Šiandien sukanka lygiai 160 metų, kai Imbarėje 1860 m. gegužės 30 d. gimė kunigas, knygnešys, lietuvybės puoselėtojas, kalbininkas, pedagogas Feliksas Jurgis Petras Sragys.
Feliksas mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, būdamas 24-erių metų, 1884 m. įšventintas į kunigus.
Prieš I-ąjį pasaulinį karą kunigavo Vainute, Vaškuose, Saločiuose, Mosėdyje, Mesėdžiuose ir kt.
1910 m. Seinuose išleido knygą „Poteriai, prisakymai ir katekizmas“.
Nuo 1912 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Buvo katalikiškos draugijos „Motinėlė“ narys.
1919 m. apsigyveno Plungėje, kur nuo 1920 m. buvo vietos Liurdo koplyčios rektorius ir nuo 1928 m. – altarista.
Nuo 1920 m. Plungės „Saulės“ gimnazijoje dėstė lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbas, redagavo ir rašė bažnytines knygas.
1919 m. Plungėje įsteigė, iki 1930 m. veikusią, akcinę bendrovę „Kultūra“, turėjusią steigti Žemaitijoje kultūrines institucijas.
Pasirašinėdamas Skambaliuko, Skambaliūno slapyvardžiais lietuvių kalbos klausimais rašė „Vienybėje“, „Viltyje“, „Draugijoje“, „Vadove“, susirašinėjo su Antanu Dambrausku, rašytoju Vaižgantu, kalbininku Juozu Balčikoniu, o glaudžiausius ryšius palaikė su kalbininku Kaziu Būga.
Per pamokas mokiniams mėgo aiškinti lietuviškų žodžių reikšmes, ragino juos užrašinėti žodžius, posakius, mįsles.
Manoma, kad kartu su mokiniais „Lietuvių kalbos žodynui“ pateikė apie 5 000 žodžių.
Ne vienas F. Sragio mokinys ir baigęs gimnaziją toliau rinko ir užrašinėjo lietuviškus žodžius.
F. Sragys buvo savamokslis kalbininkas, todėl K. Būga savo laiškuose patardavo užrašyti sakinius su įdomesniais žodžiais, o vietovardžius tik tuos, kuriuos gerai žino, juos sukirčiuoti.
Už knygnešio ir kitokį tautinio žadinimo darbą F. Sragiui nuo 1930 m. buvo paskirta 200 Lt mėnesinė pensija.
F. Sragys mirė 1951 m. sausio 2 d. Plungėje, kur ir palaidotas.
1,810 peržiūrų (-a)