Sklandytojai Kartenos aerodrome pasiryžę vaikus mokyti skraidyti.

Dorai nežinanti, ką reiks daryti su Vyriausybės siūlomu perimti Kartenos aerodromo turtu, Kretingos valdžia jau nusiteikusi šokdinti aerodrome veikiantį sklandytojų klubą – reikalauja vizijų, permainų ir būriais į rajoną plūsiančių aviaturistų.

Prašo aerodromus perduoti klubams

Dėl savivaldybėms parceliuojamų Lietuvos aerodromų juose veikiantys aeroklubai muša pavojaus varpais.  Jų vadovai baiminasi, kad aerodromų turtą perėmusios aviacijoje kompetencijos stokojančios savivaldybės visiškai nesužlugdytų tik aviatorių entuziazmu išgyvenančios sporto šakos.

Lietuvos Seimą pasiekė 17 Lietuvos aeroklubų, sklandymo ir parašiutininkų klubų vadovų pasirašytas prašymas aeroklubų angarus ir visą aviacinę techniką perduoti juos naudojantiems aeroklubams pačią aerodromų žemę paliekant valstybės nuosavybėje.

„Lietuvos regioniniai aeroklubai yra šalies aviacijos židiniai, kurie atgavus Nepriklausomybę įregistravo visus civilinius aerodromus, kūrė jų infrastruktūrą, investavo savo lėšas į jų išlaikymą, be jokio valstybinio finansavimo remontavo jiems patikėtą aviacinę techniką, dalyvavo ir patys rengė pasaulio ir Europos aviacijos čempionatus“, – rašoma aviatorių prašyme Seimui, kuriuo siekiama sustabdyti Vyriausybės pradedamas aerodromų turto dalybas savivaldybėms.

Aeroklubai Lietuvos Seimui priminė, kad 1940 metais sovietinė valdžia nusavino visą Lietuvos Aeroklubo turtą ir nė viena valdžia teisėtiems savininkams jo iki šiol taip ir nesugrąžino.

Teiraujasi, kaip ketina naudoti

Rugsėjo mėnesį 17 šalies savivaldybių, kurių teritorijose yra aeorodromai, sulaukė Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio rašto, kuriuo savivaldybės skubinomos pateikti informaciją apie poreikius ir ketinimus perimti šiuo metu Lietuvos sporto centro valdomą aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties turtą.

Kartu prašoma nurodyti numatomo perimti turto tolesnio panaudojimo savivaldybėse paskirtį, jo vystymo perspektyvas bei numatomas investicijas.

To norinčios savivaldybės aerodromus perims dar negreitai. Sulaukus savivaldybių atsakymo dar bus ruošiamas Vyriausybės nutarimo projektas, turės pasisakyti visos suinteresuotos ministerijos.

Be to, šis procesas iš viso gali sustoti Seimui nusprendus atsižvelgti į aeroklubų prašymą. Juo labiau, kad aviatoriams nerimą kelia tai, jog savivaldybėms perėmus aerodromus jų paskirtis ilgainiui gali ir pasikeisti.

Anot raštą savivaldybėms pasirašiusio Vyriausybės kanclerio, aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties turtas savivaldybėms siūlomas perimti siekiant jį panaudoti efektyviai ir tinkamai.

Kokiam tikslui jis turėtų būti naudojamas, nėra aišku.  Tačiau tai, kad savivaldybių prašoma nurodyti numatomo perimti turto tolesnio panaudojimo paskirtį, galima nuspėti, kad ji neprivalo likti aviacijos sporto plėtra.

Orlaivių vertė – po eurą

Aeroklubų naudojamas aerodromų turtas iš vienų rankų į kitas iki šiol mėtomas lyg karšta bulvė.

Kažkada priklausęs ministerijoms jis atiteko susikūrusioms apskritims.  Šioms išnykus buvo perduotas Kūno kultūros ir sporto departamentui, kurį panaikinus lyg pamergės vaikas buvo numestas Lietuvos sporto centrui. Dabar štai siūlomas savivaldybėms.

Tačiau nė vienam šį turtą turėjusiam šeimininkui nerūpėjo jo būklė ir nė vienas nematė reikalo skirti lėšų šio turto išlaikymui.

Tiesą pasakius, to turto tiek ir tėra.

Kretingos rajono savivaldybei siūlomi Kartenos aerodrome esantys sovietmečio laikų 4 pastatai, kurių likutinė vertė nesiekia nė 27 tūkst. eurų.

Be statinių, Savivaldybė dar praturtėtų pajuokai vos po vieną eurą įvertintais trimis 36 ir 42 metų senumo lėktuvėliais „Wilga“ bei 15 sklandytuvų, kurie pagaminti laikotarpiu nuo 1960 iki 1983 metų.

Laukia klubo veiksmų

Kartenos aerodromas iki šiol neapleistas ir yra veikiantis vien tik sklandytojų klubo narių dėka, kurio nariai asmeninėmis lėšomis remontuoja valstybei priklausančius sklandytuvus, rūpinasi jų draudimais, licencijomis, lopo nuo sovietmečio laikų rimtesnio remonto nemačiusius pastatus.

Aerodromas išgyvena vien tik iš 8–10 tūkstančių eurų klubo narių rinkliavų.  Už šią sumą klubas sugeba ne tik išlaikyti aerodromo turtą, bet dar ir dalyvauja varžybose ir laimi nugalėtojų taures.

Milžiniško, beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto angaro likutinė vertė – vos 25 tūkst. eurų.

Tačiau aerodromą perimti ketinanti savivaldybė įsivaizduoja, kad pats klubas turi veikti aktyviau ir tapti patrauklus aviaturistams.

Neseniai jį aplankę Savivaldybės Strateginio planavimo tarybos nariai sklandytojus apipylė priekaištais ir uždavė namų darbų – parengti ir savivaldybei pateikti verslo planą.

„Jei savivaldybė jums išnuomotų aerodromą, ar imtumėtės patys plėtoti savo veiklą, kad prasimanytumėt lėšų“, – vizito metu sportininkus entuziastus prie sienos spaudė meras Antanas Kalnius.

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė garsiai pasvajojo, kad sklandytojai čia galėtų atidaryti kempingą ar viešbutį.

Iš ko?  Apie pageidaujamą aerodromo bazės plėtrą rajono valdžia kalbėjo lyg negirdėdama, kad sklandytojai mėgiamu sportu čia užsiiminėja tik savo laisvalaikio metu ir valstybei priklausančią bazę išlaiko už asmeninius pinigus.

Prieš 5 metus klubas prašė Nacionalinės žemės tarnybos suteikti leidimą statyti naują modernų angarą sklandytuvams saugoti, tačiau buvo atsakyta, kad panaudos teise turtą ir prie jų priskirtą žemės sklypą valdančiam klubui čia nieko statyti neleidžiama.

Pirmą žingsnį turėtų žengti rajonas

Sklandytojų klubo instruktorius Linas Zubė kalbėjo, kad klubas gali padėti čia organizuoti rajono kultūrinius ir edukacinius renginius, kurie aerodrome anksčiau vykdavo.  Gali rajono moksleiviams surengti ekskursijas, iš savo pinigų užpylę degalų juos paskraidinti lėktuvu.

Tačiau sportininkai tikrai nepajėgūs Kartenos aerodrome užtikrinti aviaturistų srauto, nes tam reiktų atnaujinti aerodromo bazę, svečiams ir pilotams suteikti šiuolaikiškas nakvynės ir higienos sąlygas, savo orlaiviais atskridusiems turistams užtikrinti degalų užpylimą ir orlaivių techninį aptarnavimą.

Pagaliau, čia turi dirbti turtą prižiūrintis administratorius, kurio atlyginimui nepakaktų visų metinių klubo narių įnašų.

Sklandytojų klubo instruktorius Linas Zubė mano, kad pirmąjį žingsnį link užsibrėžto tikslo turėtų žengti rajono Savivaldybė.

„Mes negalėtumėm net imti pinigų už žmonių paskraidinimą, nes neturime komercinių pilotų licencijų, o klubas – vežėjo pažymėjimo“, – aiškino L. Zubė.

Ne klubas, o aerodromą perimti linkusi savivaldybė turėtų atlikti namų darbus – parengti teritorijos detalųjį planą, numatantį vietas naujai statybai.

Tuomet gal čia būtų įdomu kurtis orlaivių remontu užsiimančioms įmonėms. Atsirastų jų klientai, prireiktų ir viešbutėlio, kavinės. Esant tik tokioms sąlygoms būtų galima kalbėti apie privačias investicijas.

Anot L. Zubės, Kartenos aerodrome galėtų veikti jaunųjų sklandytojų mokykla, kurioje skraidyti mokytųsi 10–15 metų vaikai.  Per vasaras čia galėtų veikti sklandymu užsiiminėjančių vaikų stovyklos.

Tačiau iš pradžių to turi norėti pati Savivaldybė.

Sklandymo sezonas trunka tik šiltuoju metų laiku.

Teisus rajono Tarybos narys Dovydas Bajoras sakydamas, kad ne kiekviena savivaldybė gali pasigirti turinti aerodromą, kuriame vaikai mokomi skraidyti, į kurią važiuotų turistai norėdami paskraidyti virš pajūrio.

Klausimas tik, ar rajonas pajėgus bus aerodromą ir jame teikiamas paslaugas pakelti į naują lygį?  Ar pajėgs pramaitinti dar vieną alkaną burną?  Kuri, beje, badu nemirė iki šiol.

Finansuoti ketina valstybės lėšomis

Pagalba prasideda nuo realios paramos.  Rytoj sprendimą priimsiantys Tarybos nariai turėtų suprasti, kad ne sklandytojai turėtų rūpintis savivaldybės aerodromo bazės ir galimybių plėtra, bet Kretingos rajonas turėtų padėti klubui įgyvendinti bendrą svajonę.

Orlaiviai remontuojami garažo sąlygomis.

Juolab, didelių pinigų nereikia – anksčiau sklandytojai pragyvendavo ir be jokios paramos.

Klubas įvardijo pageidaujamą 20 tūkst. eurų sumą per metus.  Už šiuos pinigus pradžiai būtų galima nupirkti naują sklandytuvą mokymams ir įsteigti darbuotojo etatą.

Tačiau panašu, kad savivaldybė aerodromo plėtros ir aviaturistų srauto siekia vengdama prisidėti pati.

Tarybai pateikto sprendimo projekto aiškinamajame rašte pripažįstama, kad perimto turto išlaikymui ir priežiūrai reikės lėšų, tačiau nurodomas finansavimo šaltinis – valstybės lėšos.

Bet juk todėl valstybė aerodromų turtą ir bruka savivaldybėms, kad juo  nereiktų rūpintis pačiai Vyriausybei.

Alvydas ZIABKUS

 2,137 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes