Melė Valkiūnaitė, net nenorėjusi laikyti egzaminų, šimtuku išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, laiminga šnekučiuojasi su savo mokytoja, Pranciškonų gimnazijos lituaniste, Irma Šediene. Autorės nuotr.

Kretingos rajono sėkmingiausi abiturientai nebijo svajoti ir nekantriai laukia savo naujų studijų rugsėjį. Su “Švyturiu” jie dalijasi ateities planais ir pasvarstymais, kas jiems padėjo pasiekti maksimalaus egzaminų įvertinimo. Beje, tarp šimtukininų yra ir tokių, kurie svarstė net nelaikyti egzaminų!

Tikslo siekė kryptingai

Visi kalbinti abiturientai labai skirtingi, labai įdomūs, bet viena juos visus sieja: visi jie jei ne nuo vaikystės, kiek save prisimena, tai bent jau pakankamai seniai žinojo, kas jiems patinka. Kam medicina, kam grafika, ir tie metai mokykloje buvo kryptingas siekimas, pasiimant tai, kas svarbu asmeniškai. Tai, ko pačiam reikia – ne kažkam ir ne kažkodėl.

Savo tikslo išgryninimas ir susiaurinimas vieniems sąmoningai, kitiems to net nesitikint, padėjo pelnyti maksimalius Valstybinės brandos egzaminų balus.

Studijuos mediciną

Viena iš geriausių rajono abiturientų – Pranciškonų gimnazijos moksleivė Domantė Lipskytė, šimtuku išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą.
„Nuo mažens turėjau kryptį, visuomet norėjau kažką daryti su medicina, su sveikatos mokslais. Šiais metais egzaminų temos sunkios buvo. Kai pamačiau jas, žandikaulis atvipo, bet štai – pavyko“, – atviravo mergina. Domantei mokykloje visuomet sekėsi neblogai, bet, kaip pati sakė, turbūt dėl to, nes daug dirbo.

“Šiais metais egzaminų temos sunkios buvo. Kai pamačiau jas, žandikaulis atvipo, bet štai – pavyko“, – atviravo Domantė Lipskytė, šimtuku išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą.

Koks jausmas apima, baigus mokyklą?

“Iš tiesų labai keista, gaila palikti. Tokia kol kas tuštuma, nes ir klasiokai artimi, ir mokytojai. Apėmusi nežinia, kaip viskas bus, tad kol kas šiek tiek širdy – tuštuma“, – atsakė Domantė.
Paklausta apie studijas, tvirtino stosianti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kaune studijuosianti mediciną.

Egzaminų norėjo nė nelaikyti
Kita Pranciškonų gimnazijos abiturientė Melė Valkiūnaitė, šimtuku išlaikiusi anglų kalbos egzaminą, prisipažino ilgai laukusi, kada galės stoti į Dailės akademiją. Šitos akimirkos laikusi taip, kad net norėjusi nelaikyti egzaminų, mat nė vienas iš jų jos pasirinkimui nebuvo reikalingas.
„Nepaisant to, džiaugiuosi, kad laikiau biologijos egzaminą, Taip pat džiaugiuosi ir dėl kitų“, – linksmomis nuotaikomis dalinosi mergina, nesitikėjusi sulaukti maksimalaus įvertinimo.
Melė Dailės akademijoje ketina studijuoti grafikos specialybę.

Melė Valkiūnaitė su Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irma Šediene.

Tyrinės atmosferą?
Dovydas Žilinskis, šimtukais išlaikęs geografijos ir anglų kalbos egzaminus, drovumu nesiskundžia. Užklaustas drąsiai rėžia, kad įstoti galėtų bet kur ir ima vardinti skirtingas specialybes.
Tačiau vis dėlto prasitaria, kad labiausiai jam patinka geografija, tiksliau – meteorologija, hidrologija ir atmosferos tyrinėjimas.

Dovydą Žilinskį traukia meteorologija.

„Apie šią specialybę svarsčiau jau seniai, tad niekas nepakeitė mano nuomonės. Ir nors tai buvo mano asmeninis apsisprendimas, kai žiūriu atgal, manau, akivaizdu, kad daug įtakos padarė ir mokytojai. Šiuo atveju – lietuvių, geografijos. Nors iš tiesų yra balansas tarp tavo asmeninių siekių ir to, kaip mokytojas tau padeda, negali suversti visko vien jam. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mokytojai – tai pagalbininkai, tačiau pats esi savo gyvenimo laimės kalvis“, – kalbėjo jaunuolis.

Pasirinko architektūrą
Dar vienas Pranciškonų gimnazijos šimtukininkas, Valdas Razma, užpildė paraišką Architektūros studijoms Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).
„Iš tiesų norėjau užsienyje studijuoti, bet teko šito atsisakyti dėl kelių priežasčių, vėliau prasidėjo visa ta pandemija, bet dabar esu patenkintas tuo, kaip viskas susiklostė. Pirminis planas kiek pasikeitė, bet mintis išlieka ta pati. Ketinu bakalaurą baigti Lietuvoje, stoju į VGTU architektūrą, o magistrą norėčiau pasibaigti užsienyje. Nesu patenkintas rezultatais bendrai. Taip, čia šimtukas, bet yra ir kiti rezultatai. Galiu sakyti, kad anglų kalbą išmokau pasyviu būdu, žiūrėdamas filmukus, filmus su angliškais subtitrais ir skaitydamas literatūrą“, – kalbėjo Valdas.

Nuo vaikystęs įnikęs į lego, Valdas Razma pasirinko architektūros studijas.


Apie architektūrą Valdas svajojo nuo 6-8 klasės, gal net anksčiau. Bando prisiminti – „nuo lego manijos“.
„Mano tėvai pastebėjo, kad aš dažniau kažką kuriu ir jie labai sveiku būdu tai palaikė – šitą mano lego maniją, nuolat mane paskatindavo. Man pačiam tarsi teko savęs klausti ir sau atsakyti, kad taip, tikrai, aš to noriu. Noras užsidegė dar labiau, nes tarsi viduje pats sau atsakiau. Taip pamažu sėdosi, klojosi tas tvirtas žinojimas, kad noriu būti architektas. Manau, labai padeda, kai tėvai tau suteikia laisvę, kad pamatytų, kurlink krypsta tavo širdis ir tuomet pakankamai anksti užduoda tam tikrus klausimus. Esu dėkingas jiems už tą didelę laisvę, bet kartu tai buvo ir iššūkis, nes dėl tos laisvės sunkiau pačiam apsispręsti. Buvo trumpas laiko tarpas, kai labai abejojau ir išgyvenau, kažkokius orlaivius ketinau konstruoti“, – sakė būsimasis architektas.
“Ir apskritai manau, kad mokykloje daug svarbiau skatinti vaikų kūrybiškumą ir asmeninių tikslų siekimą, nes tokie mokiniai patys yra labiau patenkinti rezultatais ir motyvuoti. Daugiau lemia ne sunkus, bet kryptingas darbas. Todėl krypties žinojimas ypač svarbus”, – kalbėjo Valdas.

 

 

 8,125 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes