Lyg vyšnia ant torto. Taip buvo apibūdintas praėjusį penktadienį M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje veikusios knygų mugės baigiamasis renginys, kuriame pristatyta 536 puslapių knyga „Kretingos krašto praeities vaizdai“.
Kretingoje – unikalus istorinis leidinys
Pristatydama knygos sudarytojus jos kuratorė, Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė sakė, kad abu leidinio autoriai du istorikai – kretingiškis Julius Kanarskas bei klaipėdietis Kęstutis Demereckas – kaip niekas kitas gerai žino Kretingos ir šio krašto istoriją, yra sukaupę didelę leidybinę patirtį, išleidę ne vieną knygą.
„Būtent jie užkrėtė noru turėti unikalią knygą, kuri reprezentuotų Kretingą. Tarsi bitės korį šį leidinį padėjo lipdyti ir rajono žmonės, atsiliepę į kvietimą atversti savo šeimų albumus ir pasidalinti senomis istorinėmis nuotraukomis“, – kalbėjo D. Činkienė.
Išsamius fotografijų albumus apie Kretingos miestą, muziejų, kultūros paveldą parengęs K. Demereckas akcentavo, kad kretingiškiai naujuoju leidiniu gali pelnytai didžiuotis – tokio neturi nė vienas Lietuvos kraštas.
„Po bibliotekos atidarymo šios knygos išleidimas yra antras svarbus įvykis Kretingos padangėje.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko užkrėsti šia liga ne tik jos sumanytojus, bet ir paprastus kretingiškius, kurie nuo albumuose gulėjusių senų nuotraukų nupūtė laiko dulkes ir leido jas prikelti naujam gyvenimui“, – pagyrų aktyviai nuotraukomis pasidalinusiems gyventojams negailėjo K. Demereckas.
Seniausiai nuotraukai – 160 metų
Medžiaga apie Kretingos kraštą iki Antrojo pasaulinio karo pasakojančiai knygai buvo pradėta kaupti prieš dvejus metus.
Leidinyje – 1,5 tūkstančio senų fotografijų, atvirukų, žemėlapių iš privačių rinkinių, Kretingos muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos archyvo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir kitų muziejų.
Savo albumų nuotraukomis su knygos leidėjais pasidalino net 40 Kretingos krašto gyventojų.
Ankstyviausia albume publikuojama nuotrauka – apie 1860 m. fotografo O. Noišėferio darytas Rusijos husarų kariuomenės karininko grafo Juozapo Tiškevičiaus portretas.
Seniausia Kretingoje daryta fotografija – panoraminė miesto nuotrauka, kurią iki 1888 m. gaisro padarė pirmoji Lietuvoje moteris fotografė Paulina Mongirdaitė, gyvenusi Palangoje.
Knyga padalinta į penkis skyrius, kurie pristato istorinius šio krašto administracinius-teritorinius regionus: Kretingos miestą bei Kretingos, Salantų, Darbėnų ir Kartenos valsčius. Kiekvienas skyrius suskaidytas pagal temas arba vietoves.
Daugiausia nuotraukų išliko apie senąjį Kretingos miestą, kurio po 1941 m. gaisro nebeliko. Kitos nuotraukos pasakoja apie Salantų miestą, kuris kaip feniksas atgimė po didžiojo 1926 m. gaisro, ir apie Darbėnų miestelį su mediniais trobesiais aplink Turgaus aikštę.
Dominuoja žmonės ir miestai
Iš daugelio nuotraukų žvelgia krašto miestiečiai, garbingi svečiai, Kretingoje susibūrę Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, šauliai, ugniagesiai.
Leidinyje atspindėtos apskrityje veikusios smulkios pramonės ir prekybos įmonės, kultūrinis gyvenimas, šventės, Kretingos progimnazija, rajono mokyklos.
Keli leidinio puslapiai skirti Kretingos ir Darbėnų žydų bendruomenėms, Žemaitijos geležinkeliu vadintos geležinkelio linijos Telšiai-Kretinga statybai, kurią vykdė Danijos bendrovė, pastačiusi Kūlupėnų geležinkelio tiltą ir stotį.
Albumo nuotraukose vaizduojamos įvairių istorinių laikotarpių ir skirtingų luomų – dvarininkų, valstiečių, miestiečių – atstovų mados: drabužių ir šukuosenų stiliai, galvos apdangalų tipai, moterų rankinių įvairovė.
Nemažai dėmesio skiriama kaimui. Daugelyje nuotraukų valstiečiai ir jų vaikai nufotografuoti kasdienėje aplinkoje, dėvintys darbiniais rūbais, avintys įprastą to meto apavą – klumpes.
Pasak J. Kanarsko, svarbų vaidmenį žmonių gyvenime vaidino atlaidai ir jų metu vykę turgūs bei mugės.
„Nuotraukose matome neatsiejamą to meto atlaidų ir prekymečių reiškinį – daugybę išmaldos prašančių elgetų. Kaip nekeista, Kretingos elgetos drąsiai pozavo, neslėpė savo veidų“, – stebėjosi J. Kanarskas.
Reta nuotrauka su Prezidentu A. Smetona
Jam, kaip istorikui ir archeologui, didžiausią įspūdį padarė ir nustebino iš Irenos Urbonaitės asmeninio archyvo gauta nuotrauka, kurioje užfiksuotas Senosios Įpilties piliakalnio tyrinėtojus aplankęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
„Yra likę daug informacijos apie Įpiltyje vykusią archeologinę ekspediciją, kuriai vadovavo kretingiškis generolas Vladas Nagevičius. Yra ir nuotraukų, ir filmas.
Tačiau nuotraukas, kuriose užfiksuoti tyrinėtojus aplankę Prezidentas Antanas Smetona ir garsus latvių archeologas, archeologijos mokyklos kūrėjas Francis Baluodis, mačiau pirmą kartą.
Paprastai atvykę Prezidentai fotografuodavosi su vietos valdžios atstovais. Retas atvejis, kad šalies vadovas dalyvautų tyrinėjimuose ir fotografuotųsi prie atkasto pylimo. Užfiksuotas ir išsaugotas unikalus momentas“, – sakė J. Kanarskas.
1933–1934 m. Lietuvos švietimo ministerijos ir V. Nagevičiaus įkurto Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologinė ekspedicija ištyrė apie 1000 kv. m plotą, padarė skersinį abiejų pylimų pjūvį, tyrinėjo pilies aikštelę.
Piliakalnio kasinėjimai Įpiltį plačiai išgarsino. Apie tyrinėjimus rašė spauda, jų stebėti vyko ekskursijos, šalies vadovai, Latvijos mokslininkai.
Latvių archeologas F. Baluodis pranašavo, kad S. Įpiltyje atlikti tyrinėjimai bus aprašomi visuose archeologijos vadovėliuose.
Ir jis buvo teisus. Anot J. Kanarsko, iš tiesų Įpilties piliakalnio archeologinių tyrinėjimų medžiaga buvo viena pagrindinių vadovėliuose, skirtuose būsimiems archeologams.
Šių istorinių nuotraukų kretingiškė I. Urbonaitė rado giminaičių albume. Muziejininkai tikisi bent vieną jų turėti ir muziejaus archyvuose.
Bus ypatinga dovana
Knygos sudarytojų teigimu, per dvejus metus padarytas labai didelis darbas, nes medžiagos turėta tiek, kad buvo galima į knygą sudėti ir dar daugiau.
„Knyga masyvi, sveria apie 5 kilogramus. Su tokia ir naktį drąsiai galima vaikščioti – būtų kuo, reikalui esant, apsiginti“, – šmaikštavo J. Kanarskas.
Jis teigė labai norėjęs gauti nuotraukų iš kiekvieno rajono kaimo, iš kuo platesnio rato. Nors to padaryti nepavyko, užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas – surinktos nuotraukos nuo seniausių iki antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 metais.
Anot istoriko, anotacijos po nuotraukomis – trumpos ir tikslios. Stengtasi, kad skaitytojas pažintų ir suprastų, koks pastatas, kokia vieta nuotraukoje įamžinta.
Knygą „Kretingos krašto praeities vaizdai“ 600 egzempliorių tiražu spausdino spaustuvė „Libra Memelensis“. Spausdinimo išlaidos Savivaldybei kainavo 16 tūkst. eurų.
Šis retomis nuotraukomis iliustruotas istorinis leidinys neabejotinai bus ypatinga ir geriausia dovana rajono svečiams, Garbės piliečiams, garbingus jubiliejus švenčiantiems žmonėms bei įstaigoms.
3,797 peržiūrų (-a)