Štai tokius spąstus vilkdamas kačiukas Simbis grįžo namo, bet dėl prasidėjusio letenėlės puvimo jį teko užmigdyti. Facebook nuotr.

„Papasakosiu jums gyvenimišką patirtį. Dingo katinas, kuris mylimas visos šeimos, ypač vaikų. Na, pagalvojome, kad mašina, ar laukinis žvėris sudraskė. Juk visgi gyvename vienkiemyje. Taip pamąstymai ir liko… Grįžo mūsų mylimas gyvūnas po savaitės, vilkdamas brakonierių spąstus!“ – tokiu Facebook įrašu šios savaitės pradžioje pasidalijo Kretingos rajono gyventoja Sigita Kuodienė.

Aplinkosaugininkai apie tokius atvejus negirdėję
Ir štai kokiais žodžiais minimą įrašą socialiniame tinkluose užbaigė moteris: „Mes – ne žmonės, o patys baisiausi sutvėrimai šioje žemėje. Argi mes esame tokie be skrupulų, be sąžinės graužaties? Brangūs valdininkai, kur esate jūs, kad nematote, kas dedasi mūsų miškuose? Kai nematote nelegalių spąstų, prikabintų mūsų miškuose. Tiesiog trūksta man žodžių…“
Paskambinus Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui Ričardui Kašėtai paaiškėjo, kad aplinkosaugininkai iš tiesų nieko nemato. Viršininkas sakė apskritai nėra girdėję apie spąstuose gaudomus gyvūnus Kretingos rajone.
„Na, senais laikais, prieš daug metų yra tekę ir patiems gelbėti gyvūną. Važiavom, traukėm, bet dabar tikrai ne. Neteko girdėti tokių atvejų. Apskritai yra įstatymai, leidžiantys tik tam tikru metu dėlioti miške spąstus – tam tikriems gyvūnams,“ – aiškino R. Kašėta.
Baigdamas pokalbį dar pasvarsto: „Man dar įdomu, kokie tie spąstai. Juk jeigu metalas, kaip katinas sugebėjo juos nuvilkti? Ir keista, jeigu, kaip sakote, paskelbtoje nuotraukoje yra tik spąstai, o paties gyvūno nėra“.
Viršininkas paaiškino, kad už gyvūnų apsaugą yra atsakinga Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija. Tačiau šios institucijos viršininkui Vitaliui Marozui nepavyko prisiskambinti. Valdininkas neatsakė ir į balso pranešime paliktą žinutę.

Pirmieji pamatė vaikai
Straipsnio autorė susisiekė su Sigita.
„Mes gyvenam vienkiemy, Kretingos rajone. Mūsų pusantrų metukų Simbis – toks katino vardas, kaip sakoma, vaikšto kieme vienas, laisvai išeina peliauti, bet paskutinį kartą net savaitę nesugrįžo. Mes su vaikais pamanėme, kad arba mašina kokia partrenkė, ar žvėris sudraskė… Juk kaime visaip būna su tais katinais“, – pasakojo moteris.
Sigitos šeima gyvena netoli miško. Tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos – 200-300 metrų ir miškelis. Tad po savaitės tylos visi labai nustebo, pamatę savo kačiuką besivelkantį pro pievą.
„Dukra pirmoji pamatė, vaikai ėmė šaukti: „Mama, žiūrėk, Simbis grįžo!“ Pro vitrininį langą visas kiemas matyti, tad kad jis ten vidury eina, iškart supratom. Bet tik vėliau pamatėm, kad kažką tempia su savim. Negalėjau patikėti, kad spąstus, vargšas katinas. Mano vyras vos tuos spąstus atlenkė. Matyt, jie pakabinami būdavo mažiems gyvūnams: triušiams, zuikiams. Ir man neaišku, kaip tas mūsų Simbis į juos sugebėjo įkliūti, kur ten turėjo lipti,“ – atsidūsta gyvūno šeimininkė.
Deja, ši istorija neturi laimingos pabaigos.

Kačiuką teko užmigdyti
„Gal mes ir patys kalti, uždelsėm vieną dieną, kai jis sugrįžo. Nuvežėm pas veterinarą tik kitą dieną. Jis pasakė, kad pirmą kartą susiduria su tokia situacija, kad naminį gyvūnėlį iš spąstų reikia gelbėti. Deja, jo letena jau buvo pradėjusi pūti, pirštai – kone irti, visi su kirmėlėm. Neaišku, kurią dieną Simbis įkliuvo į spąstus ir kiek laiko ten prabuvo. Tad nebeturim gyvūno, teko užmigdyti.“
Baisu pagalvoti, ką teko išgyventi mylimam kačiukui, jei jis pūvančia koja dar sugebėjo grįžti namo, tikėdamasis pagalbos. Bet, deja.
„Tuomet mane toks pyktis paėmė. Žinot, kai savo akim nematai, tik girdi, kad, ai, kokia stirna papuolė į spąstus, tarsi atrodo viskas normalu, ką jau padarysi. Bet kai į namus
pareina ir tu savo akimis matai tuose metaliniuose nasruose savo augintinį tai kažkas baisaus. Kaip žmonėms negėda. Tuomet tikrai supykau ir parašiau į Facebooke, ką manau. Aišku nuotraukos su mūsų katinu nekėliau, nes tai baisu ir šiaip netinkama. Tad tik spąstus nufotografavau“.
Moteris prasitaria, kad turinti įtarimų, kas čia galėjo pasidarbuoti, bet nenorinti atskleisti pavardžių ir kaltinti gal ir nebūtais dalykais.
„Kaip sakoma, nesugautas ne vagis, bet iš lūpų į lūpas žmonės kalba ir tikrai esu girdėjusi apie nelegaliai dėliojamus spąstus netoliese, – sako Sigita. – Kačiuko nebeturime. Vaikams, aišku, šokas buvo. Bet gerai, kad turime dar du katinus, tad gal lengviau užsimirš. Jei būtų buvęs vienintelis, tada tikrai būtų buvę dar skaudžiau. Vis tiek ir mes, ir vaikai mylime kačiukus. Aišku, Simbis buvo išskirtinio plauko katinas ir tokio turbūt daugiau niekada neturėsime“, – savo rūpesčiu dalinasi S. Kuodienė.
Įstatymai draudžia naudoti spąstus, kurie kankina gyvūnus
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, leidžiami naudoti tik tokie spąstai, kuriuose gyvūnas žūsta staiga, nesikankindamas. Tokie selektyviniai spąstai veikia prispaudimo principu: gyvūnas įkiša galvą į spąstus, sujudina jutiklį ir spąstai akimirksniu, galingai suspaudžia auką.

 92,856 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes