Dvaro kaimynai gyvena išsikraustymo nuotaikomis

Grafų Tiškevičių rūmų pašonėje stovintis buvęs bendrabutis – paskutinis svetimkūnis, darkantis puoselėjamo dvaro parko teritoriją. Daug metų jame virė gyvenimas, o dabar čia tvyro išsikraustymo nuotaikos. Vieni įnamiai šį nugriauti ketinamą pastatą palieka su džiugesiu, kitų laukia rimti iššūkiai.

Teks pradėti iš naujo
Vienas pirmųjų buvusiame bendrabutyje, kai čia nebeliko nykstančio Kretingos žemės ūkio technikumo mokinių, prieš 15 metų įsikūrė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras.
„Pirmame aukšte kūrėsi Verslo centras, mums buvo skirtos patalpos antrame aukšte. Jos buvo baisiau negu baisu. Patalpas atnaujinome gavus paramą iš Nyderlandų fondų“, – prisiminė Centro direktorė Jurgita Cinskienė.
Nors panaudos sutartis galiojo iki 2029 metų, iš patalpų tenka išsikelti dešimčia metų anksčiau. Savivaldybė šią įstaigą perkelia į J. K. Chodkevičiaus g. 10, ketvirtą aukštą.
„Blogiausia, kad keturi mums skirti kabinetai yra ne vienoje vietoje. Bet kito pasirinkimo neturime. Reikia ir remonto, pagal galimybes stengsimės atsinaujinti“, – teigė direktorė.
Palikti bendrabutį Centro darbuotojos ketina pasibaigus šildymo sezonui, nors laiko persikelti į naują vietą duota iki liepos.
Toje pat pusėje, tik pirmame aukšte buvusiame bendrabutyje kurį laiką glaudėsi ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuras. Praėjusių metų pabaigoje jis išsikraustė į išnuomotas patalpas visiškai naujame pastate Vytauto gatvėje.

Gyvena nežinomybėje
Daugiau nei dešimt metų pastato pirmame aukšte praleido Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos darbuotojos. Atėjo į patalpas, kuriose anksčiau buvo Verslo centras, tad dėl remontų sukti galvos nereikėjo.
Praėjusį mėnesį asociaciją pasiekė Savivaldybės raštas, kuriuo buvo raginama per šiuos metus išsikelti iš užimamų patalpų, tačiau konkretus terminas nebuvo nurodytas.
„Kol kas dirbame kaip dirbusios. Kiek teko girdėti, šiame pastate nė vieno nuomininko nebeliks iki kito šildymo sezono, vadinasi, išsikelti turėtume iki rudens.
Iš naujo kursimės ten, kur Savivaldybė skirs patalpas“, – sakė asociacijos administravimo vadovė Lina Stanienė.
Kur teks išsikraustyti, teigė nežinančios ir UAB „Kretingos būstas“ darbuotojos. Anot moterų, patalpos, kuriose bendrovė dirba, priklauso privačiam asmeniui, tad visus klausimus ir sprendžia jis.
Derasi su Visuomenės centru
Prieš 12 metų bendrabučio įnamiu tapo Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Turėjo čia būti neilgai: kol ankstesnėje vietoje P. Vileišio gatvėje bus pastatytas naujas jai skirtas pastatas.
„Atėjome laikinai, o tas laikinai pakankamai užtruko, nes pastatas taip ir neiškilo. Apsipratome, nors teko patirti įvairių situacijų ir matyti visokių vaizdų – mūsų pusėje yra Savivaldybės būstai, kuriuose anksčiau gyveno vos ne šimtas žmonių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėjas, valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Liepinis.
Oficialaus rašto, kad patalpas reikia atlaisvinti, skyrius dar neturi. Užpernai atnaujinta nuomos sutartis galioja iki 2021 metų.
„Mums pasiūlytos naujos patalpos buvusioje bibliotekoje. Nuėjome, pažiūrėjome, pamatėme, jog normaliai įsikurti reikia nemažų pinigų.
Be to, valdžios planuose yra šį pastatą parduoti, tad nelogiška būtų lėšas remontams išleisti ir vėl po kiek laiko kažkur kraustytis“, – teigė V. Liepinis.
Maisto ir veterinarijos specialistai tikisi iki vasaros išsikelti į miesto centrą, Rotušės aikštę. VMVT vadovybė derina sutarties sąlygas su Visuomenės sveikatos centru – skyrius įsikurtų tame pačiame pastate, kur dirba ir šio Centro Kretingos skyrius.
Po ilgų klajonių būtų sugrįžta į senąją vietą – pastate Rotušės a. 9 veterinarijos specialistai dirbo sovietmečiu.

Jaučiasi apgauti
Trečiame aukšte sutikta viena gyventoja skaičiavo, jog bendrabutyje iš kelių dešimčių šeimų likusios gyventi tik penkios. Trijose iš jų auga devyni nepilnamečiai vaikai.
„Vasarą buvome informuoti, kad reikės išsikelti, o spalio pradžioje raštiškai turėjome pasižadėti, kad tą padarysime iki birželio 30 dienos, kai vaikams baigiasi mokslo metai.
Jaučiamės apgauti – teisininkai, su kuriais vėliau teko konsultuotis, sakė, kad Savivaldybė tokiu atveju turi suteikti kitą būstą.
Tačiau šaukštai po pietų – patys sutikome išsikraustyti ir ieškotis naujos vietos gyventi “, – kalbėjo moteris.
Anot jos, dauguma šeimų bendrabutį paliko netrukus po įspėjimo, liko šeimos su vaikais ir pensininkės. Išsinuomoti būstą turint kelis nepilnamečius vaikus, pašnekovės žodžiais, sunku – niekas tokių nuomininkų nenori.
Be to, dabar už nuomą reikia mokėti keliasdešimt eurų, o privatininkas prašys mažiausiai 200 eurų. Galą su galu vos suduriančioms daugiavaikėms šeimoms tai yra milžiniški pinigai.
„Gyvenimo sąlygos tragiškos – neturėjome nei karšto vandens, nei dušo, prausiamės dubenyse, tačiau iš bėdos vis tiek buvo gerai. Vis savas kampas.
Su mintimi, kad reikės keisti gyvenamąją vietą, žinoma, susitaikėme, ir vaikams apie tai jau kalbame. Blogiausia, kad greičiausiai teks bogintis į kokį kaimą, kur nuomos kainos įkandamos, tad laukia nemaži iššūkiai“, – atviravo Savivaldybės būsto gyventoja.

Perėmė baimindamiesi privatizacijos
Buvusio Kretingos žemės ūkio technikumo bendrabutis buvo pastatytas 1967 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalis pastato patalpų buvo privatizuotos, kitose apgyvendintos socialiai remtinos šeimos.
Prieš 15 metų Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu bendrabutis patikėjimo teise valdyti ir naudoti buvo perduotas Kretingos muziejui.
Jam taip pat perduotas ir kitas Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausęs turtas: mokomasis korpusas, dar vienas bendrabutis, garažas, Sporto mokyklos sporto salė ir kita.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sakė, jog tuomet visus sovietinio palikimo pastatus prisiėmė bijodama tolesnės privatizacijos, kad ir kitas bendrabutis netaptų socialiai remtinų žmonių namais.
„Galėjome ir nesutikti, juk esame kultūros įstaiga, o ne būstus administruojanti įmonė. Tačiau patys valdydami pastatus galėjome kontroliuoti, kad paminklinėje teritorijoje neatsirastų daugiau privačių statinių“, – sakė V. Kanapkienė.

Baiminosi bet kada sprogti
Perėmus statinius iš karto buvo sudarytos komisijos, kurios įvertino jų techninę būklę. Nustatyta, kad bendrabučio stogo danga susidėvėjusi, daugelyje vietų praleidžia vandenį, langai ir išorės durys sutręšę ir nesandarūs, sanitarinių mazgų prietaisai morališkai pasenę, šildymo, vandentiekio ir vidaus elektros instaliacijos sistemos susidėvėjusios.

„Tuo metu bendrabutyje buvusiame 41 kambaryje gyveno 69 žmonės, kurie dėl blogų sąlygų užpylė skundais. Gavusi komisijos išvadas, valdžia kai kuriuos darbus atliko: pakeitė stogo dangą ir lietaus surinkimo sistemą. Tačiau tai negelbėjo.
Tik prieš šešerius metus Savivaldybės administracija apsižiūrėjo, kad su bendrabučio priežiūra susijusi veikla turėtų būti deleguota ne muziejui, o atitinkamoms tarnyboms“, – pirmuosius žingsnius siekiant nusikratyti bendrabučio prisiminė muziejaus vadovė.
Jau tąkart akcentuota, kad bendrabutis neturi paminklinio statuso, jame nevykdoma jokia muziejinė veikla, ir ateityje pastatas nebus pritaikytas muziejinei funkcijai, nors ir yra paminklinėje teritorijoje.
Savivaldybės administracija sudarė dar vieną komisiją, kuri pasiūlė atnaujinti bendrabučio elektros ūkį, dujų, šilumos sistemas, keisti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, pastatą apšiltinti, atnaujinti, atlikti trečio ir ketvirto aukštų kapitalinį remontą.
„Sėdėjome kaip ant parako statinės: gyveno šeimos su mažais vaikais, gyventojai dažnai užmiršdavo užsukti dujų čiaupus, juos užliedavo vandeniu. Labai bijojome, kad neįvyktų koks sprogimas“, – neslėpė V. Kanapkienė.
Muziejaus noras, kad bendrabučio priežiūra, remontai, komunalinių patarnavimų ir nuomos buhalterinė apskaita ir kitos funkcijos būtų perduotos kitoms tarnyboms, išsipildė 2016-ųjų vasarį.
Pastatas perduotas UAB „Kretingos būstas“, vėliau – Savivaldybės administracijai.

Planuojama nugriauti per dvejus metus
Pasak muziejaus direktorės, apie tai, kad bendrabutį reikia nugriauti, kalbėjo ir ankstesnės rajono valdžios, tačiau jokie realūs sprendimai nebuvo priimti.
Ledai pajudėjo pernai, kai klausimą dėl bendrabučio ėmė spręsti atėję nauji vadovai. Jau nuo birželio bendrabutyje niekam nebebuvo suteikiamas Savivaldybės būstas, visi nuomininkai įspėti ieškotis naujų patalpų.
V. Kanapkienė džiaugiasi, kad naujieji vadovai, šios kadencijos Tarybos nariai supranta, kaip svarbu toliau tvarkyti istorinį grafų Tiškevičių parką, kad sovietinę prielipą reikia pašalinti.
„Teko pavargti, kol su žeme būtų sulygintas buvusio žemės ūkio technikumo pastatas. Dabar atsivėrusia panorama visi džiaugiasi.
Noriu pasakyti, kad griauti nėra lengva, bet jeigu turi viziją, istorinę dvasią atkuriančias naujoves reikia priimti drąsiai.
Juo labiau, kad tai nebus kažkas naujo, o atstatyta istorinė tiesa – nugriovus bendrabutį, šioje vietoje turi atsirasti grafų Tiškevičių laikais buvęs fontanas“, – kalbėjo V. Kanapkienė, kuri tikisi, kad bendrabučio pastatas bus nugriautas dar šiemet.
Buvęs bendrabutis yra trijų bendraturčių nuosavybė: 1445,45 kv. m priklauso Kretingos rajono savivaldybei, 93,33 kv. m – dviems fiziniams asmenims. Būtent su jais Savivaldybei ir teks vesti derybas dėl kompensacijos už privatų turtą.
„Su bendrasavininkiais buvome susitikę, jie įvardijo sumas, kurias pageidautų gauti už savo patalpas. Jų vertę įvertins pasamdyti nepriklausomi ekspertai, tada ir bus kalbama apie konkrečią kompensaciją“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.
Šiemet ketinama iškraustyti visus gyventojus ir nuomininkus, kad pastatas liktų tuščias, ir pradėti rengtis griovimo procedūroms.
J. Girdvainės teigimu, buvusį bendrabutį planuojama nugriauti iki 2022 metų.

Kretingos dvaro sodyba priklauso prie nedaugelio Lietuvos išlikusių dvarviečių, išsaugojusių beveik visus dvaro sodybos ir ūkinio padalinio (palivarko) statinius.
1989 m. visi jie įrašyti į istorijos ir kultūros paminklų apskaitą; 1990 m. atlikta dvaro teritorijos inventorizacija; 1992 m. – Dvaro sodyba paskelbta istorijos ir kultūros paminklu; 1997 m. įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.
Nuo 1945 m. grafo A. Tiškevičiaus rūmuose praėjusi veikti žemės ūkio mokykla 1958 m. buvo reorganizuota į žemės ūkio technikumą. Dvaro teritorijoje pastatyti šiltnamiai, du mūriniai bendrabučiai, garažai, katilinė, šaudykla.
1968-aisiais plečiant rūmuose veikusios mokyklos bazę iškilo mokomasis priestatas.
1975 m. mokykla reorganizuota į Tarybinį ūkį-technikumą, 1997 m. suteiktas Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos vardas.
2003 m. mokykla prijungta prie Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos.
2009 m. prie rūmų pristatyto mokomojo korpuso patalpos liko tuščios.
2015 m. pastatas nugriautas. Šiandien beveik nelikę ir kitų rūmų ansamblį darkančių statinių.

 2,816 peržiūrų (-a)