Sniego ir plikledžio beveik nematę Kretingos rajono keliai šią žiemą išsaugojo žmonių gyvybes ir sveikatą. Editos Dargienės nuotr.

Šiemet pajūrį nustebinusi besniegė ir šilta žiema aukštyn kojomis verčia šiam metų laikui įprastus gamtos procesus, jaukia ūkininkų planus. Tačiau slidžių kelių šiemet nepatyrusius vairuotojus ir kitus eismo dalyvius džiugina tai, kad tokia neįprasta žiema padėjo išvengti skaudžių nelaimių ir išsaugoti nemažai gyvybių bei sužalojimų.


Įskaitinių avarijų sumažėjo
Juokaujama, kad šiemet per Užgavėnes iš kiemo reikės varyti ne žiemą, o lietų. Esą pernai ją išsiuntėme taip toli, kad iki šiol negrįžo.
Iš tiesų, jau įpusėja vasaris, o tikrosios žiemos dar nebuvo nė kvapo. Priešingai, dėl neįprastai šiltų orų dar sausio pabaigoje visus pradžiugino pirmosios pavasario pranašės – snieguolės.
O kokios įtakos šilta žiema turėjo nelaimių skaičiui kelyje?
Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas sakė, kad neįskaitinių eismo įvykių, kuriuose žmonės nenukentėjo, į oficialią statistiką policija netraukia, tad neįmanoma ir tiksliai pasakyti, ar dėl besniegės žiemos avarijų rajone sumažėjo.
„Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad apie eismo įvykį pranešti policijai privalu trim atvejais: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus; jeigu nesutariama dėl įvykio aplinkybių bei buvo apgadintas svetimų žmonių turtas.
Jeigu niekas nežuvo ir nebuvo sužeistų, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl aplinkybių, į avarijos vietą policijos pareigūnai nekviečiami.

„Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad apie eismo įvykį pranešti policijai privalu trim atvejais: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus; jeigu nesutariama dėl įvykio aplinkybių bei buvo apgadintas svetimų žmonių turtas“, – sakė Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.


Tada tik užpildoma eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodomas kaltininkas ir nukentėjusysis ir pasirašoma“, – priminė viršininkas.
Įskaitinių avarijų pernai gruodį buvo tiek pat, kaip ir 2018 m., o sausį jų sumažėjo. Užpraėjusių metų gruodį buvo 2 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti 3 žmonės, o pernai tą patį mėnesį įvykusiuose dviejuose eismo įvykiuose sužeistųjų buvo vienu mažiau.
Tačiau lyginant sausio mėnesius šiemet pokytis yra akivaizdus. Pernai, kai buvo daug sniego, užregistruoti 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose 2 žmonės žuvo, o 8 buvo sužeisti.
Šių metų sausį įvyko tik 2 įskaitinės avarijos, kurių metu sužeisti 3 žmonės.


Šią žiemą mažiau ir avarijų, ir nuostolių
Dėl šiltos šio sezono žiemos gruodį ir sausį mažiau avarijų fiksavo ir draudimo bendrovės.
Kaip teigė šių įmonių atstovai, pirmieji du šios žiemos mėnesiai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo vieni saugiausių per pastaruosius kelerius metus: keliuose fiksuota mažiau avarijų, retesnės buvo ir gyventojų patirtos žalos.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ avarijų fiksavo 15 proc. mažiau nei 2018–2019 m. gruodį-sausį, sulaukta apie 4,8 tūkst. pranešimų apie avarijas, o nukentėjusiems per du mėnesius atlyginta nuostolių už 4,7 milijono eurų.
Bendrovės duomenimis, šią žiemą šiek tiek sumažėjo ir vidutinė avarijos žala, kuri pastaruosius du mėnesius siekia 750 eurų. Tam įtakos turėjo šilta be sniego žiema, nedaug plikledžio.


„Daugiausia žalų gyventojai patiria miesto gatvėse, kur eismo srautai yra patys aktyviausi. Be to, incidentų dažnis trumpuoju laikotarpiu ypač išauga esant prastoms oro sąlygoms.
Nors sniego ir nėra, išlieka šalčių, gausesnio lietaus tikimybė. Nepaisant itin palankių orų šaltuoju metu rekomenduojama laikytis atsargaus vairavimo principų: esant drėgnam ar šlapiam asfaltui, stabdymo kelias pailgėja iki 2 kartų – ši aplinkybė dažnai neįvertinama“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.


Apyvarta smuko beveik per pusę
Vairuotojus, draudikus ir policiją džiuginanti šilta žiema kirto per automobilių remontininkų pajamas, nes autoservisai šią žiemą sulaukia gerokai mažiau avarijose nukentėjusių mašinų su apgadintais kėbulais.
Kretingiškio Irvingo Paulausko teigimu, darbo, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo perpus, o apyvarta smuko apie 40 procentų.
„Viskas priklauso nuo minusinės temperatūros lauke. Kai spūsteli šaltukas, užšąla varikliai, vairuotojai turi problemų dėl kuro filtrų, akumuliatorių.
Šią žiemą žmonėms gerai, šalčių nėra. O mums irgi neblogai – galim leisti sau truputį pailsėti“, – juokavo I. Paulauskas.
Jam pritarė ir vieno Kretingos autoserviso meistras Valdas: „Nėra sniego ir šalčių, nėra ir klientų. O nėra klientų, nėra ir uždarbio. Jis per pusę sumažėjęs tikrai“.
Anot Valdo, šiltą žiemą be jokio vargo užsiveda ir benzininiai, ir dyzeliniai varikliai. Tik vienintelį kartą jam teko važiuoti pagelbėti užvesti automobilį nusėdus akumuliatoriui, o dėl užšalusių spynelių ar neatsidarančių durelių, kaip šaltą žiemą dažnai būdavo, jis nėra sulaukęs nė vieno kliento.
Meistro teigimu, mažiau problemų dėl automobilių vairuotojai turi ne vien tik dėl šiltos žiemos – šaltajam metų sezonui jie kasmet ruošiasi vis atsakingiau.

Pasak hidrometeorologų, praėjęs gruodis buvo šiltesnis nei įprastai – trečias pagal šiltumą per daugiau nei 50 metų. Sausis irgi buvo gana šiltas.
Gruodžio mėnesio rekordas, kai buvo šilčiausia diena, pasiektas 2006 m. gruodžio 6 dieną – tada termometro stulpelis buvo užkopęs net iki 11,2 laipsnio šilumos. Šalčiausia – 1930 m. gruodžio 28 d., kai Kėdainių meteorologijos stotis užfiksavo iki minus 30,1 laipsnio nukritusią temperatūrą.
Šilčiausia sausio diena buvo 2007 m. sausio 10-oji – tuomet termometras rodė 11,4 laipsnių šilumos. Šalčiausia buvo 1956 m. sausio 31 d., kai kaustė 36,2 laipsnių speigas.

 1,962 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes