1921 m. rugpjūčio 11 d. Šalyno kaime gimė savanoris kūrėjas, ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys Antanas Martišius, tą pačią dieną po beveik dviejų dešimtmečių, 1943 m., Kartenoje – atlikėjas instrumentininkas, dirigentas, pedagogas, nusipelnęs Respublikos artistas, Klaipėdos universiteto profesorius, poetas, legendinio Klaipėdos bigbendo įkūrėjas.
Buvo išvežtas į koncentracijos stovyklą
Antanas Martišius baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą.
1941 m. prasidėjus karui priklausė pogrindžiui – buvo Lietuvos Laisvės Armijos narys. Už tai Gestapo buvo areštuotas ir uždarytas į koncentracijos stovyklą.
Sugrįžus raudoniesiems okupantams A. Martišius priklausė Kauno miesto pogrindžiui. Buvo susektas ir sovietinio saugumo areštuotas.
Nuteistas 25 metus kalėti ir išvežtas į Karagandos lagerius.
1955 m. rudenį grįžo į Lietuvą.
Bandant prisiregistruoti gimtajame mieste, jam buvo liepta per 24 valandas išvykti iš Kauno.
Nuo 1956 m. dirbo Klaipėdos statybos treste. Čia buvo priregistruotas ir įdarbintas Salantų statybos aikštelėje darbų vykdytoju.
1960 m., panaikinus Salantų rajoną, A. Martišius pervestas į Kretingos rajono Statybos-remonto valdybą dirbti vyriausiuoju inžinieriumi. Netrukus ir pats persikėlė gyventi į Kretingą.
Išėjęs į pensiją pasinėrė į politiką
Išėjęs į pensiją pasinėrė į politinę veiklą. Prasidėjus Atgimimui aktyviai dalyvavo dešinės pakraipos politinių partijų sueigose, minėjimuose.
Pats viešai kalbėdavo, skiepydamas meilę Tėvynei, Dievui, šeimai ir artimui; nuolat primindavo okupantų padarytą žalą Tautai ir Tėvynei.
1992 metais Antanas Martišius įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) gretas. Jo kantrybės ir organizacinių gabumų dėka LTS narių skaičius Kretingos rajone pasiekė 100.
Susikūrė penki LTS skyriai. Antanas Martišius buvo išrinktas LTS Kretingos rajono valdybos pirmininku.
Yra gavęs valstybės apdovanojimą – Kariuomenės kūrėjų savanorių medalį.
Mirė 2002 m. gruodžio 4 dieną Kretingoje.
Sekė tėvo pavyzdžiu
P. Narušis, augęs Kartenoje, pradėjo nuo liaudiškos tradicijos ir įsitraukė į muzikavimą, paskatintas tėvo pavyzdžio. Jo muzikinių interesų plėtrą atspindi mėgstamų instrumentų spektras: birbynė, klarnetas, saksofonas.
Muzikinės karjeros pradžioje grojo kartu su įvairiais orkestrais ir kameriniais ansambliais, tačiau savičiausi ir įspūdingiausi visada buvo jo soliniai koncertai.
Dažniausiai atlikdavo lietuvių kompozitorių Alvydo Remesos, Jono Domarko, Remigijaus Šileikos, o taip pat Natalijos Mūdrajos solo kūrinius klarnetui, dedikuotus specialiai jam.
Ne kartą dalyvavo įvairiuose estradinės muzikos festivaliuose, kituose muzikiniuose projektuose, koncertavo Europoje, JAV.
Nuo 1995 m. koncertuoja su pianiste Saulina Atkočaityte.
Jai talkinant P. Narušis birbyne ir klarnetu atliko 12 Klaipėdos kompozitorių dedikacijų-kūrinių, kurie sudėti į 2010 m. išleistą kompaktinį diską „Groja Pranciškus Narušis 1+1“.
Šį albumą pats P. Narušis įvardino viso ligi šiol nueito savo gyvenimo kelio atspindžiu
Iš biografijos:
Pranciškus Narušis mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, K. Biliūno birbynės klasėje. Įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją.
Buvo pakviestas groti į dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ orkestrą, bet jau po pirmojo kurso išėjo į kariuomenę. Tarnavo Ventspilyje, Latvijoje, kur vėl grojo orkestre.
Po tarnybos iš naujo stojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją studijuoti klarneto specialybę. Studijas baigė 1965 m.
Nuo 1970 m. – Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro artistas.
1983 m. stažavosi Vokietijoje, Berlyno Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje.
Nuo 1972 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto pedagogas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (iki 1990 m. – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai) vyr. dėstytojas, vėliau – docentas, profesorius.
1974–1977 m. studijavo Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos neakivaizdinėje aspirantūroje.
1975–1994 m. – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų džiazo orkestro vadovas. 1980 m. šis orkestras, vadovaujant P. Narušiui, buvo įvertintas festivalio „Liepajas dzintars“ (Latvija) Didžiuoju prizu ir 6 kitais prizais.
Įkūrė Džiazo muzikos katedrą
1977–1994 m. – Estradinės muzikos katedros įkūrėjas ir vedėjas. Šio atkaklaus ir žemaitiškai užsispyrusio menininko pastangų ir rūpesčio dėka 1977 m. buvo įkurta vienintelė iki pat šių dienų Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse Džiazo muzikos katedra. 2004–2012 m. jis pats ir vadovavo šiai katedrai.
P. Narušis yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto tarybos narys.
Parengė savo tėvo Prano Narušio kūrinių „Ruduo lietuviškame kaime“ ir „Tūkstantis žingsnelių“ partitūras ir partijas pučiamųjų orkestrui (2006 m.).
Kompaktiniame diske „Paulius Širvys. Tolimoji klajūno viltis“ skamba P. Narušio džiazinės improvizacijos klarnetu, saksofonu ir birbyne. 2006 m. išleido poezijos knygelę „Dangiškai žemiškos mintys“.
2006 m. išleido poezijos knygą „Dangiškai žemiškos mintys“.
2016 m. Klaipėdos universiteto leidykla išspausdino P. Narušio eilėraščių rinktinę „Už…“.
Tiriamoji ir meninė veikla
Mokslo tiriamoji veikla: lietuvių modernios muzikos klarnetui interpretacinės redakcijos ir įrašymas; dalyvavimas konferencijose (1994, 1999 m.), seminarai muzikos mokytojams Panevėžyje, Raseiniuose (2003 m.).
Mokslo interesų sritis: orkestrinių partitūrų (džiazo ir pučiamųjų muzikos) analizavimas, aranžavimas.
Meninė veikla: rengia rečitalius nuo baroko iki moderno Lietuvoje ir užsienyje (instrumentai: klarnetas, saksofonas, birbynė). Įvairių atliktų garso įrašų LR fonduose trukmė – per 3 val.
Dalyvavo įvairiuose muzikos projektuose, festivaliuose, koncertavo Europoje ir JAV, išleido įvairių muzikos albumų. Naujausi – 2006 m. Pauliaus Širvio lyrikos „Tolimoji klajūno viltis“ albumas, kuriam P. Narušis įrašė muzikos partiją, 2008 m. albumas „Klaipėdos kompozitorių dedikacijos. Groja Pranciškus Narušis“, 2010 m. 2 CD rinkinys „Laiko ornamentai“, dedikuotas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros 30-mečiui.
Parengta pagal Motiejaus Valančiaus bibliotekos informaciją.
10,681 peržiūrų (-a)