Lietuvos ir Lenkijos jaunimas sugebėjo artimiau susipažinti net ir bendrauti nuotoliniu būdu. Organizatorių nuotr.

Baigiantis vasarai, rugpjūčio 24-28 dienomis jaunimo sodyboje susirinko keliolika pajūrio jaunuolių ir kelias dienas internetu bendravo su Lenkijos bendraamžiais, nuotoliniu būdu dalyvaudami Lietuvos–Lenkijos jaunimo mainų projekte „Socialinis verslumas jaunimui, jaunimas socialiniam verslumui“.

Atliktas užduotis jaunimas bendraamžiams pristatinėjo, naudodamiesi naujausiomis technologijomis.

Dvejojo, ar renginį organizuoti

Prieš renginį organizatoriai turėjo priimti svarbų sprendimą: arba visko atsisakyti, arba perplanuoti dėl koronaviruso grėsmės.

„Pasirinkome antrąjį variantą ir nepaisant visko renginys įvyko“, – džiaugėsi vienas iš projekto vadovų Tautvydas Lubys.

Dėl Covid-19 epidemijos, Lenkijos jaunimas mainuose dalyvavo internetinių video transliacijų būdu – naudodami programą Zoom, video įrašus ir socialinių tinklų priemones.

Žavingasis projekto vadovų trejetukas: Monika, Tautvydas ir Indrė.

Projekto metu jaunuoliai bendravo, susipažino, atliko įvairias kūrybines užduotis, gvildeno socialinę problematiką. Kūrė filmukus, video įrašus išmaniųjų telefonų, kompiuterių pagalba. Pasitelkiant kūrybiškumo skatinimo ir idėjų generavimo būdus dalyviai konstravo savo verslo idėjas ir jų įgyvendinimo būdus.

Didžioji dalis užduočių dalyviams buvo pateikiama video formatu, aptarimai vyko prisijungus video transliacijose. Dalyviai generavo idėjas, atliko užduotis su savo šalies komanda ir vėliau jas pristatė vieni kitiems.

 

„Projektu siekėme, kad abiejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – vaikai pažintų kitos šalies kultūrą. Taip pat sužinotų, kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto verslo. Jaunimas sužinojo, kad socialinio verslo tikslas – išspręsti socialinę problemą ir uždirbtus pinigus ne pasiimti, o paskirti tos problemos sprendimui, – pasakojo vienas iš vadovų Tautvydas Lubys. – Parodėme tokio verslo pavyzdžius, vaikai ir patys ieškojo informacijos, taip pat turėjo sugalvoti verslo idėją, kuri išspręstų jų sugalvotą problemą“.

 Šaunioji Lietuvos komanda.

Nuotolinis bendravimas turėjo ir privalumų

Iš viso jaunimo mainuose dalyvavo 24 jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų amžiaus – po 12 iš Lietuvos ir Lenkijos.

Jaunimas rašė scenarijus savo reklamai apie verslo idėją, filmavo, montavo ir platino sukurtą reklamą. Buvo vertinama, kuri reklama surinks daugiausiai peržiūrų.

„Nors labai stengėmės, vis dėl to lenkai laimėjo, bet mes iš tiesų labai apsidžiaugėme, – atviravo T. Lubys. – Nes mes organizavome šitą renginį, jaunimas šiais metais niekur nevyko, tad jei dar būtume pasiėmę pergalę, būtų buvę net kažkaip nesmagu“.

„Gal žvelgiant iš kultūrinės pusės renginys pernai ir buvo vertingesnis, mat viskas vyko Lenkijoje, kalnuose. Tačiau aplink buvo taip gražu, kad aplinka mus labai blaškė ir vakarais mes tiesiog eidavome pasivaikščioti, vaikai bendraudavo tarpusavy, buvo žygiai ir šokiai, grožėdavomės šalimi, tad darbo kokybė nebuvo itin gera, nors bendravimo tarp skirtingų šalių jaunimo ir buvo daug, – pastebėjimais dalijosi Tautvydas. – O šiais metais iš socialinio verslo pusės renginys tikrai kokybiškesnis, nes paprastai per renginius negali gilintis į smulkmenas. Viskas padaroma, bet prabėgomis. O kadangi mūsų buvo nedaug, tik 12, praktiškai kas vakarą mes sėdėdavome ir diskutuodavome. Galėjome gilintis į darbo smulkmenas, net į grupės darbą, komandų susitelkimą ir kiekvieno žmogaus vaidmenį atskirai, tad tikrai daug sužinojome vieni apie kitus ir dirbti buvo lengva“.

Susibendravo labai greitai

Kaip įvykusius jaunimo mainus vertina jos dalyviai?

Keturiolikmetė klaipėdietė Augustė Martutaitytė pirmą kartą dalyvavo mainuose Lietuvoje, nors nors ir ankščiau yra dalyvavusi tokiuose renginiuose, tik kitur: „Manau, šis renginys buvo kitoks savo tema. Pirmomis dienomis dėl prasto interneto ryšio buvo labai sunku bendrauti su lenkais, bet vėliau jau lengviau. Iš pradžių nerimavau, nes kiti dalyviai – vyresni. Jaudinausi, ar susibendrausim, bet kažkaip susidraugavome visi labai greitai. Gal todėl, kad mūsų buvo taip mažai, todėl ir dirbti buvo lengva. Jau turiu draugų Palangoje, buvo labai įdomu bendrauti su pirmakursėmis studentėmis. Dabar drąsiai galiu važiuoti į Palangą, tikrai labai smagu“.

„Sužinojau, kaip generuoti įdėjas, kuo socialinis verslas skiriasi nuo paprasto, buvo labai smagu ir kurti scenarijus, ir filmuoti, ir redaguoti medžiagą. Buvo labai įdomu klausytis visų vadovų, stebėti,  kaip jie tarpusavy bendrauja ir bando mus visus išmokyti. Buvo labai žavu, nes jie visi trys labai skirtingi“, – įspūdžiais dalijosi jaunoji mainų dalyvė Augustė.

Aštuoniolikmetis Pijus Venslovas iš Palangos apskritai pirmą kartą dalyvavo tokiame renginyje. Čia jį pasikvietė draugas.

„Važiavau nieko nesitikėdamas. Nežinojau, kas tiksliai bus ir kas manęs laukia. Iš pradžių šiek tiek išsigandau, nes visi atrodė perpus jaunesni. Svarsčiau, ar pritapsim. Tačiau mes kaip tik taip greit ir labai gerai sulipom ir pritapom, po kelių dienų jautėme jau jautėme labai didelį artimumo jausmą, – pasakojo Pijus. – Iš tiesų net nežinojau, kad tokie dalykai kaip socialinis verslas egzistuoja, tad buvo įdomu išgirsti, kaip jis veikia. Turėjom tikrai labai draugiškus vadovus, tad ir pramogauti, ir dirbti buvo labai paprasta. Vakarais tiesiog sėdėdavom ir diskutuodavom, pirmą dieną buvo nedrąsu, o vėliau pokalbių temos ėjosi savaime“.

Jaunimo mainai uždegė savanorystei

Draugės paraginta į mainus atvyko ir devyniolikmetė Kamilė Mickevičiūtė iš Klaipėdos.

„O kodėl ne?“, – pagalvojo, priėmusi pasiūlymą.

„Tiesa, buvo sunkumų, bendraujant su lenkais, bet tai grynai techniniai dalykai, nes buvome sodyboje už miesto ir jie turbūt buvo kaimo sodyboje. Tačiau apskritai labai greitai visi susibendravom, kaip socialinis verslas, – pasakojo mergina. – Buvo įdomu sužinoti apie socialinį verslą. Vadovai labai malonūs, tad ir dirbti, ir mokytis buvo malonu, įdomu bendrauti su skirtingo amžiaus žmonėmis. Labai maloniai nustebino ir žmonės, ir stovykla, nustebinau ir pati save. Labai daug apie save sužinojau. Mat iš pradžių mums reikėjo išsikelti tikslus, ką mes norime padaryti, parsivežti iš šios stovyklos. Ir aš sugalvojau sau tokį tikslą, kad noriu išeiti iš komforto zonos. Manau, to ir padariau, nes būtent darbas grupėse man davė labai daug. Niekad nesu taip dirbusi komandose, kur reikia daug diskutuoti, nuolat bendrauti, tartis ir kalbėti. Su visais tikrai teko susibendrauti ir labai nuoširdžiai, net su lenkais. Turėjome tokių užduočių, kad su kiekvienu galėjome pakalbėti, daug sužinojome vieni apie kitus“.

Dar viena projekto dalyvė, 19-os metų klaipėdietė Urtė Janavičiūtė, šiuo metu studijuoja prancūzų kalbą, Vytauto Didžiojo universitete. Studentė prisipažino, kad buvo labai įkvėpta mainų ir visos čia įgytos patirties.

„Niekada ankščiau negalvojau apie socialines problemas, gal tiesiog nebuvau su tuo susidūrusi. Projekto metu sugalvojome idėją sukurti erdvę žmonėms su psichiniais sutrikimais, depresija ir pan. Tokią erdvę, kur jie, neturėdami pinigų, galėtų ateiti ir kurti, o vėliau už jų parduotus darbus surinkti pinigai būtų skiriami jų gydymui. Netikėjau, kad mane gali taip uždegti, dabar rimtai galvoju, kad tikrai norėčiau savanoriauti Jaunimo linijoje ar užsiimti kitokia savanoriška veikla bei taip prisidėti prie pagalbos įvairioms socialinėms grupėms“, – atviravo mergina.

Lietuvos–Lenkijos jaunimo mainų projektą „Socialinis verslumas jaunimui, jaunimas socialiniam verslumui“ finansavo Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondas.

Projektą įgyvendino Verslo ir lyderystė akademija „In corpore“ kartu su partneriais Lenkijos organizacija „Tu Brzoza“.

Projekto vadovai-lektoriai: Indrė Bučaitė, Tautvydas Lubys, Monika Jarulytė.

 570,024 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes