Rugpjūčio 16 d. prieš 80 m. Kretingoje įregistruota pirmoji civilinė santuoka. Shutterstock nuotr.

Šiandien sukanka lygiai 80 metų, kai Kretingoje įregistruota pirmoji civilinė santuoka, praėjus vos keturioms dienoms nuo 1940-aisiais Lietuvoje įsigaliojusio naujo Santuokos įstatymo.

Bauda siekė 5 000 litų

Iki tol didžiojoje Lietuvos dalyje nuo 1840 m. galioję įstatymai pripažino tik religines santuokas, išskyrus Užnemunę, kur galiojo Napoleono Civilinis kodeksas, ir Klaipėdos krašte, kur galiojo Vokietijos Civilinis kodeksas (ten buvo įteisinta ir civilinė santuoka, ir ištuoka).

1940 m. rugpjūčio 12 d. įsigaliojęs naujas Santuokos įstatymas panaikino esmines teisines santuokos sudarymo normas, veikusias tarpukariu, ir įvedė civilinę metrikaciją. Po karo ištaisyti ir pakoreguoti 1940 m. Santuokos įstatymo straipsniai buvo įtraukti į Lietuvos teritorijoje pradėjusį automatiškai galioti 1936 m. SSRS Šeimos ir santuokos kodeksą.

Vienas esminių naujojo įstatymo straipsnių pakeitė bažnytinę santuokos sudarymo formą civiline registracija ir panaikino bažnyčios kanonuose numatytas santuokos reguliavimo normas.

Nors 1940 m. Santuokos įstatyme bažnytinės santuokos sudarymo apeigos nebuvo uždraustos, jos neteko juridinės galios ir galėjo būti atliktos tik įregistravus civilinę santuoką. O asmenys, atsisakę registruoti savo santuoką pas civilinės metrikacijos vedėją ir atliekantys religines santuokos apeigas bažnyčioje, buvo baudžiami.

Baudos dydis galėjo siekti iki 5000 litų arba net arešto. Buvo baudžiamas ir dvasininkas.

Apie civilinę santuoką kalbėta dar iki sovietmečio

Civilinės santuokos idėja Lietuvoje sklandė dar iki sovietmečio.

Žymus tarpukario Lietuvos bažnytinės teisės specialistas Petras Malakauskis yra vienas pirmųjų teoretiktų, bandęs lietuviškoje religinėje istgoriografijoje ir teisėkūroje apibrėžti šeimos instituto sampratą. Savo 1926 m. knygoje „Civilinės jungtuvės“ autorius nagrinėjo civilinių jungtuvių institutą ir jo atsiradimo priežastis. Jo nuomone, „geriausią ir ryškiausią vėliavą civilinėms jungtuvėms ir moterystei iškėlė Liuteris. Jis pasakė stačiai, jog moterystės dalykai esą pasauliniai ir todėl turi priderėti valstijai“.

1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomą valstybę, keitėsi ir daugelis teisės normų.

1918 m. lapkričio 2 d. Laikinoji Konstitucija nenustatė jokių teisės normų santuokos ir šeimos santykių klausimais, tačiau šios Konstitucijos 24 straipsnį reglamentavo, kad srityse, kuriose nėra išleista naujų įstatymų, paliekami galioti iki karo buvę įstatymai, t. y. senieji Rusijos imperijos įstatymai.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Konstitucijos 85 straipsnis nustatė, kad „Gimimo, jungtuvių ir mirimo aktai, daromi tikinčiųjų pas jų dvasininkus, jei jie atitinka įstatyme nurodytajai formai, turi Lietuvoje juridinės galios, ir piliečiai nėra verčiami tų aktų kartoti kitoje įstaigoje“.

Šiuo metu Lietuvoje nėra būtina tuoktis civilinės metrikacijos skyriuje — pakanka santuokos bažnyčioje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustatė konfesijų sudarytų santuokų apskaitos tvarką.

Į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje įtraukiamos santuokos, įregistruotos valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose.

Šių metų rugpjūtį Kretingos Civilinės metrikacijos skyriuje prašymus santuokai įregistruoti yra pateikusios 16 porų.

 Populiariausia šio mėnesio diena santuokai registruoti pasirinktas ateinantis penktadienis, rugpjūčio 21-oji. Šiai dienai yra užsiregistravusios 6 poros.

Informacija parengta, remiantis humanitarinių mokslų daktarės Dalios Marcinkevičienės straipsniu „Civilinė metrikacija ir santuoka sovietinėje Lietuvoje 1940-1969 m.“

 781,224 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes