Kaip dvylikta kandidatų į Seimą ruošiasi kurti naujas darbo vietas? Asociatyvi nuotr.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, „Švyturys“ perduoda skaitytojo – Kretingos rajono ūkininko Rimanto Skipariaus – klausimą penkiolikai kandidatų, kurie visuomenei buvo prisistatę dar iki rugsėjo 11 d. Vienini kandidatai atsakė trumpai ir konkrečiai, kiti atviravo, kad atsakymui pateikti skirta pusantro dienos – pernelyg trumpas laiko tarpas. Reiktų bent jau 2-3 dienų, juk dabar – pats pats priešrinkiminis darbymetis! O atsirado ir tokių, kurie nesidrovėjo viešai prisiminti savo nesėkmingo verslo planą ir prisipažinti, kad į vieną svarbiausių klausimų net neturįs atsakymo (?!), kiti nepasikuklino ir pasinaudojo proga nemokamai pristatyti visą savo rinkiminę programą. Sąmoningai savo apibendrinimuose nevardijame konkrečių pavardžių. Skaitykite netaisytus ir netrumpintus kandidatų atsakymus bei darykite savo išvadas. Atsakymus pateikiame eiliškumo tvarka pagal atsiųstų atsakymų laiką. „Švyturys“: jei taptumėte Seimo nariu, kaip skatintumėte darbo vietų kūrimą, ypač kaime ir apskritai regionuose, bei smulkaus ūkio plėtrą? Mindaugas Skritulskas, kandidatas Mėguvos apygardoje: šiuo metu yra kelios darbo vietas kurti skatinančios priemonės kaimo vietovėse, turinčiose aukštą nedarbą. Tai  –  vietinio užimtumo iniciatyvos, finansuojamos per Užimtumo tarnybą, ir parama verslui kaime per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Paprastai parama skiriama įvairios įrangos įsigijimui, kai steigiamos ir išlaikomos naujos darbo vietos ne mažiau nei 3 metus. Tačiau neretai realus naudos gavėjas būna tik įmonė, kuri, pasinaudodama teikiama paramos nauda ilgesnėje perspektyvoje nebūtinai šias darbo vietas išlaiko ateityje. Veikiausiai esminė priežastis, kodėl nėra vystoma verslo plėtra kaime ar nutolusiuose regionuose nuo ekonomiškai stiprių didmiesčių  – darbo pasiūlos, kitaip tariant, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Vadinasi, reikia skatinti darbingo amžiaus jaunus žmones kurtis kaime. Sakysit  – paradoksalu: kaip tai padaryti, jei nedarbas kaime paprastai būna didžiausias? Man priimtinas Danijos pavyzdys, kur asmenims, vykstantiems į darbą tolimesnį atstumą, atsižvelgiant į nuotolį, taikoma didesnė neapmokestinama atlyginimo dalis. Vadinasi, tie, kurie iš nutolusių gyvenviečių vyksta dirbti į didmiesčius gauna didesnį atlyginimą ir taip gali kompensuoti kelionės išlaidas. Kokia iš to dar nauda? Mažuose miesteliuose ir kaimuose skatinamos kurtis jaunos šeimos, kurios negali pirkti brangaus būsto didmiestyje, tačiau gali įpirkti mažesnėje gyvenvietėje pigesnį ar net santykinai didesnį būstą. Tokiose gyvenvietės gausėja vaikų  – pilnėja darželiai, mokyklos, kuriose taip pat yra darbo vietos. Manau, tai veiktų ir Lietuvoje, kur jau yra įprasta vykti į darbą 30 ar 60 kilometrų. Kuriant darbo vietas kaimuose reikšmės turėtų ir miestelių tvarkymo organizavimas. Jei savivaldybės, užuot samdžiusios įmones tvarkyti mažas gyvenvietes, skirtų tiesiogiai lėšas kaimo bendruomenėms, kurios samdytų vietinius žmones tvarkymo darbams atlikti.

Mindaugas Skritulskas. 

Svetlana Grigorian, kandidatė Mėguvos apygardoje: nedarbas ir ypač sezoninis nedarbas yra mūsų kraštą kamuojanti rykštė. Todėl rudenį, žiemą ir pavasarį turime laukti ne gerų vasaros orų, o imtis visų priemonių, kad žmonės, kurie gali ir nori dirbti, turėtų darbą ir nebūtų varomi prašyti pašalpų. Tą galime padaryti tik kryptingai vykdydami valstybės ir savivaldybių užsakymus, pertvarkę paramos teikimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertę realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir juos įdarbinančia agentūra. Dėsiu visas pastangas, kad verslo sąlygos mūsų krašte gerėtų. Klestėjimo pasieksime tik tada, kai įveiksime didžiulį užimtumo ir nedarbo skirtumą tarp žmonių. Apskritai norėčiau, kad kiekvieno Seimo nario, išrinkto vienmandatėje apygardoje, įvertinimas būtų matuojamas pagal sukurtų darbo vietų skaičių.

Svetlana Grigorian. 

Raimundas Latakas, kandidatas Mėguvos apygardoje: paprasto sprendimo nežinau. Prieš daugiau kaip 10 metų sukūriau nemokamą tinklalapį statybininkams, iš dalies sprendžiantį regionų problemas. Vadinosi “Regioninis rangos valdymas” www.rrv.lt. Kažkodėl neišsiplėtojo. Regionai “nemylimi” dar nuo sovietmečio, visą grietinėlę nugriebdavo Vilnius. Ir šiandien niekas nepasikeitė. Sustiprinti regionus galima tik ženkliai sumažinus mokesčius vietiniam verslui. Ar naujame Seime užteks tokios polinės valios, nežinia. Aš, būdamas išrinktas Seimo nariu, inicijuočiau įstatymų projektus, kurie palengvintų mokestinę naštą gyventojams. Aš, būdamas išrinktas seimo nariu, inicijuočiau įstatymų projektus, kurie palengvintų mokestinę naštą gyventojams ir įmonėms regionuose. Nijolė Požarskienė, kandidatė Mėguvos apygardoje: mieli rinkėjai, atsakydama į pirmąjį jūsų klausimą dėl darbo vietų  kūrimo regionuose, o ypatingai kaimo vietovėse,  turiu pripažinti, jog valstybės dėmesys mūsų regionams buvo gana formalus. Mokyklų, paštų skyrių, ambulatorijų ar net ligoninių naikinimas tam tikrose vietovėse žymiai sumažino gyventojų galimybes įsidarbinti. Beliko žemės ūkis, kuris yra visiškai priklausomas nuo gamtos kaprizų, smulkusis, kai kur dar vidutinis verslas, smulkūs amatai. Dar 2012 m. šalies Vyriausybė patvirtino Regionų plėtros planą 2014-2020m. m. Kaip matome, šešerių metų periodas jau eina į pabaigą, tačiau kai kuriuose regionuose situacija ne tik nepagerėjo , bet dar labiau pablogėjo. Regionų plėtros įstatymas pasirodė taip pat neefektyvus, todėl šiemet Seimas priėmė naują jo redakciją. Tačiau kaip teisininkė jame vėl matau tik abstrakčias tezes, kurios vargu, ar galėtų padėti sparčiai reanimuoti mūsų kaimus ir miestelius. O juk šiuos dokumentus ruošė atitinkamų sričių specialistai ir ekspertai. Vadinasi, kol kas Lietuvoje dar nesugalvota, kaip efektyviai spręsti minimą problemą. Mano manymu, labai svarbi valdžios decentralizacija, kuri padėtų savivaldybėms  savo teritorijoje pasijusti tikromis šeimininkėmis ir kas, jei ne jos, geriausiai žino savo bendruomenės problemas. Šiuo metu savivaldybės netgi nėra savo žemių valdytojos. Kiekvienas žingsnis privalo būti derinamas su „centru“. Labai svarbu pritraukti investicijas, populiarinti ir vaizdingai pateikti kiekvieną istorinį ar meno objektą, kas pritrauktų turistus. Vietos bendruomenes padės stiprinti Regiono plėtros tarybos, į kurias turės teisę kandidatuoti visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų atstovai. Į regionus turi būti perkeliamos atskiros ministerijos, departamentai, kitos valstybinės institucijos, kas padėtų sukurti naujų darbo vietų. Smulkusis ir vidutinysis verslas formuoja viduriniąją klasę, tačiau pas mus jį užgožia verslo „banginiai“ ir nevykusi mokesčių sistema. Daugelyje pasaulio šalių naujai sukurtas verslas  pirmus veiklos metus valstybės neapmokestinamas. Jiems leidžiama atsitiesti, įsibėgėti. Ten valstybinės mokesčių institucijos yra verslo patarėjos ir padėjėjos, mūsų mokesčių inspekcija atlieka „ baudėjo“ vaidmenį. Užgeso buvusi gera iniciatyva savaitgaliais užverti didžiuosius prekybinius centrus. Taip atsigautų smulkieji prekybininkai, smulkieji tiekėjai ir pervežėjai. Taigi, pasisakau už valdžios decentralizaciją, kas padėtų sustiprinti savivaldos galias, valstybės išskirtinį dėmesį naujų investicijų pritraukimui regionuose, valstybinių institucijų perkėlimą arčiau regionų, taip sukuriant naujas darbo vietas, už mokestinės naštos mažinimą pradedantiems ir smulkiesiems verslininkams bei galimybių  garbingai konkuruoti su didžiuoju verslu sudarymą.

Nijolė Požarskienė. Egidijaus Jankausko nuotr.

Antanas Vinkus, kandidatas Kuršo apugardoje: pirmiausia reikėtų atskirti, kur yra savivaldos vaidmuo, o kur Seimo, kuriant darbo vietas. Seimas sudaro galimybes gerinti investuotojų atėjimo į Lietuvą, į regionus, sąlygas. Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos programoje numatoma, jei kaimuose įsikuria maža įmonė, ji 20-čiai metų atleidžiama nuo mokesčių. Jau dabar yra priimtas įstatymas, kuris numato, kad į regionus ateinančios investicijos iki 20 mln. eurų ir sukuriančios iki 150 darbo vietų, 20-čiai metų atleidžiamos nuo mokesčių. Skatinsiu Žemės ūkio ministeriją skirti daugiau lėšų iš kaimo plėtros programos veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, nes stebint pastaruosius šios priemonės šaukimus, matosi, kad poreikis šiai priemonei yra kelis kartus didesnis, nei skiriama lėšų. Ši priemonė suteikia puikias galimybes žmonėms susikurti sau ir kitiems darbo vietas kaimo vietovėse. Jei būsiu išrinktas Seimo nariu Kuršo apygardoje, siūlysiu į vyriausybės darbų programą prioritetiniais klausimais įtraukti šeimos ūkio išsaugojimo ir plėtojimo priemones.

Antanas Vinkus.

Tomas Abelkis, kandidatas Kuršo apygardoje: sveiki. Ačiū už klausimą. Tikriausiai jūs suprantate, kad vienas Seimo narys nieko nepakeis. Aš atstovauju Lietuvos socialdemokratų partijai. Yra partijos programa, kuria vadovaudamasis galiu atsakyti į skaitytojo klausimus. Tai programai aš pritariu, ji atitinka mano nuostatas. Pagrindinis gerovės valstybės pamatas – darbo vietos. Dešimtmečius darbo vietų kūrimas buvo patikėtas rinkai ir tam tikram atsitiktinumui. Tai labai neprotinga ir neracionali politika, nes visose ES šalyse regioninė politika pirmiausia atsiremia į aktyvų darbo vietų kūrimą. Visuotinio užimtumo koncepcija yra visų socialdemokratinių gerovės valstybių esminis bruožas. Dažnai diskutuodami apie gerovės valstybę, neproporcingai didelį dėmesį skiriame tokiems rodikliams kaip BVP, valstybės skola, infliacija ir pan., nors svarbiausias ir pagrindinis gerovės valstybės pamatas – kiek žmonių turi darbą ir gauna padorų atlyginimą, nes jie moka mokesčius, iš kurių vėliau kuriamos įvairios socialinės paramos ir pagalbos programos. Siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir padėti smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti savo veiklas, kritiškai svarbus momentas yra savivaldos stiprinimas. Šiandien savivaldybės niekaip negali įtakoti investicijų pritraukimo ir paskatinti darbo vietų kūrimą regione. Pirmiausia, taip yra dėl to, kad miestų ir rajonų Tarybos nevaldo savivaldybėje esančios žemės. Antra, jos yra finansiškai nesavarankiškos ir negali nustatyti vienokių ar kitokių veiklos sąlygų verslui, pasiūlyti rimtesnių, efektyvesnių paramos programų. Šią problemą būtų galima spręsti štai tokiu būdu: ten, kur jau yra pasibaigusi žemės nuosavybės grąžinimo reforma, žemę reikėtų perleisti savivaldybėms, o finansinį savarankiškumą didinti, paliekant didesnę dalį savivaldybės teritorijoje surinktų mokesčių patiems miestams ir rajonams. Investicijų pritraukimui – kvalifikuota darbo jėga. Kalbant apie darbo vietų kūrimą, ne mažiau svarbus dalykas yra švietimo sistema, profesinis būsimų darbuotojų parengimas. Mes kartais klaidingai įsivaizduojame, kad investicijas į vieną ar kitą šalį pritraukia toje konkrečioje šalyje nustatyta mokesčių sistema. Jeigu tai būtų tiesa, tuomet nei Prancūzijoje, nei Švedijoje, nei Norvegijoje jokios įmonės neinvestuotų ir nekurtų ten darbo vietų. Bet jos investuoja. Ką tai reiškia? Beveik 70 % apklaustų verslininkų sako, kad jų apsisprendimą investuoti vienoje ar kitoje šalyje lemia tai, ar ten yra kvalifikuotos darbo jėgos. Tad ilgalaikė užduotis mums yra sutvarkyti švietimo sistemą plačiąja prasme. Kiekvienoje mokykloje turi atsirasti profesinio orientavimo specialistas, kuris, įvertinęs konkretaus vaiko gabumus ir poreikius, kreiptų jį viena ar kita profesine kryptimi. Šiandien situacija yra apverktina. 4500 vaikų skaičiui turime vieną profesinio orientavimo specialistą. O paskui mes stebimės, kodėl neturime inžinerijos specialistų –  jų trūkumas yra milžiniškas. Bent dalį švietimo sistemos valdymo turime perduoti savivaldai. Savivaldybės, įvertinusios specialistų poreikį, galėtų iš anksto tartis su potencialiais investuotojais dėl jų paruošimo per įvairias profesinio rengimo modulines programas. O dabar visas profesinio rengimo sistemos valdymas patikėtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri neturi nei tiesioginio santykio su savivalda, nei su potencialiais investuotojais. O tai reiškia, kad ir supratimas apie tai, kokie specialistai reikalingi viename ar kitame regione, ir motyvacija juos rengti yra mažesni. Visi, kas gali dirbti, turi dirbti. Dosnios ir netaiklios socialinės išmokos – pats blogiausias dalykas, nes jos neskatina žmonių ieškotis darbo. Atvirkščiai, skatina ieškoti galimybės nedirbti ir naudotis valstybės teikiama parama. Apie tai visi žino ir atvirai kalba – tiek seniūnijų, tiek savivaldybių darbuotojai, tiek patys darbdaviai. Žmonės pyksta, kai iš jų sumokėtų mokesčių mokamos išmokos tiems, kurie iš tiesų sistema piktnaudžiauja. Todėl visi, kas gali dirbti, turi dirbti. Tai reiškia, kad visuomenė turi įsipareigoti neieškoti landų, dirbti ir stengtis, o valstybė – aktyviai kurti darbo vietas ir padėti visiems, kurie stengiasi. Šiandieninę socialinės paramos sistemą reikia reformuoti dar ir dėl to, kad ji veikia dvigubo pavaldumo principu. Dalį socialinės paramos išmokų administruoja pačios savivaldybės, dalį – užimtumo tarnybos. Visą administravimą reikėtų perduoti savivaldai į rankas – pirmiausia dėl to, kad savivaldybės suinteresuotos, jog žmonės dirbtų, o, antra, savivaldybių darbuotojai, būdami arčiausiai žmogaus, geriausiai žino, ar konkretus žmogus nedirba dėl rimtos priežasties, ar ne; galbūt jam/jai būtina papildoma pagalba, pavyzdžiui, įveikiant vieną ar kitą priklausomybę, o galbūt reikalingi kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo kursai. Smulkiojo ūkio plėtra. Dalis atsakymo yra prie pirmo klausimo. Kad smulkus ir vidutinis verslas galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, tam reikalingos apyvartinės lėšos. Šiuo metu komercinių bankų pinigai neprieinami arba sunkiai prieinami smulkiajam ir vidutiniam verslui. Komerciniai bankai nenori prisiimti rizikos. Verslas nesukuria daugiau darbo vietų, trūksta geresnių darbų su didesniu atlyginimu. Valstybės užduotis – kad taip nebūtų. Valstybinis plėtros bankas išspręstų daug problemų, kurios Lietuvoje kaupiasi bene dešimtmetį. Socialdemokratai dar pernai ragino vyriausybę imtis valstybinio banko steigimo. Toks bankas galėtų tapti valstybės įrankiu, kurio pagalba galėtų būti sprendžiamos įvairios problemos. Būtų skolinama smulkiam ir vidutiniam verslui, būtų suteikiamos lengvatinės paskolos jaunoms, mažiau pinigų turinčioms, šeimoms norinčios įsikurti regionuose. Nacionalinių ir europinių priemonių pagalba turi būti skatinamas jaunimo užimtumas ir verslumas tam, kad jie kuo sklandžiau integruotųsi į darbo rinką, kurtų ekonominę vertę. Jauniesiems verslininkams, kuriantiems smulkų ir vidutinį verslą, turi būti suteiktos mokestinės paskatos, leidžiančios įsitvirtinti rinkoje. Regioninė politika nebegali remtis vien tik išteklių perskirstymu – būtinas naujas požiūris ir priemonės, galinčios prisidėti prie kaimo gyventojų pajamų augimo, kokybiškam gyvenimui reikalingų paslaugų užtikrinimo, kaimo bendruomenių stiprinimo bei jaunimo įtraukimo. Prioritetas turi būti skiriamas žemės ūkio kooperatyvams, kad jie investuotų į perdirbimą. Taip galėtų atsirasti naujų darbo vietų kaimiškose teritorijose. Turi būti skatinamas jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) įsikūrimas, teikiant prioritetą ir kuriant atskiras paramos schemas jauniesiems ūkininkams pagal įvairias ES ir nacionalinės paramos priemones. Turėtų būti suvienodintos išmokos žemdirbiams ES lygiu ir jos teisingai paskirstytos šalies viduje. Lietuvai skiriama šių išmokų dalis yra viena mažiausių Bendrijoje – esame tik treti nuo galo. Tai demoralizuoja ir diskriminuoja visą mūsų žemdirbių bendruomenę. Todėl vienareikšmiškai pasisakau už tiesioginių išmokų suvienodinimą tarp ES valstybių narių žemdirbių, taip pat pasisakau už šių išmokų perskirstymą smulkių ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų naudai šalies viduje.

Tomas Abelkis. 

Jolita Vaickienė, kandidatė Kuršo apygardoje: investicijų pritraukimas ir skatinimas turėtų būti planuojamas ir savivaldybės, ir valstybės lygmeniu. Valstybės lygiu yra įkurta VŠĮ “Investuok Lietuvoje”, kurios tikslas – pritraukti tarptautines kompanijas,  didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje. Savivaldybės turėtų paruošti infrastruktūrą,  suteikti informaciją ir padėti verslui kurtis ar vystytis. O Seimo užduotis –  įstatyminė bazė, kuri būtų patraukli investuotojams.  Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Šiandien aš matau, kad yra perteklinis verslo reguliavimas ir dažnas įstatymų, teisinių normų keitimas, kas apsunkina verslą ir neskatina verslumo. Tad visų pirma reikėtų sumažinti priežiūros institucijų skaičių, mažinti biurokratinę naštą, įvertinti, ar valstybinių institucijų reikalaujami duomenys, ataskaitos nesidubliuoja,  planiniai tikrinimai turėtų būti ne dažniau kaip kartą per  5 metus, reikėtų mažinti rinkliavas už valstybinių įstaigų paslaugas ir svarbiausia – stabilumas įstatymuose.  Siekiant kurti naujas darbo vietas regionuose, reikėtų sudaryti sąlygas vietos verslui aktyviau vykdyti plėtrą šalies regionuose, kompensuojant dalį investicinių kaštų, pilnai sukuriant komunalines ir kitas inžinerines infrastruktūras, suteikiant galimybę naudotis valstybės garantija, reikėtų  didinti savivaldybių skolinimosi limitą tikslingoms investicijoms. Labai svarbu skatinti naudoti daugiau Lietuvoje sukurtos ar išaugintos žaliavos. Smulkieji ūkiai, ekologiniai ūkiai, gamtinė žemdirbystė – tai būdas atgaivinti kaimus. Kas juos galėtų paskatinti kurtis ir plėstis? Tai visų pirma mūsų pačių požiūris į Lietuvoje užaugintą produkciją. Jei bus paklausa – bus ir pasiūla. Kitas būdas – skatinti kooperaciją ir žaliavos perdirbimą iki galutinio produkto. Tam turi būti didinamas programų, tokių, kaip “Parama smulkiesiems ūkiams” finansavimas. Taip pat turi būti rastas sutarimas dėl ES išmokų žemdirbiams lubų, nes išmokos turi būti socialiai teisingos ir smulkiems, ir stambiems ūkininkams. Kaip sakoma, visi turi atrasti vietos po saule – didieji ūkiai turėtų rūpintis eksportu, mažieji – užtikrinti pasiūlą vietinei rinkai.

Jolita Vaickienė.

Dovydas Petrošius, kandidatas Mėguvos apygardoje: mokestinės lengvatos naujam verslui, didžiausią nedarbo lygį turintiems regionams. Įstatymiškai supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas trumpųjų tiekimo grandinių principo taikymui, taip stiprinant smulkų ir vidutinį verslą regionuose, kuriant darbo vietas. Keisti žemės ūkio mokesčių politiką ir išmokų dydį, prioritetą skiriant smulkiems bei vidutiniams, ekologine žemdirbyste užsiimantiems ūkiams.

Dovydas Petrošius.

Remigijus Buožius, kandidatas Kuršo apygardoje: pirmiausia turi būti puoselėjamos pamatinės žmonių vertybės – šeima, sveikata, žmoniškumas, teisingumas ir saugumas. Tokiu būdu sukuriama tokia aplinka, kurioje žmogus gali oriai gyventi. Tokioje aplinkoje sėkmingai kursis ir verslas.  Žmonės nenorės emigruoti, o norės savo ateitį kurti čia – Lietuvoje. O valstybė galėtų paskatinti verslams kurtis sparčiau. Tam yra būdų ir priemonių. Reikia racionaliai panaudoti Europos Sąjungos 2021–2027 metų naujosios finansinės perspektyvos  planuojamas lėšas Lietuvai. Būtent labiau skatinti smulkaus ir vidutiniojo verslų kūrimąsi regionuose, nes stambusis verslas dėl reikiamų darbuotojų trūkumo labiau renkasi didmiesčius (ar netoli jų). Įsteigiant naujas įmones būtų galima kompensuoti įmonės steigimo kaštus. Galima įmonėms subsidijuoti už  įsteigtą  ir išlaikytą darbo vietą regione, pvz. po 2500 eurų už įsteigtą ir išlaikytą 5 metus darbo vietą regione. Reiktų  mažinti mokestinę naštą naujoms įsteigtoms įmonėms. Lietuva yra čia!

Remigijus Buožius

Juozas Mažeika, kandidatas Kuršo apygardoje: LR Seimas yra nacionalinė įstatymo leidžiamosios valdžios institucija ir darbo vietų nekuria. Seimas, kuriame ir priimami teisės aktai, turi sudaryti verslui kuo palankesnes sąlygas ir prielaidas kurti darbo vietas, prie ko noriu prisidėti ir aš, jeigu būsiu išrinktas į Seimą. Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien Lietuvos regionuose yra laisvų darbo vietų (liepos mėnesio duomenimis jų buvo daugiau kaip 4 tūkst.). Todėl, mano nuomone, pirmiausia reikėtų spręsti, kaip įdarbinti žmones į šias laisvas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, kuris dabartiniu metu yra apie 14 %. Veikia smulkiųjų ūkių įvairios rėmimo programos. Aišku, reikia domėtis, rinkti informaciją, kreiptis į konsultavimo tarnybas ir stengtis pasinaudoti šių programų teikiamomis galimybėmis. Taip pat reikia ieškoti  bendrų sprendimų su savivaldybės atstovais, Užimtumo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) bei su visomis suinteresuotomis šalimis.

Juozas Mažeika.

Jonas Kubilius, kanditatas Mėguvos apygardoje: kaimas – unikali mūsų tautiečių gyvenamoji vieta su savita urbanizacija, gyvenimo būdu ir specifine veikla. Kaimą reikia suvokti plačiau nei žemės ūkio vietą, todėl reikia keisti valstybės institucijų požiūrį, valstybinio reguliavimo būdus dėl šio svarbaus valstybės bei šalies bendruomenės segmento ateities. Naujoje ES 2021–2028 m. finansinėje perspektyvoje reikia užtikrinti vienodas ekonomines ES paramos sąlygas Lietuvos žemdirbiams, kad būtų panaikinta mūsų šalies žemdirbių diskriminacija ES senbuvių valstybių atžvilgiu. Darbinė žmonių veikla kaimuose neturi apsiriboti vien žemės ūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos kaimas ir miesteliai taptų traukos centrais ne tik turistams, bet ir šalies žmonėms, kaip geresnės, ramesnės gyvensenos, natūralios traukos vieta. Finansinių išteklių valstybė turi, reikia tik protingai juos panaudoti. Pastaruoju metu piniginės pajamos absoliutine reikšme žemės ūkyje didėja, bet reikšmingai sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų dar nepavyksta. Tikslai mažinant atotrūkį: – remti smulkiuosius ūkius; – skatinti smulkiojo verslo plėtrą ir kooperaciją, didinti užimtumą; – pasiekti, kad kaimo gyventojų piniginės pajamos per mėnesį, tenkančios vienam namų ūkiui, susilygintų su mažųjų miestų gyventojų namų ūkių pajamomis; – didinti ūkininkų derybines galias, plėtojant kooperaciją žemės ūkyje, skatinat žemės ūkio kooperatyvų pajamingumą; – skatinti bendruomeninio ir socialinio verslo idėjų įgyvendinimą, finansiškai remti jų įgyvendinimą; – didinti kaimo patrauklumą miesto žmonėms: skatinti kaimo turizmo verslą, stovyklų, edukacinių veiklų plėtrą; skatinti ūkininkus atverti duris miesto vaikams – tai padės ugdyti sąmoningą, kaimą mylinčią ir ūkininko darbą vertinančią vartotojų kartą. Įgyvendinti šie tikslai mažose bendruomenėse sukurs efektyvesnį ekonomikos mechanizmą, sukurs naujas darbo vietas, didės gyventojų pajamos ir bus užtikrinamas socialinis teisingumas.

Jonas Kubilius.

Vytautas Šaduikis, kandidatas Kuršo apygardoje: ačiū už klausimą. Nemanau, kad būdamas Seimo nariu aš vienas galėčiau sukurti naujas darbo vietas ar smulkiojo ūkio plėtrą. Tapęs Seimo nariu, aktyviai siūlyčiau pats ir pritarčiau tiems naujiems teisės  aktams, kurie šiais klausimais atitinka nuostatoms, esančioms mūsų partijos programoje. Lietuvos Žaliųjų  partija siekia esamą ūkininkavimo sistemą pakeisti taip, kad visose žemės ūkio šakose įsivyrautų konkurencingas, tvarus ir bioekonomikos principais paremtas ūkininkavimas. Norint to pasiekti reikia skatinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Visų pirma reikia keisti žemės ūkio mokesčių politiką ir išmokų dydį, prioritetą skiriant smulkiems bei vidutiniams, ekologine žemdirbyste užsiimantiems ūkiams. Jeigu prekybininkai  ir kiti žemės ūkio produkcijos vartotojai finansiškai bus suinteresuoti pirkti produkciją iš vietinių gamintojų, tai neabejotinai bus naudinga ir pastariesiems. Mes siūlome įstatymiškai supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas trumpųjų tiekimo grandinių principo taikymui, taip stiprinant smulkų ir vidutinį verslą regionuose, kuriant darbo vietas. Keisti viešųjų pirkimų reglamentavimą taip, kad būtų supaprastintas maisto produktų pirkimas iš kooperatyvų, smulkių ir vidutinių, ekologinių ūkių, taip skatinant kooperacijos plėtrą žemės ūkyje. Proceso palengvinimui turi būti vykdomi mokymai ūkininkams, nustatyti  vadybos modernizavimo, rinkos paieškų prioritetai. Smulkiojo ūkio plėtrai didelį pavojų kelia dabar galiojančių įstatymų spragos, leidžiančios vis didesnių žemės plotus sutelkti riboto dydžio savininkų rate. Siūlome keisti įstatymo nuostatas, numatant tam tikrus ribojimus Lietuvos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems įsigyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat patikslinti „susijusių asmenų” apibrėžimą, kad juo nebūtų manipuliuojama, sutelkiant didesnius nei 500 ha žemės plotus vienose rankose. Šiuo metu valstybei stebint tik didesnius nei 10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius bei daugiau kaip 25 procentus akcijų valdančių fizinių ir juridinių asmenų akcijų perleidimo sandorius, suinteresuoti asmenys turi iš esmės neribotas galimybes įgyti valdymo teisę į neapibrėžtą maksimalų plotą žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikoje. Aš ir mūsų partija manome, kad visokeriopai būtina remti pradedančiuosius ūkininkus. Todėl  siūlome jaunojo ūkininko išmoką ūkininkams mokėti 10, o ne 5-erius metus nuo pirmosios paraiškos pateikimo dienos, kaip yra dabar. Pačios išmokos dalį nuo bendro tiesioginių išmokų voko padidinti iki 5 proc. Taip būtų suteikta pakankamai laiko pradedantiesiems ūkininkams įsitvirtinti, prisidedama prie jų konkurencingumo skatinimo. Manome, kad būtina skatinti  esamos smulkios  žemdirbystės virtimą ekologine. Susipažinę su kaimyninės Lenkijos patirtimi, manome, kad ir Lietuvoje reikia ekologines išmokas skirti už pirmuosius 80 ha. Tokiu būdu didesniems ūkiams būtų leidžiama ir toliau ekologiškai ūkininkauti, tačiau išmoka už ekologinį ūkininkavimą nebebūtų mokama viršijusiam 80 ha žemės plotui, o sutaupyti pinigai būtų panaudojami kitų pradedančių ekologiškai ūkininkauti asmenų skatinimui. Mūsų partija neabejoja, kad Valstybė privalo padėti jaunam verslui, skatinant smulkias ir vidutines įmones. Siūlome tai daryti, naudodami tokias priemones, kaip verslo savininkų, įkūrusių pirmąjį verslą, įmones pirmus trejus metus atleisti nuo pelno mokesčio. Dabar verslas, tik pradėjęs veiklą ir dar negavęs pelno, jau privalo mokėti mokesčius, kurie stabdo, o dažnai ir žlugdo jo plėtrą.  Naujai įsisteigusioms įmonėms užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą verslo ir mokesčių srityse, suteikti teisę į „mokesčių atostogas”. Taip palengvinsime verslo pradžią, taupysime jų laiko ir finansinius kaštus.  Taip pat skatinti steigtis rizikos kapitalo fondus jaunimo verslumo iniciatyvoms finansuoti. Verslo pradžią dažnai stabdo pradinio kapitalo stygius. Siūlome sukurti naujo verslo steigimui skirtą valstybinę programą, sudarančią galimybes imti paskolas palankiomis, lengvatinėmis sąlygomis. Taip pasieksime, kad žmonių, dirbančių sau, būtų daugiau. Verslo veiklai smarkiai kenkia didelė jo veiklą reguliuojančių teisės aktų gausa ir dažnas jų keitimasis. Siūlome  įstatymiškai priversti valstybės institucijas griežtai laikantis taisyklės 1:2, t.y. norint įvesti naują biurokratinį apribojimą verslui, reikės panaikinti du esamus.

Vytautas Šaduikis.

Už kurį iš išvardintų kandidatų labiausiai linkstate balsuoti?

 

Už kurį iš išvardintų kandidatų kategoriškai nebalsuotumėte? Komentaruose parašykite, kodėl.

 

Daugiau: CRM sistema

 8,022 peržiūrų (-a)

86% LikesVS
14% Dislikes