Kretingos rajono kaimo bendruomenės paprašė kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų jų veiklai finansuoti.

Kultūros renginiais ir aplinkos tvarkymu  užsiimančios kaimo bendruomenės pasigedo didesnės rajono valdžios finansinės paramos, o bendruomenių pirmininkams įgriso visuomeninei veiklai traukti pinigus iš savo kišenės.

Pageidauja beveik tris kartus daugiau

Jausdamos augantį savo kultūrinį lygį, rajono kaimo bendruomenės paprašė kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų jų veiklai finansuoti bei numatyti galimybę pirmininkams ir projektų vadovams kompensuoti išlaidas ryšiams, degalams.

Kaimo bendruomenių vardu prašymą rajono valdžiai pateikusių pirmininkų nuomone, iki šiol bendruomeninei veiklai vykdyti iš biudžeto skiriamų 15 tūkst. eurų nebepakanka. Pageidaujama, kad kitų metų biudžete šiam tikslui būtų numatyta 40 tūkst. eurų.

Neseniai susirinkę rajono kaimo bendruomenių pirmininkai negailėjo kritikos kai kurioms Savivaldybės įstaigoms, kurių atliekamų funkcijų dalį tenka įgyvendinti bendruomenėms. Su užuojauta kalbėta tik apie kaimuose dar veikiančius Kultūros centro skyrius, kurių veiklos finansavimas irgi yra varganas.

Kaimo bendruomenės seniūnus vadina  ūkvedžiais, tačiau ne itin sugebančiais tinkamai susitvarkyti. Bendruomenių pirmininkų nuomone, tai irgi priklauso nuo lėšų, kuriomis jie gali disponuoti.

Rajono kaimai nori gyventi gražiau

Pasak asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ pirmininko Rimanto Benečio, ką galvoti, jei norint išsiurbti tualeto turinį seniūnui pagal nustatytą tvarką tenka rūpintis net du mėnesius – surasti pinigų bei darbininkų, kurie galėtų tai padaryti.

Bendruomenės, anot jo, daug darbų gali padaryti ir greičiau, ir pigiau, tačiau jos taip pat susiduria su lėšų stoka.

Lyginant su kitomis  šalies savivaldybėmis Kretingos rajono kaimo bendruomenės yra elgetos.

Pirmosios Kretingos rajone įsikūrusios kaimo bendruomenės „Imbariečių draugija“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės teigimu, kai kur bendruomenių iniciatyvoms įgyvendinti skiriama net iki 150 tūkst. eurų.

Bendruomenių pirmininkai pripažįsta, jos ne visos bendruomenės yra veiklios. Kai kurios egzistuoja tik sąrašuose, yra įregistruotos, tačiau beveik nevykdo jokios veiklos. Tačiau tos, kurios įgyvendina įvairius projektus, dažnai atlieka ir seniūnijų bei kultūros skyrių funkcijas.

Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė teigė, jog daugelis kaimo bendruomenių pagal panaudos sutartis naudojasi savivaldybei priklausančiomis patalpomis, jas prižiūri bei išlaiko – moka mokesčius už elektrą, šildymą, vandenį, taip pat draudimo mokesčius.

Bendruomenės taip pat rūpinasi ir viešųjų erdvių gyvenvietėse priežiūra. Seniūnijos vis mažiau pajėgios tai daryti, todėl pjauti žolę, genėti medžius ar pasodinti gėles tenka bendruomenių nariams.

„Mūsų kultūrinis lygis užaugęs – akis bado nešienaujamos pakelės. Norisi nupjautos žolytės, nugenėtų medžių, žydinčių gėlių. Kaimo bendruomenės gali tokias paslaugas pirkti iš vietinių gyventojų ir problema būtų išspręsta“, – tikino J. Mačernienė.

Visų pageidavimų tenkinti neskubės

Vardindami savo rūpesčius, bendruomenių pirmininkai minėjo ir kitus, svarbesnius reikalus. Vieniems tenka rūpintis viešojo tualeto įrengimu, kitiems – vandens kokybės gerinimu. Dar kiti stengiasi sutvarkyti sporto aikštynus.

Be Savivaldybės administracijos pagalbos sunku įsivaizduoti ir apleistų pastatų problemos sprendimą.

Pasak jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Biliūnaitės-Rušinskės, kuriai tenka rūpintis ir kaimo bendruomenių problemomis, bendruomenių norus įgyvendinti nėra taip paprasta.

Į  pageidavimus didinti lėšas bendruomenių  veiklai finansuoti žadama atsižvelgti.

Tačiau pirmininkams kompensuoti išlaidas degalams  ar ryšių paslaugoms neleidžia teisės aktai. Mat pirmininkai, kaip ir visos bendruomenės, savo veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais.

Dabar Kretingos rajone įregistruotos 36 bendruomenės.

Pirmoji bendruomenė „Imbariečių draugija“ įsteigta 2002-aisiais. Jauniausia 2016-aisiais  įsteigta Rubulių kaimo bei Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenės.

Rajono savivaldybė bendruomeninei veiklai vykdyti iš biudžeto jau trejus metus skiria po 15 tūkst. eurų. Pačios bendruomenės, dalyvaudamos konkursuose ir gaudamos finansavimą projektams įgyvendinti, savo biudžetus papildo dar mažiausiai tiek pat.

Pavyzdžiui, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rajono bendruomenėms 2017-aisiais buvo skirta per 33 tūkst. eurų, pernai – per 26 tūkst. eurų. Tiek pat ir šiemet.

Aistas MENDEIKA

 2,024 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes