Ar pacientas ar jo artimieji turi teisę paduoti į teismą sveikatos priežiūros įstaigą, kuri nesuteikė sveikatos priežiūros paslaugų, kai pacientas ar jo artimieji į ją kreipėsi? Arba kuri nesuteikė paslaugų laiku, pacientą nukreipdama į kitą įstaigą?

Advokatas Linas Kontrimas.

Atsako advokatas Linas Kontrimas: Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija nustato valstybei pareigą rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tokia piliečių teisė yra numatyta Konstitucijos 53 straipsnyje.
LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas išplečia ir sukonkretina Konstitucijoje numatytas piliečių teises sveikatos apsaugos srityje, numatydamas tokias pacientų teises kaip teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, teisę rinktis gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą, diagnostiką bei gydymo metodikas, teisę į informaciją, teisę skųstis, teisę į žalos sveikatai atlyginimą bei kitas su sveikatos priežiūros užtikrinimu susijusias teises.
Svarbu paminėti ir tai, kad LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą, o 16 punktas įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigą pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką.
Šiuo metu tiek dėl pandemijos, tiek dėl personalo trūkumo ir prioriteto teikimo COVID-19 virusu užsikrėtusiems pacientams, gydymo įstaigose teisės gauti medicininę pagalbą dažnu atveju yra apribotos, medicininių paslaugų teikimo terminas nukeliamas neribotam laikui arba pacientas siunčiamas į kitas gydymo įstaigas. Dėl tokios situacijos gali atsitikti taip, jog pacientui laiku nesuteikus gydymo ar kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, gali būti padaryta žala jo sveikatai. Todėl labai svarbu, jog pacientas žinotų savo teises, kur kreiptis ir kokiais atvejais jam žala gali būti atlyginama.
Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
Reikėtų suprasti, jog kokybiškos medicininės paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su rezultatu. Tai yra vien tai, jog pacientas nepasveiko ar jam atsirado papildomų problemų su sveikata, nereiškia, jog tai yra gydymo įstaigos kaltė, ir teisė reikalauti žalos atlyginimo tokiais atvejais neatsiranda. Paprastai teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu. Tai yra, pacientas tokio pobūdžio bylose turi įrodyti, jog gydymas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).
Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą, jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiga atlyginti žalą yra numatyta tik gydymo įstaigai, tačiau ne Savivaldybei, kuriai gali priklausyti gydymo įstaiga, ar LR Sveikatos apsaugos ministerijai. Net ir tiesiogiai pacientą gydęs gydytojas, dėl kurio veiksmų galėjo būti padaryta žala paciento sveikatai, tiesiogiai neatsako ir neprivalo atlyginti žalos.
Jeigu asmuo mano, jog jo teisės buvo pažeistos, jis turi teisę pateikti skundą sveikatos priežiūros įstaigai. O jeigu jo teisių pažeidimas sąlygojo jam žalą (turtinę ar neturtinę), jis turi kreiptis į Pacientams padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra ikiteisminė ginčų sprendimų institucija. Kitaip tariant, asmuo tokiais atvejais negali tiesiogiai kreiptis į teismą, o pirmiausiai paciento sveikatai padarytą žalą turi nustatyti Pacientams padarytos žalos nustatymo komisija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Svarbu paminėti ir tai, kad dėl žalos atlyginimo pacientas turi kreiptis per 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo dienos, kada pacientas sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo sveikatai padarytą žalą.
Vertindamas šiuo metu susiklosčiusią situaciją gydymo įstaigose bei atsižvelgdamas į pirmiau aptartas teisės normas manyčiau, kad asmuo, kuriam reikalinga būtinoji medicininė pagalba bet kokiu atveju turi teisę ją gauti ir įstatyme nėra numatyta tokios teisės ribojimo išimčių. Tad, jeigu būtinoji medicininė pagalba pacientui nebuvo suteikta, jis (arba jo mirties atveju – jo artimieji) turi pakankamą teisinį pagrindą kreiptis dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo.
Tačiau kitokia situacija susiklosto, jeigu asmuo kreipiasi į gydymo įstaigą, norėdamas gauti medicinines paslaugas, kurios nėra priskirtos būtinajai medicininei pagalbai. Tokiu atveju medicininės priežiūros įstaiga pagal įstatymą turi pasiūlyti pacientui objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą, kas reiškia, jog dėl susiklosčiusios situacijos sveikatos priežiūros įstaigose asmeniui medicininių paslaugų gali tekti palaukti, ir tai formaliai vertinant neturėtų būti traktuojama kaip pacientų teisių pažeidimas. Manau, kad objektyvaus įmanomumo sąvoka sveikatos priežiūros įstaiga galėtų remtis, jeigu kiltų ginčas dėl tinkamu laiku nesuteiktų medicininių paslaugų ir dėl to paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Tačiau tokiu atveju gydymo įstaigos pareiga būtų teisme įrodyti, jog objektyviai nebuvo įmanoma pacientui suteikti medicininių paslaugų anksčiau.
Žinoma, sveikatos priežiūros įstaigos pareiga teikti kokybiškas medicinines paslaugas išlieka ir personalo trūkumas ar kitos aplinkybės niekaip negali daryti įtakos pacientų teisei reikalauti žalos atlyginimo, jeigu medicininės paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai.
Apibendrinus pasakytina, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, dėl kokių medicininių paslaugų pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą. Ir jeigu dėl susiklosčiusios situacijos jam nebuvo suteikta būtinoji medicininė pagalba ir pacientas dėl to patyrė žalą (pablogėjo sveikata, asmuo mirė, tapo neįgalus ir/ar kt.) vien šio fakto užtenka, jog gydymo įstaigai būtų taikoma teisinė atsakomybė ir gydymo įstaiga turėtų atlyginti žalą. Tačiau, jei asmeniui reikalinga medicininė pagalba nėra būtinoji, tad ne laiku suteiktos medicininės paslaugos, jeigu jos buvo teikiamos kokybiškai, manau, nebūtų laikoma pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

 8,487 peržiūrų (-a)

88% LikesVS
12% Dislikes