Antradienį Kretingos rajono policijos pareigūnai pasveikino rugsėjo pirmosios savanorius – senjorus, padėjusius jiems budėti gatvėse, perėjose ir sankryžose prie mokyklų.
„Ankščiau visą darbą atlikdavo vieni policijos pareigūnai, tačiau dabar džiaugiamės ir savanorių pagalba“, – laikraščiui pasakojo Gitana Macienė, Kretingos rajono policijos komisariato, veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja.
Pareigūnė džiaugėsi, kad vairuotojai, pamatę senjorus, pristabdo automobilius ir sumažina greitį.
Savanoriams už pagalbą padėkojo ir simbolines dovanėles įteikė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas ir bendruomenės pareigūnės G. Macienė bei Silvija Šilinskienė.
„Švyturio“ pakalbinti senjorai pasakojo, kodėl jie ėmėsi savanorystės.
Elena Mickienė: ketverius metus anūką vesdavau į mokyklą už rankutės, o dabar jis pradėjo lankyti šeštą klasę. Mokytoja pasakė, kad vaikas – jau didelis vyras, nebereikia jo atvesti. Pernai rudenį įstojau į savanorių sajungą. Šiemet savanoriauti pasiprašiau prie Marijono Daujoto progimnazijos, tad pasimojavom ir su anūku.
Matas Mockus: esu šaulys dar nuo 89-ųjų ir daug metų buvau policijos rėmėjas. Aš taip pat budėjau prie Marijono Daujoto progimnazijos. Jokių incidentų nebuvo, bet vaikus kartais reikėjo pabarti, kad gatvę kirstų per perėją. Todėl ir svarbu visada budėti prie perėjų.
Stasys Žilius: savanoriauju jau 7-erius metus, tad budėjimai per Rugsėjo 1-ąją man įprastas dalykas. Vadas surašo pavardes, gaunam paskyrimus, kartais – arčiau namų, kad nereiktų labai toli važiuoti.
Janina Turskienė: buvau paskirta budėti Tiekėjų ir Palangos sankryžoje, buvo labai daug darbo, nes ten nėra šviesoforo. Yra senoji ir naujoji sankryžos, bet vaikai dažniausiai kerta senąją, tai ir jaudinomės. Apskritai savanoriauju jau šešerius metus. Man tai tikrai patinka, turim daug darbo, su savanoriais netgi daug istorinių vietų aplankome, o rugsėjo pirmoji kiekvienais metais vis kitokia.
96,377 peržiūrų (-a)