Kur nereikiant nesidaužykite – šiandien prisiminkime Jono Jablonskio patarimą

Šių dienų šūkis “Tiesiog lik namuose”, regis, yra perfrazuotas žymiojo kalbininko Jono Jablonskio patarimas “Kur nereikiant nesidaužykite”, skirtas mūsų tautiečiams choleros grėsmės akivaizdoje prieš beveik šimtą metų.

Tai – vienas iš daugelio patarimų, įrašytų 1908 m. Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) slapyvardžiu  išleistoje knygelėje „Kolera artinas – pasisaugokite!“

Kretingos muziejus ragina prisiminti žymiojo visuomenininko patarimus ir palyginti su šių dienų karantino rekomendacijomis:

• „Pirkia (rūmas, gyvenamoji troba) reikia laikyti tyri: purvų joje nereikia laikyti, visur turi būti švaru.
• kandys, musės ir kiti vabalėliai reikia beširdiškai naikinti, pati troba – dažnai vėdinti.
• Žmonės turi dažnai vanoties pirtyse arba šiaip jau maudyties.
• Jei liga pasirodytų kur kaimynijoje, reikia, kiek galint, neturėti su kaimynais jokių reikalų.
• Būtinai prireikus pasikalbėti, atlikite savo reikalus ne kaimynų namuose ir ne savo šeimoje; pasirūpinkite tatai padaryti ne gyvenamojoje troboje.
• Patys negirtuokliaukite.
• Rūpinkitės perdaug nenusidirbti.
• Naktimis miegokite.
• Kur nereikiant nesidaužykite.

Kas paskatino J. Jablonskį išleisti tokią patarimų knygelę?

1817–1926 m. atkeliavusios iš Azijos, daugelyje Europos, Afrikos ir Amerikos šalių siautė net šešios pavojingos choleros epidemijos. Penkios choleros pandemijos per Afganistaną, Iraną, Rusiją, Lenkiją buvo pasiekusios ir Lietuvą.

Lietuvoje buvo sergama vidurių ir dėmėtąja šiltinėmis, kuri atėjo su besitraukiančia Napoleono kariuomene.

Neretai kelios ligos siautėjo vienu metu, pavyzdžiui: 1821 m. ir 1848 m. buvo užfiksuotos dėmėtosios šiltinės ir kruvinosios (dizenterijos) epidemijos, o 1855 m. ir 1856 m. prie jų prisidėjo dar ir cholera.

1868 m. dėmėtosios šiltinės epidemijos metu sirgo tūkstančiai žmonių.

Tad jau nuo XIX a. pabaigos vyriausybė rūpinosi šviesti liaudį, ugdyti sanitarijos, švaros, higienos įgūdžius ir kartkartėmis išleisdavo šviečiamojo turinio informacines brošiūras.

J. Jablonskio leidinys nebuvo vienintelis.

1919 m. balandžio 12 d. Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentas Kaune išleido iš Kretingos krašto kilusio Vlado Mongirdo ir Česlovo Jeronimo Budrevičiaus mokomąjį leidinį „Apie vidurių šiltinę, kruvinąją ir kolerą. Trumpi praktiški patarimai dezinfekatoriams“.

Kretingos muziejuje saugomas ir praėjusio amžiaus vaistų receptas, į kurį muziejininkai šiandien siūlo pažvelgti su šypsniu.

Cituojame Audriaus Matulaičio iššifruotą ir į lietuvių klabą išverstą istorinį receptą:

Vaistai nuo choleros

“Baklanovas pagamino nuo jos vaistus, pavadintus Baklanovo vaistais iš sekančių liaudiškų priemonių.

Į štofą kvortos įpilti 2 stiklines vyno stipraus acto, valgomąjį šaukštą aštrios degtinės, 1 šaukštelį baltos naftos, 1 šaukštelį balto terpentino, įdėti 2 zolotnikus (mato vnt.) amoniako, 1 zolotniką kamparo, 2 šaukštus lengvai sugrūstų apvalių pipirų, ir įpilti štofą paprastos degtinės.

Pasirodžius pirmiesiems choleros požymiams jis (Baklanovas) liepia kiekvienam ligoniui duoti šiuos vaistus pagal tokią proporciją: 1/4 dalį vyno taurės papildyti paprasta degtine.

Tai išgėręs ligonis turi vaikščioti kol išprakaituos, tada atsigulti, apsikloti ir miegoti. Bet jei jau prasidėjo traukuliai ir viduriavimas, tai pilti jam degtinę, o jei liga užleista, jog ligonis išbertas, tai mirštančiajam į burną pilti pilną puodelį.

Po tokių priemonių ligonis kietai užmiega ir atsibudęs būna visiškai sveikas”.

Straipsnis parengtas, remiantis Kretingos muziejaus specialistės Jolantos Klietkutės pateikta informacija.

 2,335 peržiūrų (-a)