Įspėjamasis dviejų valandų streikas vyksta šešiose Kretingos rajono mokyklose.

Rytoj kai kurių Kretingos rajono mokyklų mokiniams nebus dviejų pirmųjų pamokų, nes kretingiškiai mokytojai kartu su kitais šalies pedagogais dalyvaus visoje šalyje paskelbtame įspėjamajame švietimo šakos streike. Jį organizuoti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nusprendė atsižvelgusi į tai, kad nebuvo patenkinti jos reikalavimai.

Mokiniai bus užimti kita veikla

Dviejų valandų įspėjamasis streikas vyks šešiose rajono ugdymo įstaigose.

„Dalyvauti streike gali tik tų mokyklų pedagogai, kuriose yra įsteigtos profesinės sąjungos.

Kretingos rajone LŠMPS vienija apie 160 pedagogų. Streike dalyvaus  apie 50 mokytojų, dirbančių M. Daujoto progimnazijoje, apie 40 – Vydmantų gimnazijoje, apie 50 darbuotojų iš Darbėnų gimnazijos, apie 17 Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos pedagogų, apie 20 pedagogų iš Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bei keletas pedagogų, dirbančių Kretingos technologijos ir verslo mokykloje.

Jeigu įstaigoje yra LŠMPS profesinė sąjunga, darbuotojai, kurie nėra profesinės sąjungos nariai, irgi turi teisę streikuoti“, – „Švyturiui“ pasakojo LŠMPS Kretingos susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk.

Anot jos, palaikyti streikuojančius pedagogus ketina kolegos iš Salantų gimnazijos, gausaus palaikymo šioje protesto akcijoje tikimasi iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pagalbos mokytojui specialistų – jiems irgi pinigų trūksta.

Streikas vyks nuo 8 iki 10 valandos. Mokytojai darbo vietose bus, bet pamokos nevyks.

Vaikai galės eiti į mokyklą, bet jie bus užimami ne pamokomis, o kita veikla. Tuo turės pasirūpinti įstaigų administracijos.

Pasak E. Daniuk, ir Savivaldybės, ir mokyklų vadovai apie streiką yra įspėti, jiems išdėstyta, kas vyks ir kodėl. Mokinių tėvai irgi informuoti. 

Persiderėti neketina

Pedagogai pasijuto apgauti pamatę 2020 metų valstybės biudžeto projektą, kuris žadėto atlyginimų pakėlimo nenumato. Profsąjungos reikalauja, kad kitų metų biudžete atsispindėtų prieš dvejus metus su ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų beveik 118 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

LŠMPS susitarimui su Vyriausybe įgyvendinti po biudžeto pristatymo Seime trūksta 62,2 mln. eurų. 

„Tada buvo kalbėta apie daug didesnę sumą, tačiau ėjome į kompromisą ir sutikome su mažesniu didinimu. Valdžia nesilaikė duoto žodžio.

Dar daugiau – pradėjo įvairius išvedžiojimus esą tuometis susitarimas yra negaliojantis. Dabar šiek tiek lėšų pridėta, tačiau trupinių pedagogai nenori. Juo labiau, kad apie tai kalbama tik žodžiu.

Laikomės vieningos nuostatos – susitarimo turi būti laikomasi ir skiriama 117 milijonų eurų“, – sakė E. Daniuk. 

Jeigu biudžetas nebus pakoreguotas – po dviejų valandų įspėjamojo streiko prasidės ir neterminuotas. Toks mokytojų streikas vyko ir 2016-ųjų vasarį.

LŠMPS atstovai rytoj dalyvaus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose derybose dėl 2020 metų biudžeto.

Kaip teigia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, ministerija nesugeba užtikrinti, kad būtų vykdomas liepą pasirašytas abi puses tenkinantis kompromisinis susitarimas, todėl ir inicijuoja naujas derybas. Tačiau nusileisti dar kartą ir persiderėti mokytojai neketina.

E. Milešino teigimu, šių metų susitarimas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės. Iki 2025 metų privalu turėti tvarią ir pažangią sistemą, kurioje vyktų mokytojų rotacija, ateitų nauji motyvuoti mokytojai.

„Derybos dėl kitų metų biudžeto tėra mažas, tačiau svarbus žingsnis į priekį“, – teigia E. Milešinas.    

Apie streiką pranešė moliūgais

Apie ruošiamą pedagogų streiką LŠMPS atstovai švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui pranešė lapkričio pradžioje – prie ministerijos išrikiavo 118 išraižytų moliūgų, kurie simbolizavo kitų metų biudžete pedagogų atlyginimams pažadėtus beveik 118 milijonų eurų.

Tokiam protestui Lietuvos mokytojai ryžosi po to, kai tapo aišku, kad Seimui svarstyti pateiktame biudžeto projekte mokytojų darbo užmokesčio fondui didinti numatyta tik 55,5 mln. eurų, o ne apie 118 mln. eurų, kaip Vyriausybė buvo įsipareigojusi 2017 m. pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

Su ministru A. Monkevičiumi susitikę keletos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai priminė, kad  susitarimus reikia vykdyti, o svarstant naujų metų biudžetą būtina priimti švietimui palankius sprendimus.

Ministras pažadėjo daryti viską, kad mokytojai nestreikuotų, kad maksimaliai būtų priartėta prie susitarimo, kad bus ieškoma galimybių surasti finansavimą.

Egidijaus Milešino vadovaujama LŠMPS vienija apie 10 tūkst. narių. Šiai profesinei sąjungai priklausančių pedagogų dirba apie 560-yje šalies mokyklų.

Svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą Seimas pradėjo spalio pabaigoje. Jį priimti ketinama gruodžio pradžioje.

LŠMPS reikalavimai:

Sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.

Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio.

Inicijuoti, kad papildomai būtų nustatyti atitinkamai didesni pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą.  

Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičiui etate padidinti nuo 3 iki 6 val., nuo 2022 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą.

Sukurti finansines prielaidas nuo 2020 m. sausio 1 d. įgyvendinti LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2018-12-11 Nr. XIII-1712) nuostatas, pagal kurias švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 15–25 proc.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus  vidutiniškai 10 proc.

Pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.  

 1,334 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes