Prieš kelias savaites Padvariuose ir miške rasti sudeginti gyvūnų likučiai – visai ne šunų? Taip tvirtina ekspertai. Vis dėlto tyrimas dėl padvariškietės žiauraus elgesio su gyvūnais tęsiasi. Pernai Kretingos rajone buvo nubausti keturi šunų žudikai, kai kurie iš jų atsipirko viešaisiais darbais.
Sudeginti – ne šunys?
Vis dėlto nelegalios šunų veisyklos Padvariuose savininkei tebegresia bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais, dėl ko šie žuvo, kaip tvirtina Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.
„Ikiteisminis tyrimas Padvarių gyventojai buvo pradėtas dėl rasto sudeginto šuns kailio ir miške kibire rastų šunų likučių. Tačiau, ekspertų teigimu, kad kailis apskritai yra kita medžiaga, o ne gyvūno kailis, o kibire – paukščio ir stirnos liekanos, – sakė A. Pužauskas. – Bet pagrindo įtariamajai taikyti straipsnį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, dėl kurio jie buvo suluošinti arba žuvo, yra dėl kitų aplinkybių, kurių dabar nenoriu atskleisti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas“.
Komisaro aiškinimu, tyrimas atliekamas ir dėl nelegalaus verslo.
„Tikimės tyrimą baigti dar šiais metais, bet jis yra didelės apimties. Kadangi šunimis buvo prekiaujama visoje Lietuvoje, galbūt pirkėjai gyvena net ir užsienyje“, – sakė komisaras.
Kitą tyrimą vykdo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – dėl netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų.
Atsipirko viešaisiais darbais
Laukiant šio tyrimo baigties, „Švyturys“ pasidomėjo, kiek panašių bylų mūsų krašte buvo ištirta per praėjusius metus ir kokios bausmės skirtos gyvūnų kankintojams. Analizuojant Plungės apylinkės teismo 2019 m. duomenis paaiškėjo kraupi tiesa. Daugiausia šunų žudikų gyvena Darbėnuose!
Pernai net trys šios seniūnijos gyventojai žiauriai nužudė 6 keturkojus. Kai kurie nusikaltėliai atsipirko tik viešaisiais darbais.
Pirmoji bausmė už žiaurių elgesį su gyvūnais pernai buvo skirta spalį 47-erių metų Darbėnų seniūnijos gyventojui.
Vyriškis sodybos ūkiniame pastate pakorė šunį: ant kaklo pritvirtinta virvė buvo perverta per stogo perdangos medinę siją, kitas virvės galas pririštas prie sienoje esančio balkio. Vyras aiškino, jog pas jį priklydęs keturkojis šlubavo, todėl teko jį nužudyti.
Procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažinusiam Darbėnų seniūnijos gyventojui paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per mėnesį.
Už dviejų augintinių nužudymą – 1700 eur bauda išsimokėtinai
Kitą mėnesį, lapkritį, už dviejų šunų nužudymą nubaustas 49-erių metų tos pačios seniūnijos gyventojas.
Darbėniškis smaugvirve uždusino du jam priklausančius šunis ir užkasė juos savo gyvenamojo namo teritorijoje – darže. Vyriškis teisinosi taip pasielgęs po konflikto su sugyventine – ji neva atsisakiusi prižiūrėti šunis jam būnant užsienyje.
Minėtam asmeniui paskirta 1 700 Eur piniginė bauda, ją įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais baigta, priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.
Šuo nugaišo po pusantro mėnesio badavimo
Gegužės mėnesį Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 68-erių metų ir vėl Darbėnų seniūnijos gyventojas. Vasario pradžioje darbėniškis atvedė prie tvenkinio savo šunį, pririšo jį prie medžių šakų krūvos ir paliko. Žiauriai su gyvūnu pasielgęs pilietis teisinosi galvojęs, kad šuo nugaiš tą pačią dieną – esą augintinis buvo senas, silpnas, nieko nebeėdė.
Pririštas gyvūnas neturėjo galimybių išsilaisvinti: bylos duomenimis, jam po kaklu buvo parišta virvė, prie kurios buvo parišta metalinė grandinė (tokiomis yra rišamos karvės). Virvė buvo užrišta ir apvyniota aukštai, ant pačios storiausios šakos. Ištyrus gaišeną nustatyta, kad gyvūnas kankinosi daugiau nei mėnesį – kovo 16 dieną nugaišo dėl badavimo ir išsekimo. Gaišeną pastebėjo ir policijai apie įvykį pranešė nepilnametė mergina.
Teisme gautas prašymas atleisti žiauriai su šuniu pasielgusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą sūnui. Sūnus nurodė, kad tėvas nusikaltimą padarė dėl mažo raštingumo ir ribotos pasaulėžiūros.
Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Minėtas pilietis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal sūnaus laidavimą dvejų metų terminui su 1 000 Eur užstatu.
Nužudė du jauniklius
Praėjusių metų liepos mėnesį Plungės apylinkės teismas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kaltu pripažino dar vieną Kretingos rajono gyventoją.
Pilietis tyčia trenkė į žemę du šunų jauniklius, po to nuskandino juos sumetęs į apleistą šulinį. Asmuo savo poelgį pateisino erzuliu dėl motinai priklausiusių šuniukų inkštimo ir cypimo. Baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, už Baudžiamojo kodekso 310 str. numatytą nusikalstamą veiką teismas piliečiui skyrė 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Skuodiškis užmušė kačiukus
2019 m. spalio mėnesį Plungės apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, už žiaurų elgesį su gyvūnais kaltu pripažino 33-ejų metų Skuodo rajono gyventoją.
Pilietis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia daužė 2 ir 3 mėnesių kates į sieną. Dėl patirtų sunkių galvos traumų ir viso kūno sumušimų gyvūnai nugaišo.
Skuodiškiui dėl žiauraus elgesio su gyvūnais teismas paskyrė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.
Teisėjas ragina informuoti institucijas
„Analizuojant Plungės apylinkės teismo praktiką ir pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, tenka apgailestauti, kad daliai visuomenės narių gyvūno kančia ir gyvybė yra bereikšmiai. Kretingos bei kituose rajonuose užfiksuoti gyvūnų kankinimo atvejai sukėlė rezonansą Lietuvoje, teikiami įvairūs siūlymai griežtinti bausmes, tačiau dažnai pamirštama apie kitą svarbų procesą: visuomenės teisinį švietimą ir informavimą kiekvienai gyventojų grupei suprantama kalba“, – sakė Plungės apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis.
„Vis daugiau piliečių žiaurų elgesį su gyvūnais traktuoja kaip smerktiną ir neleistiną elgesio nukrypimą nuo normos – tai vertinu teigiamai, – kalbėjo teisėjas. – Gyvūnų kankintojus ir žudikus padeda išaiškinti sąmoningi ir atsakingi piliečiai, todėl primenu apie teisę ir pareigą pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius gyvūnus, taip pat pranešti apie Jums žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Gyventojų įtraukimas leidžia pasiekti veiksmingesnių rezultatų – tose srityse, kuriose aktyviai dalyvauja visuomenė, teisėsaugos institucijų veikla yra veiksmingesnė“.
• Gyvūnų savininkų teisės ir pareigos nustatytos LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
• Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta LR baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.
• Žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu laikomas bet koks netoleruotinas elgesys: nepakankamas šėrimas ar girdymas, laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis, gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei bei kiti veiksmai, sukeliantys žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei.
• Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymąsi prižiūri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos, policija.
• Gerovės politikos formavimu užsiima Žemės ūkio ministerija, įvairios nevyriausybinės organizacijos.
• Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
• Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.
• Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti jį, kad susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje.
43,275 peržiūrų (-a)