„Edmundas buvo tikras Kretingos patriotas, visa širdimi mylėjęs savo kraštą“, – taip apie ketvirtadienio pavakare mirusį savo vyrą, žinomą Kretingos rajono architektą ir dailininką Edmundą Giedrimą kalbėjo vyro gedinti žmona Vida.
Paskutiniu metu sunkiai sirgęs 77 metų E. Giedrimas užvakar apie 16 valandą užgeso Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Kaip papasakojo V. Giedrimienė, prieš dešimt metų išoperavus širdį jos vyrą užklupo klastinga kraujagyslių liga.
„Jam buvo paskirtas ir gydymas, tačiau iš pradžių geriau jautęsis Edmundas į savo ligas nekreipė dėmesio ir skubėjo kuo daugiau kurti, projektuoti. Prieš trejus metus, kai liga įsismarkavo, gydymas net ir geriausiais medikamentais mažai tepadėjo.
Pradėjo atsisakyti plaučiai, kuriuos nuolat reikėjo drenuoti, vis labiau seko jėgos, o po neseniai jam padarytos operacijos jis taip ir nebeatsigavo“, – sakė žmona.
Anot jos, nemažai žinomų pastatų ir paminklų rajone sukūrusį E. Giedrimą labai skaudino patiriama neteisybė, tačiau būdamas menininku jis nemokėjo už teisybę pakovoti ir dažniau būdavo linkęs nusileisti.
„Pyktį išliedavo tik namuose“, – sakė žmona. Simboliška, kad jis ilgą laiką nekovojo ir su jį užklupusia liga.
Kol leido jėgos, E. Giedrimas stengėsi kuo daugiau dirbti ir kurti. Vienas iš jo paskutiniųjų suprojektuotų statinių – viešųjų tualetų pastatas miesto centre.
Daugelyje pasaulio šalių tokios paskirties statinių regėjęs architektas sakė, kad bet kurio miesto infrastruktūroje tai yra svarbus objektas, kurį projektuojant turi būti skiriamas toks pat dėmesys, kaip ir kitiems pastatams.
Autoriui buvo didelis netikėtumas, kai nederinant su juo buvo nuspręsta šiame pastate įkurdinti Turizmo informacijos centrą. E. Giedrimas bandė tam prieštarauti, protestuoti, bet vėl eilinį kartą nusileido.
Architektas svajojo sukurti Kretingą reprezentuojančią Rotušės aikštę, svajojo joje atstatyti istorinę rotušę, prieštaravo, kai šalia aikštės vietoje buvusio kino teatro atsirado vaizdą sudarkęs prekybos centras.
Toks jis ir išėjo – nuolankus, nenorintis su niekuo pyktis, bet turintis savo nuomonę ir jos nekeičiantis.
E. Giedrimą labai šiltai prisimena ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
„Edmundas buvo tikrai labai didelis mūsų muziejaus draugas, bičiulis, brolis. Ir gyveno greta, J. Basanavičiaus gatvėje“, – pasakojo direktorė.
V. Kanapkienė teigė, kad architekto tėvelis dirbo pas grafą Aleksandrą Tiškevičių vairuotoju, todėl meilė dvarui palietė ir jo širdį: „Edmundui labai rūpėjo dvaro reikalai, jis rūpinosi jo atstatymu, labai dažnai pas mus lankydavosi. Mus konsultavo atstatant ir ūkvedžio namą, ir Kretingos dvarą“.
Itin stiprų E. Giedrimo ryšį su dvaru liudija toks V. Kanapkienės prisiminimas: „Kai mirus paskutiniajam grafui Alfredui Tiškevičiui pamatydavau Liepų alėja žingsniuojantį Edmundą, širdis suvirpėdavo – atrodydavo, kad grafas eina.“
Anot muziejaus vadovės, jis nepaprastai domėjosi istorija, buvo sukaupęs labai didelę knygų biblioteką“.
„Jis niekada nėra piktai kalbėjęs, buvo labai atviros širdies, mylintis žmones. Labai kilnus, nešiojo savyje dvasingumo deimantus“, – apie amžinybėn išėjusį žymųjį miesto architektą kalbėjo V. Kanapkienė.
E. Giedrimas išaugino dvi dukras. Dabar 51 metų sulaukusi Egita pasirinko tą pačią, architekto, profesiją, o pedagoginį ir verslo vadybos išsilavinimą turinti 45 metų Aurima dabar dirba valstybės įstaigoje. Abi dukros gyvena Vilniuje.
„Švyturio“ inf.
1,533 peržiūrų (-a)