Dalia Jociuvienė teigia, kad žmonės visiškai nesupranta pandemijos pavojaus.

Ruošiantis interviu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuviene, pritrenkė vienas viešoje erdvėje skelbiamas faktas: 4 Kretingos skyriaus darbuotojai aptarnauja dar ir Skuodo rajoną!

Kaip neprisiminsi neseniai viešai išsakytos NVSC direktoriaus Roberto Petraičio nuoskaudos, kad į jo prašymus NVSC skirti pakankamai lėšų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei kiti ministerijos valdininkai atsakydavo siūlymu „optimizuotis“, tokiu būdu taupyti lėšas ir likusiems darbuotojams didinti atlyginimus. Šiandien NVSC daugybė neužimtų etatų, nes pastaraisiais mėnesiais dešimtys specialistų paliko tarnybą dėl nepakeliamų darbo krūvių ir neadekvačiai mažų atlyginimų.
Taigi, kalbamės su D. Jociuviene.
– Ar pakanka žmogiškųjų resursų ir kitokių pajėgumų stebėti rajono epidemiologinę padėtį, tirti COVID–19 užsikrėtimų atvejus, užsikrėtusiųjų kontaktus?
– Šiandien yra taip, kad mes, keturi darbuotojai, aptarnaujame dar ir Skuodo rajoną. Nuo epidemijos pradžios Kretingos rajone užregistruota apie pusantro šimto, o Skuodo rajone – apie 60 COVID–19 susirgimų atvejų. Pagal skyriaus etatų struktūrą tik vienas žmogus turėtų dirbti su užkrečiamosiomis ligomis. Dar vienas – nepilnu etatu, nes jam tenka ir administracinio darbo krūvis. Aš, kaip skyriaus vedėja, turėčiau koordinuoti skyriaus darbą, rūpintis kitais dalykais, tačiau nuo pandemijos pradžios dirbu kaip epidemiologė. O kai turime tik tokius žmogiškuosius išteklius, dirbame ir šeštadieniais, sekmadieniais. Dirbame po darbo valandų, per šventes, nepamenu, kada jau buvo, kad penktadienį baigtume darbą ir ramiai praleistume savaitgalį. O kai spalį pasipylė tiek susirgimų, tokia užsikrėtimų statistika – argi poilsis galvoje? Štai, spalio mėnesį Kretingos rajone fiksuotas 131 COVID–19 (spalio 30 d. ryto duomenimis – red. pastaba) susirgimų atvejis. Rugsėjo paskutinėmis dienomis turėjome tik vieną vienintelį užsikrėtusį COVID–19.
– Jeigu vien tik mūsų rajone tokia užsikrėtimų statistika, ar įmanoma su Jūsų pajėgomis atsekti užsikrėtimų grandines?
– Tačiau mes atsekame. Dirbame tiek, kiek reikia. O kiek dar izoliuotų žmonių! Štai vienas pavyzdys. Vieną penktadienį, spalio 23 dieną, dirbau su vienu židiniu, tad išaiškėjo net 70 kontaktinių asmenų. Židinys – kolektyve, o tada paprastai pasipila dešimtys kontaktų. Ir visiems būtina laikina izoliacija.
– Kretingos rajone nuo balandžio pabaigos iki spalio Kartenoje buvo išaiškinti net 3 COVID–19 židiniai. Pavasarį – slaugos ligoninė, dabar – Kultūros centras bei miestelio mokykla. Ar Jums nesusidarė įspūdis, o gal buvo ir faktiškai nustatyta, kad šie užkrato židiniai įsiplieskė dėl kažkieno blogos valios, gal kas sulaukė ir administracinės atsakomybės dėl užkrato platinimo?
– Patikėkite, jokio piktavališkumo nė vienu atveju nebuvo. Dėl pavasarinio įvykio Kartenos slaugos ligoninėje mes ir šiandien galime pasakyti tik tiek, kad užkratą galimai įnešė pacientas, kuris prieš tai buvo gydytas kitoje ligoninėje. Apskritai pavasarį dominavo atvežtiniai užsikrėtimų atvejai, o dabar vyrauja vietiniai. Daugiausia užsikrėtimų įvyksta artimoje aplinkoje. Vienas nuo kito užsikrečia šeimos nariai, kolegos darbe, artimai bendravę draugai.
– Ar todėl, kad buvome pernelyg atsipalaidavę?
– Taip. Žmonės nereagavo į rekomendacijas vengti susibūrimų, kolektyvinių ir šeimos švenčių. Juk vykdavo įvairių meno kolektyvų užsiėmimai, repeticijos, koncertai, virusas plito bendraujant per šiuos kontaktus. Daugelyje švenčių žmonės dalyvavo nedėvėdami kaukių, nesilaikydami saugios distancijos, visiškai užmiršę elementarius apsaugos reikalavimus. Daug kam atrodė, kad didžiausias pavojus jau praeityje, o į perspėjimus apie antrąją koronaviruso bangą daug kas numojo ranka. Be to, nustatant ryšius, kontaktus padėtį sunkina tai, kad mums dažnai tenka susidurti su pagyvenusiais žmonėmis, o jiems prisiminti ir adekvačiai nurodyti, kur, ką, kada veikė, su kuo bendravo – gana sunku.
– Gal žmonės dabar labiau išsigandę ir jau vengia nerūpestingai švęsti?
– Taip, užsikrėtimų priežastys keičiasi. Šiuo metu daugiausia atvejų susiję su susirgimais šeimose: susirgus vienam šeimos nariui, suserga ir kiti šeimos nariai. Kai šeimoje suserga vienas, jam būtina griežta izoliacija, reikia nuolat būti atskirame kambaryje. Jam net maistą būtina palikti prie kambario durų. Bet mes galime teigti, kad taip nėra, izoliavimosi sąlygų nesilaikoma. Kai mes dėl kontrolės paskambiname kontaktiniam asmeniui, telefone puikiai girdisi, kad aplinkui yra daugiau žmonių, o ne jis vienas. Jeigu žmogus būtų vienas, kitų žmonių balsų mes tikrai negirdėtume. Taigi, apskritai atsipalaidavimo dar yra, kaltas žmonių nesisaugojimas, medikų ir epidemiologų reikalavimų nevykdymas, kažkoks nepagrįstas tikėjimas, kad su manimi tai jau tikrai nieko neatsitiks. Deja, atsitinka.
– O kalbant, bendraujant su žmonėmis, koks kyla įspūdis, ar žmonės tinkamai vertina pandemijos rimtumą?
– Apie tai pasakyčiau paprastai: žmonės visiškai neadekvačiai vertina epidemiologinę situaciją. Daugelis net netiki, ypač sergantys besimptome COVID–19 forma, kad jie apskritai serga. Jie nesupranta, kad užkrečia kitus. O kai visuomenėje, tarp žmonių vyrauja tokios nuostatos, tad ko stebėtis, kad COVID–19 taip sparčiai plinta. Neatsakingas elgesys ir yra tokios baisios epidemiologinės situacijos priežastis.
– Sakote, kad ne vienas į saviizoliaciją žiūri pro pirštus. Kaip bendradarbiaujate su policija?
– Saviizoliacijos reikalavimų vykdymą dabar kontroliuoja policija ir savivaldybės tarnautojai, o mums jie atsiunčia duomenis tik susipažinti. Saviizoliacijos kontrolės tvarka pasikeitė nuo rugsėjo vidurio, NVSC dabar tame nedalyvauja, vykdo kitas funkcijas. O apskritai bendradarbiavimas su policija labai reikalingas, mes visada dalinamės aktualia informacija.

[cec_corona country_code=”LT” flag = “false” active_items = “confirmed, active, recovered, deaths,todayCases”]

 11,937 peržiūrų (-a)

88% LikesVS
12% Dislikes