių lėšų.
Sklandytojai įsikūrė kolūkio pievose
Dauguma klubo narių yra iš Kretingos ir aplinkinių rajonų. Klubo pavadinime esantis Klaipėdos vardas mena tik garbingą jo istoriją.
Dar 1958 metais įkurtas klubas iš tiesų pradėjo veikti Klaipėdos aerodrome. Vėliau sklandytojai buvo perkelti į Palangos oro uostą, tačiau čia jų lėktuvėliai ėmė trukdyti keleivinei aviacijai. Be to, prie pat jūros nėra kylančių oro srovių.
Tuomet sklandytojai sklandymo aerodromui tinkamų laukymių ėmė ieškoti atokiau jūros. Bevažiuojant link Plungės išvydo tam tinkamus laukus.
Pasirodo, 1940 metais Lietuvą okupavę sovietai šioje vietoje buvo pradėję karinio aerodromo statybą – jau buvo iškirtę medžius, nukasę gruntą. Prasidėjęs karas rusų kariškių užmačias nutraukė, o po karo šioje vietoje aerodromo jau nebeprireikė.
Kolūkio pirmininkas žemdirbystei ne itin tinkamą lauką sklandytojams mielai užleido, o kiek vėliau net pats patarė kreiptis į Ministrų tarybą ir prašyti šias pievas skirti aerodromui.
Neilgai trukus apie 1972 metus šioje vietoje buvo įteisintas aerodromas, kuris buvo perduotas tuomečiam Klaipėdos aviacijos sporto techniniam klubui.
Aerodromą statė patys aviatoriai
Kaip žinia, tokie klubai tuomet priklausė sovietų valdžios itin remiamai sukarintai visuomeninei organizacijai SDAALR – „Savanoriškai draugijai armijai, aviacijai ir laivynui remti“.
Ši organizacija klubui nupirko sklandytuvų, nedidelių lėktuvėlių, skyrė lėšų lėktuvų angaro statybai.
„Kažkokia kaimo statybos valdyba tik išmūrijo sienas ir pradingo. Atseit, kažkokį kitą svarbų objektą gavusi. Patys klubo nariai tą angarą statyti ir pabaigėme“, – prisimena klubo pirmininkas A. Skurdenis.
Aviatorių rankomis ir jų išrūpinta mediena įrengtos visos angaro buitinės patalpos.
Per laiką čia atsirado aviatorių mokymui skirtas pastatas, kuris dabar klubui tarnauja kaip sklandytojų nakvynės vieta.
Iš tų laikų liko pastatytas sargo namelis ir dar vienas mūrinukas, kaip kalbama, kartais į aerodromą tuomet atvykdavusiam generolui permiegoti. Dabar prie jo prišliejus priestatėlį, šiame namelyje gyveno aerodrome sargavusi šeima.
Aplinkui jį klubui buvo leista pasistatyti 10 medinių poilsio namelių. Dėl jų teisėtumo prieš kurį laiką buvo kilę abejonių, tačiau teismas juos pripažino kaip klubo nuosavybę.
Pajūrio sklandytojai – ne iš kelmo spirti
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę Kartenos aerodromas iš vienų valstybės institucijų rankų ėjo į kitas, tačiau jame visą laiką šeimininkais išlikdavo Klaipėdos sklandytojų klubas.
Sovietmečiu skraidyti lėktuvais civiliams gyventojams buvo nepasiekiama svajonė, todėl prie jos bent priartėti buvo galima tik dangų raižant sklandytuvais.
„Kažkada sklandymas buvo labai populiarus ir tokiuose klubuose entuziastų netrūkdavo. Dabar jau daugelis iš užsienio prisipirko naudotų pramoginių lėktuvėlių ir į sklandytuvus žiūri iš aukšto“, – sakė klubo sklandymo instruktorius Linas Zubė.
Sklandymas yra puikiausias bet kurio piloto pradžiamokslis. Sklandytuvas – tai bemotoris skraidymo aparatas, kuris iškeltas į kilometro ar keletos šimtų metrų aukštį sklendžia ore naudodamas į viršų keliančias šiltas oro sroves.
Manevruodamas ore jis iš kilometro aukščio gali nutūpti norimoje vietovėje nusklendęs apie 30 kilometrų ir daugiau.
Šiuo metu klube šiuo aviacijos sportu užsiiminėja kiek daugiau nei 30 sportininkų. Tarp jų yra ir tarptautinės klasės sklandytojų.
Karteniškis Ringaudas Kikalas šiemet Vengrijoje vykusiame pasaulio jaunimo čempionate užėmė 11 vietą. Laisvalaikiu sklandantis klaipėdietis „Boeing“ orlaivio pilotas Gintautas Zubė Ispanijoje laimėjo „Pirėnų“ taurę.
Šiemet Telšiuose vykusiose Žemaitijos taurės sklandymo varžybose Klaipėdos klubas iškovojo pereinamąją komandinę taurę.
Sklandytuvai – dar iš sovietmečio
Tačiau sklandymu labiau užsiiminėja vyresnio amžiaus žmonės, nes tai yra brangus sportas.
Įsigyti ir išlaikyti asmeninį sklandytuvą kainuoja nemažai, o klubo turimi valstybei priklausantys skraidymo aparatai yra įsigyti dar sovietmečiu.
„Gal ir atsirastų sklandyti išmokti norinčių vaikų, tačiau neturime vaikams skirto mokomojo sklandytuvo. Naujas toks sklandytuvas kainuoja apie 15 tūkst. eurų, o senesnio jokie klubai neparduos, nes naudoja patys“, – dėste L. Zubė.
Iš 18 klubui priklausančių ir dabar Kretingos rajono savivaldybei perduodamų skraidymo aparatų į orą gali pakilti tik 3 vienviečiai sklandytuvai „Jantar“, vienas LAK-12 ir du lėktuvai „Vilga“, kuriais į orą iškeliami sklandytuvai.
Dešimt dviviečių mokymams skirtų sklandytuvų kabo angaro palubėse nuimtais sparnais, nes yra pasibaigęs jų skraidymui skirtas terminas. Norint šiais sklandytuvais skraidyti kiekvieno jų remontas kainuotų nuo 6 iki 10 tūkst. eurų.
Net ir po to jie galėtų būti naudojami tik 5 metus. Tuo metu už 5–6 tūkst. eurų galima nusipirkti modernesnį naudotą sklandytuvą, kurio skraidymo laikas dar nėra ribojamas.
Per metus surenka vos 10 tūkst. eurų
Tačiau naujiems sklandytuvams įsigyti klubas pinigų neturi. Kartenos aerodromas išlaikomas iš klubo nario mokesčio, kuris siekia 200 eurų per metus.
Tačiau ir šių pinigų neužtektų, jei ne klubo narių asmeninė parama. Štai užpernai už 10 tūkst. eurų sklandytojai uždengė kiaurą kaip rėtį daugiau nei 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto angaro stogą.
Tam ir dviejų metų nario mokesčių nebūtų užtekę, tačiau pagelbėjo statybos įmonę turintis vienas klubo narys, kuris ir pats didžiąja dalimi prisidėjo ir visus darbus už savikainą atliko.
Klubo nariai savo lėšomis pastatė papildomą metalinį angarą, prieigas išklojo trinkelėmis. Mokiniai aerodrome sklandyti mokosi klubo narių privačiais sklandytuvais, kuriuos patys apdraudžia, susimoka už orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimų pratęsimą.
Be nario mokesčio klubas dar gauna pajamas už sklandytuvų pakėlimus į orą. Jei sklandytuvas į kilometro aukštį iškeliamas klubo lėktuvu „Vilga“, tai kainuoja 37 eurus. Jei į perpus mažesnį aukštį – 20 eurų.
„Šis mokestis yra tik sklandytuvo pakėlimo savikaina už lėktuvo degalus ir techninę priežiūrą. Užsidirbti kažkokį pelną iš klubo narių niekas nesiekia“, – aiškino A. Skurdenis.
Sklandymo sezono metu nuo balandžio iki vėlyvo spalio aerodrome verda gyvenimas. Savaitgaliais būna dienų, kad vien mokomieji sklandytuvai į dangų pakyla po 16–20 kartų.
Tačiau net ir apmokestinus sklandytuvų pakėlimus, kartu su rėmėjų lėšomis klubo apyvarta per metus tesiekia apie 10 tūkst. eurų. Tiek turi pakakti minimaliai aerodromo ir dar skraidančių orlaivių priežiūrai ir dar įvairiems valstybės mokesčiams.
Savivaldybės planai kelia šypseną
Žinią, kad aerodromą ketina perimti Kretingos rajono savivaldybė, sklandymo klubo nariai pasitiko su nerimu.
„Per keliasdešimt metų mes kam tik nepriklausėme. Gyventi be jokios valstybės paramos ir patiems rūpintis aerodromu mes jau pripratę. Džiaugiamės tuo, kad mums netrukdo gyventi ir sportuoti“, – kalbėjo klubo pirmininkas.
Vasarą aerodrome buvo apsilankę rajono savivaldybės vadovai, kalbėjo apie pramoginiais lėktuvėliais atskrendančių turistų pritraukimą, jaunimo užimtumą laisvalaikiu.
Tačiau kol kas tokių kalbų aviatoriai klausosi su šypsena.
Norint čia privilioti privačiais lėktuvais skraidančius užsienio turistus jiems reikia sukurti bent minimalias civilizuotas sąlygas: galimybę prisipildyti degalų, saugiai pastatyti lėktuvą, suteikti sąlygas nusiprausti, padoriai permiegoti, užkąsti, pasiūlyti išsinuomoti automobilį, kuriuo būtų galima pavažinėti po apylinkes.
Be to, reiktų sutvirtinti kilimo tūpimo takus.
„Viską darant ūkio būdu, kaip mes jau įpratę, tokiai aerodromo renovacijai pakaktų apie 250 tūkst. eurų. Tačiau su projektais, galimybių studijomis ir viešaisiais pirkimais – neužteks ir pusės milijono“, – greitosiomis paskaičiavo A. Skurdenis.
Anot L. Zubės, kitas klausimas, kada šios investicijos atsipirktų? Jei už orlaivio nusileidimą ir čia pasiūlytas paslaugas nuo užsieniečių bus bandoma nudirti devynis kailius, kiek čia jų prisikviesi.
Sklandymo instruktorius pasakojo, kad aerodrome kasmet sulaukiama pramoginiais lėktuvėliais atskrendančių pavienių užsieniečių. Kartą buvo nusileidusi net 10 iš Danijos atskridusių lėktuvėlių grupė.
Tačiau klubui net nekilo mintis už nusileidimą į laukus imti kažkokį mokestį. Užsieniečiai net atsisakė pasiūlytos nakvynės nameliuose ir apsigyveno pačių atsivežtose palapinėse.
Tikisi sulaukti daugiau dėmesio
Perimti Kartenos aerodromą dar neapsisprendusi Kretingos rajono savivaldybė galvoja jį modernizuoti pritraukdama europines lėšas arba privatų kapitalą.
Tačiau klubas baiminasi, ar tokiu atveju sklandytojams čia beliks vietos.
Išgirdę, kad perėmus aerodromą Savivaldybei Klaipėdos sklandymo klubas nepageidautų jokių didelių permainų, rajono Tarybos nariai prakalbo net apie kito aerodromo valdytojo paieškas konkurso būdu.
„Jei mes išeitume su savo turtu, čia liktų tik sukiužę pastatai ir skraidyti nebegalintys sklandytuvai.
Abejotina, ar atsirastų koks investuotojas, pasiryžęs viską prikelti naujam gyvenimui. Per 30 metų mes tokių nesulaukėme“, – sakė A. Skurdenis.
Anot sklandytojų, savivaldybei ir klubui įmanoma sugyventi taikiai ir surasti bendrą interesą. Pavyzdžiui, padėjus įsigyti porą mokomųjų orlaivių būtų galima sklandymo mokyti rajono vaikus ir to norinčius suaugusius.
Tokiam tikslui sklandytojai pasiryžę persikrikštyti į Kartenos sklandymo klubą.
Prieš kelis metus Kretingos rajono savivaldybė finansavo gražų projektą „Auginkime sparnus drauge“, kurio metu klubo nariai lankė mokyklas ir kvietė mokinius pažintiniams skrydžiams.
Per dvejus metus, kol vyko šis projektas, buvo paskraidinta apie 40 mokinių, o du sklandymu susižavėję jaunuoliai šiuo sportu užsiminėjo dar pusantro sezono.
Sklandytojai tikisi, kad į savo rankas aerodromą perėmęs rajonas gal bent labiau juo pasirūpins nei iki šiol valstybė.
„Gal veiklai plėtoti kokius kelis tūkstančius numes ar mūsų pačių nutiestą įvažiavimo keliuką patvarkys, kuris dabar pagreideriuojamas vos kartą į metus“, – bent tokios Savivaldybės pagalbos tikisi aviatoriai.
Alvydas ZIABKUS
Jau nebeskraidantys dviviečiai mokomieji sklandytuvai kabo palubėje nuimtais sparnais. 
Klubo pirmininkas Algimantas Skurdenis aerodromą kūrė savo rankomis. 
Kretingos rajono savivaldybei perimti siūlomas turtas yra apgailėtinos būklės. 
Sklandymo instruktorius Linas Zubė rodė orlaivio saugos diržus, kurie po penkių metų pakeičiant naujais kainuoja apie tūkstantį eurų. 
Sklandymo klubo narių lėšomis pastatytas naujas metalinis angaras ir išklotos trinkelės. 
Pajūrio sklandytojai šių metų varžybose tapo nugalėtojais. 
Aerodromo kilimo-tūpimo taką žymi du padėti riboženkliai.
2,105 peržiūrų (-a)