Velioniui Viliui kapo duobę karteniškiai kasė už ačiū.

Valstybė beveik 10 metų nekeičia laidojimo pašalpos dydžio, kuri siekia vos 304 eurus, tačiau šių pinigų vos pakanka pigiausiam karstui ir įkapėms nupirkti. Per tą laikotarpį prekės ir paslaugos yra gerokai pabrangusios.  

Praėjusią savaitę Kartenoje už valstybės pašalpą palaidotam 42 metų benamiui Viliui A. pinigų pritrūko net duobei iškasti.

 Seniūnijos prašymu Kretingos ritualinių paslaugų įmonė deramai pagerbė mirusįjį, tačiau pasirodė, kad norint padoriai palaidoti velionį, mirties atveju išmokama valstybės pašalpa jau seniai tapo per menka. 

Benamio laidotuves organizavusi seniūnija buvo priversta prašyti, kad kapo duobę geranoriškai iškastų seniūnijos darbininkai.

Prie kapinių velionio karstą pasitikusi grupelė karteniškių įsitikino, kad miestelio nelaimėlis buvo pagarbiai parengtas paskutinei kelionei, moterys atsinešė ir keletą gėlių puokščių, o Kartenos bažnyčios klebonas net neprašytas kapinėse atliko religines apeigas.

Šis įvykis paskatino susimąstyti, kodėl mirties atveju valstybės pašalpa velionio artimiesiems – tokia ubagiška.

Pašalpa nesikeičia dešimtmetį

Dabar galiojantis valstybės vienkartinės pašalpos mirties atveju dydis ir skaičiavimo metodika buvo nustatyta dar 2008 metais.

Tų metų sausio 1–ąją dieną šalies valdžia nustatė, kad vienkartinė laidojimo pašalpa yra lygi 8 bazinėms socialinėms išmokoms. Šiuo metu tai yra 304 eurai.

Kaip šalyje per beveik 10 metų pasikeitė kainos, ypač po euro įvedimo – kiekvienas yra patyręs pats. 

Pigiausias medinis karstas kainuoja ne mažiau nei pusę laidojimui skiriamos valstybės pašalpos.

Be to, pašalpos mirties atveju apskaičiavimo metodika ir mechanizmas nekinta nuo 2005 metų.

Per tuos beveik 15 metų iki šių dienų valstybės pašalpa mirties atveju padidėjo vos 14 eurų: stebėtinas šuolis – po eurą per metus! 

Išlaidos gerokai didesnės

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija (LRPA) dar šių metų pradžioje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teigdama, kad valstybės nustatyta ir dešimtmetį nekintanti pašalpa mirties atveju niekaip nebepadengia net minimaliausio ritualinių paslaugų krepšelio.

Kretingoje veikiančios ritualinių paslaugų įmonės vadovas Juozas Donauskas sakė, kad pigiausias, žmonių vadinamas „popierinis“ karstas iš tvirto kartono kainuoja 60 eurų, pigiausias medinis – 150 eurų.

Jeigu velionį bent parą šarvoti, dar prisidėtų salės nuoma, pigiausi drabužiai – 85–100 eurų, kukli gėlių puokštė – 35–40 eurų, o kur dar transportavimo išlaidos.

Kapinių duobės iškasimas Kretingos rajone svyruoja tarp 150–200 eurų. Žiemą šios paslaugos kaina šokteli iki 350–400 eurų.

Asociacijos duomenimis, pačios kukliausios laidotuvės mieste kainuoja 1000–1200 eurų. Miesteliuose, kaimo vietovėse dar įsitenkama iki tūkstančio eurų. Taupydami žmonės atsisako nešikų paslaugos, gėlių, puošybos.

Padeda, kol tokios laidotuvės retos

J. Donauskas pasakojo, kad dėl Kartenoje mirusio Viliaus A. į jį geranoriškai kreiptasi, kad „kaip nors“ padėtų palydėti velionį į paskutinę kelionę.  

Anot jo, per metus rajone miršta vienas ar du benamiai, neturintys artimųjų, o pernai nebuvo nė vieno. Tokiems nelaimėliams ritualinės paslaugos atliekamos už savikainą, nes sudėjus viską tie trys šimtai eurų pranyksta akimirksniu ir duobei kasti pinigų nebelieka. 

Pasak J. Donausko, jeigu tokie nelaimėliai būtų laidojami dažniau, juos pusvelčiui laidoti atsisakytų, nes nuostolingai dirbti niekas nenori.

Jis girdėjęs, kad kitais metais prie mirties pašalpos lyg ir planuojama pridurti keletą eurų, tačiau, kaip pastebėjo pašnekovas, „už juos kapo duobės vis tiek neiškasi“.

Pateikė siūlymus Vyriausybei

Šių metų pradžioje LRPA atkreipė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį,  kad nuo 2010 metų, mirus bet kokios pensijos gavėjui, iki šiol jį laidojančiam asmeniui mokama vienu velionio gautos pensijos dydžiu sumažinta pašalpa.

Tai yra – išmokamos ne trys jam priklausiusios valstybinės ar senatvės pensijos, kaip buvo iki 2010 m. pradžios, o tik dvi.

Be to, LRPA pasiūlė pakeisti laidojimo pašalpos mokėjimo tvarką.

Šiuo metu laidojančiam asmeniui neprivalu atsiskaityti už laidojimo pašalpos pinigų panaudojimą.

Siūloma laidojančiam asmeniui numatyti išlaidų kompensavimą tik pateikus sąskaitas, patvirtinančias patirtas išlaidas, susijusias su mirusio asmens laidojimu. Šios išlaidos būtų matomos laidojimo paslaugų teikėjų buhalterinėje apskaitoje.

Tai, anot asociacijos, užtikrintų didesnį verslo skaidrumą, mažintų šešėlį ritualinių paslaugų sferoje.

Padidėjo tik 8 eurais

Vasarą su ministru Linu Kukuraičiu susitikę LRPA vadovai išgirdo, kad  ministerija svarstys galimybę didinti laidojimo pašalpą fiziniams asmenims, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Kaip „Švyturį“ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitąmet didės bazinės socialinės išmokos dydis, todėl ir laidojimo pašalpa augtų iki 312 eurų.

Tai būtent tas 8 eurų skirtumas, apie kurį gandas buvo pasiekęs ir Kretingos ritualines paslaugas teikiančią įmonę.

Šių metų pirmąjį ketvirtį,  apklaususi ritualinių laidojimo paslaugų teikėjus, ministerija svarstė, ar tikslinga didinti laidojimo pašalpos dydį.   

„Deja, dėl ribotų valstybės finansinių galimybių nuspręsta laidojimo pašalpos nedidinti“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Ir dar viena neguodžianti žinia.

Šiuo metu mirusį pensininką laidojusiam asmeniui išmokama 1 mėnesio jo pensijos dydžio išmoka ir, jei nebuvo išmokėta pačiam gavėjui, dar ir mirties mėnesio pensija.

Siūlymo didinti šią išmoką ministerija inicijuoti neplanuoja. Dėl analogiškos Seimo narių iniciatyvos Vyriausybė yra teikusi nepritariančią išvadą.

Tai reiškia, kad nebus grįžtama į 2009 metų situaciją, kai velionį laidojantis žmogus dar galėjo gauti tris velionio pensijas, o ne dvi, kaip yra šiuo metu.

Ritualinių paslaugų asociacijos duomenimis, Latvijoje, mirus socialiai draustam žmogui, jo artimiesiems išmokama 764 eurus siekianti pašalpa, Lenkijoje – 932 eurus, o Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis turėtų būti išmokama bent 900–950 eurų.

2018 metais Lietuvoje laidojimo pašalpai mokėti išleista 11,94 mln. eurų, o per 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesius – 8,77 mln. eurų iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Valstybės pašalpa mirties atveju apskritai nemokama, jeigu miręs asmuo laidojamas valstybės arba savivaldybės lėšomis.

Andrius JUŠKEVIČIUS

 11,517 peržiūrų (-a)

13% LikesVS
87% Dislikes