Iš Kretingos į Gargždus išeinanti „Scandia steel“ „išsineša ir“ pusę milijono Gyventojų pajamų mokesščio.

Praėjusiame Tarybos posėdyje tvirtinant Strateginį veiklos planą ir šių metų biudžetą rajono Tarybos valdančiosios daugumos ir opozicijos požiūriai į rajono patrauklumą verslui kardinaliai išsiskyrė. Vieniems Kretinga – atsilikęs kraštas, o meras čia įžiūri ekonomikos augimo perspektyvą.


Ar savivaldybė užsiims pramone?
„Ar savivaldybė pasiruošusi užsiimti gamyba ar teikti kokias nors apmokamas paslaugas, jei į Strateginio plano prioritetus įrašė rajono ekonominį augimą?
Jie net nesupranta ekonominių sąvokų, o rengia savivaldybės dokumentus, už kuriuos dar turime balsuoti!“ – ketvirtadienį priimtu Savivaldybės strateginiu planu 2021–2023 m. piktinosi viena iš aršiausių valdančiųjų kritikių Jolita Vaickienė.
Ekonominį išsilavinimą turinčią politikę šokiravo į Strateginį planą įrašytas siekis „didinti ekoniminį augimą“.
„Savivaldybė gali nebent skatinti, bet jokiu būdu ne didinti ekonominį augimą. Juk savivaldybė kaip institucija nieko negamina. Ekonomiką didina pramonė, o ne savivalda!” – sakė opozicionierė.
Todėl mero Antano Kalniaus ir Administracijos direktorės Jolantos Girdvainės Tarybos narė klausė, kaip gi vis dėlto jie augins Kretingos rajono ekonomiką.
Anot A. Kalniaus, iš valstybės verslui skatinti skiriamų lėšų bus rengiamas dviejų gatvių techninis projektas. Viena iš šių gatvių – Tiekėjų, kurioje yra daugiausiai rajono įmonių.
Diskusijoms vis labiau kaistant meras oponentams atskleidė, kad jis nuolat susitinkąs su investuotojais bei verslininkais, o šiuo metu ieškomas sklypas vienai konkrečiai įmonei, bet jos neįvardino. Be to, Kretingoje planuojamas naujas prekybos centras.
Tačiau ne visi valdžios darbai opozicijai pasirodė tinkami. Tarkim, prekybos centrai, pasak Vlado Baltuonio, naujas darbo vietas kurs smulkiojo verslo žlugdymo sąskaita.


Valdžia nesugeba komunikuoti
Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ „Švyturiui“ patvirtino, kad pastaroji rajono valdžia iš tiesų pradėjusi aktyviai bendrauti su investuotojų ieškančia įstaiga.
„Po rinkimų pasikeitus merams ir administracijų direktoriams aš pati inicijavau susitikimus su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių naujaisiais vadovais, bet Kretinga buvo toji savivaldybė, kuri pati kreipėsi į mus.
Tikrai jaučiame, kad jie bent jau turi supratimą, kad reikia įsiklausyti į verslo poreikius“, – komplimentų rajono valdžiai negailėjo įstaigos atstovė.
Tačiau ironiška, kad viešųjų ryšių specialistų nestokojantis meras posėdžio metu nesugeba deramai atsakyti savo kritikams, net kai turi ką pasakyti! Konkrečios informacijos nesugeba pasakyti ir patirties komunikacijos srityje turinti Administracijos direktorė.
„Mūsų durys atviros verslui, esame pasiryžę su visais kalbėtis”, – abstrakcijomis tesimėtė J. Girdvainė.


Planas dešimčiai mėnesių?
Nepaisant to, kad įstaigai „Investuok Lietuva“ ir sugebėjo parodyti norą pritraukti investuotojų, ar valdžia bus pajėgi tą norą ištransliuoti įvairiais kanalais, jei nesugeba to padaryti Tarybos posėdyje ir, kas blogiausia, net Strateginiame plane.
Patrauklumo verslui pasigedusi opozicija ironizavo, kad oficialiai trims metams rengtas dokumentas esąs toks kuklus ir stokojantis ambicijų, kad jam įgyvendinti neprireiktų nė vienerių metų.
„Anksčiau biudžetą rengdavome 10-iai mėnesių, o Strateginį planą – trims metams. Dabar biudžetą suplavome 12-ai mėnesių, o Strateginį planą – 10-iai mėnesių“, – replikavo dokumento kritikai.


Ar Kretinga tikrai atsilikęs rajonas?
Tarybos narys, socialdemokratų atstovas Steponas Baltuonis įsitikinęs, kad šiai valdančiajai daugumai trūksta ne tik gebėjimo komunikuoti, bet, kas blogiausia, elementaraus finansinio išprusimo.
Politikas pabrėžė, kad savivaldybės strategija, turinti atsispindėti minimame dokumente, turėtų nurodyti, iš kur bus surenkamos pajamos, ir atsakyti, ar į rajoną ateis investuotojai bei nauji gyventojai.
„Be valstybės ir didžiųjų savivaldybių donorių paramos Kretinga yra atsilikęs rajonas“, – atvirai savo nuomonę klojo nemažos rajono įmonės vadovas.
Politiko teigimu, pernelyg daug šnekama apie investicijas į regionus, pakraščius, bet nesiimama konkrečių veiksmų, kad „vilnietis, kaunietis, kuris neturi kur pinigų dėti, įžvelgtų galimybę investuoti į Kretingą“.
„Gal mes visi susitaikėme su tuo, kad Kretinga – tik miegamasis rajonas? Nes niekada taip ir nepasiunčiame žinutės investuotojams.
Vien tai, kad iš Kretingos išeina tokia didžiulė įmonė „Scandia steem“ su 88-iais darbuotojais ir puse milijono Gyventojų pajamų mokesčio į kaimyninį Klaipėdos rajoną, turėjo mus supurtyti.
Mes nepadarėme visko, ką galėjome, jog investuotojai plėtros galimybę matytų mūsų rajone“, – kalbėjo S. Baltuonis.
Tarybos narys prisiminė ir valdžios susitikimus su „Investuok Lietuvoje“ atstovais, po kurių, jo teigimu, nesiimta jokių veiksmų.
„Turime matyti, iš kur užsidirbsime pinigų. O dabar požiūris yra toks – šiemet valstybė numes 46 milijonus, kitąmet – gal pusę pridės.
Pats prieš porą metų pajutau, koks yra mūsų valdžios požiūris į statytojus, kai mano atstovaujama įmonė čia vykdė statybas. Kretinga nenori statybų, Kretinga yra labai atsargi, prieš įsileisdama verslą.
O mes mąstome kaip biužetininkai – kaip pinigus išleisti į tvorelę, į šaligatvį, į mokyklą. Čia kaip šeimoje: žmona galvoja, kiek suknelių nusipirksiu ir vis zyzia, kad vyras mažai uždirba, nes jai neužtenka.
O prireikus statyti namą ar medeliui sodinti pinigų nebelieka“, – tvirtino politikas.


Tarptautinis verslas bėgo iš Kretingos
S. Baltuonio paminėta „Scandia steel“ – ne vienintelė užsienio įmonė, pabėgusi iš Kretingos. Politikas prisiminė, kaip prieš daugelį metų čia taip ir nepajėgė įsikurti vėliau Gargždus pasirinkusi tarptautinės kompanijos įmonė „Mars Lietuva“. Anot jo, nuo tada Kretinga ir pradėjo garsėti kaip verslui nedraugiška savivaldybė.
Tiesa, „Scandia steel“ kol kas Kretingoje dar veikia – miestą paliks palaipsniui per trejus metus.
Įmonės gamybos direktorius Nerijus Ambrazaitis „Švyturiui“ sakė, kad „Scandia steel“ į Gargždus išsikelia, nes ten nusipirko sklypą.
„Iš pradžių, be abejo, kalbėjomės ir su Kretingos valdžia, bet nenoriu dabar skųstis. Esu toks žmogus, kad vieną kartą išgirdęs „ne“, antrą kartą nesibeldžiu -– ieškau kitų galimybių.
Paskui teko susitikti ir su naująja valdžia, kuri buvo tikrai labai atvira, bet jau pavėlavo. Galbūt pavyks kitiems?“ – sakė N. Ambrazaitis.

 3,525 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes