Kelias dienas be paliovos pliaupęs lietus sukėlė rūpesčių Kretingos rajono gyventojams. Vanduo ne tik išmušė duobes žvyrkeliuose, bet ir apsėmė rūsiuose saugomą gyventojų derlių.
Ardomi žvyrkeliai
Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad nuo vandens ypač kenčia Grūšlaukės gyventojai.
„Kaimas įsikūręs šalia upelio, vandens lygis čia gan aukštas, todėl taip ir nutiko“, – sako seniūnas.
Jo pastebėjimu, itin daug žalos lietus sukelia seniūnijos keliams: „Greideriuoti esant lietingoms dienoms neįmanoma. Dabar lyja, šlapia, išmušta daug duobių, susiformavo balos. Ten, kur yra žvyrkeliai, kitaip būti ir negali“.
Darbėniškio teigimu, vienintelis būdas išvengti tokios problemos – asfaltinės dangos tiesimas.
„Tačiau juk neužklosime jo ten, kur mažas pravažiavimas. Lėšų tokių neturime. Tad vienintelė mūsų išeitis – tikėtis gerų orų, leisiančių greideriuoti kelius“, – sako A. Poškys.
Vienam kilometrui – 300 tūkst. eurų
Asfalto liejimas vienam kilometrui atsieitų apie 300 tūkst. eurų. Taip tvirtina irgi nuo lietaus ardomų kelių kenčiančios Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.
„Tikimės, kad bent miestelio pagrindinės kelios gatvės – Mokyklos ir Žalioji – artimiausiu metu bus išasfaltuotos“, – sako S. Končius.
Vydmantų seniūnija turi iki 50 km kelių, iš kurių asfaltuoti – tik 7 kilometrai.
Neįrengta lietaus nuotekų sistema
Lietus problemų sukėlė visose rajono seniūnijose, užliejęs vandens nuotekų valymo įrenginius, privačių namų rūsius su juose laikomomis gėrybėmis.
Vydmantų bendruomenės pirmininkas, bandydamas aiškinti šių problemų priežastis kalba apie tai, kad miesteliuose ir kaimuose nėra įrengta nuotekų sistema.
„Žinau, kad yra tokių sklypų, kurių rūsiai nuolat apsemiami. Gyvenvietėse įrengta tik melioracinė sistema, o lietaus nuotekų nėra. Seniūnijos keliuose vanduo praktiškai nesurenkamas“, – kalba vydmantiškis.
Vyro teigimu, šiai problemai išspręsti, reikalingos milijoninės investicijos.
Europos Sąjungos struktūriniuose fonduose nuo 2021 m. esą lyg ir numatytos finansavimo programos lietaus nuotekų sistemos įrengti, kaip tvirtino UAB „Kretingos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Stropus.
„Tačiau tikrai nežinome, ar tie pinigai tikrai bus skiriami, ar tokie projektai iš tiesų bus įgyvendinami. Tiesiog apie tai yra užsiminusi Aplinkos ministerija “, – sako pašnekovas.
Ž. Stropaus teigimu, įrengti vieną bėginį metrą nuotekų vamzdynų kai kuriuose projektuose vidutiniškai kainuoja apie 110 eur.
Tačiau kaina labai svyruoja nuo vamzdynų diametrų, nuo dangos bei kitų faktorių. Pasak pašnekovo, pasitaiko projektų, kuriuose ši kaina siekia ir 190 eurų.
Šykštumo pasekmė?
Kretingos rajono verslininkas Vilius Jomantas įsitikinęs, kad kai kurias problemas esą galima išspręsti ir lengvesniu būdu.
Pasak jo, liūčių metu apsemiami vandens valymo įrenginiai – gyventojų šykštumo pasekmė.
„Daugelis taupo, neįrengdami atbulinio vožtuvo, nors tai tekainuoja iki 50 Eur. Būtent šis įrenginys ir neleidžia vandeniui subėgti atgal“, – teigia pašnekovas, vadovaujantis vienai įmonei, montuojančiai tokius įrenginius.
1,557 peržiūrų (-a)