Esant slidžiai kelio dangai ar šaligatviui visų pirma reikia saugotis pačiam, kaip pabrėžia advokatas. Ligitos Sinušienės nuotr.

Jeigu dėl slidžios kelio ar šaligatvio dangos patiriamas eismo įvykis, kurio metu sugadinama transporto priemonė, sužalojamas ar miršta žmogus, kas už tai atsakingas – Savivaldybė ar kelius prižiūrinti įstaiga?

Advokatas Linas Kontrimas.

Atsako advokatas Linas Kontrimas: už gatvių bei šaligatvių priežiūrą yra atsakinga Savivaldybė, kuri paprastai gatvių priežiūrai sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, kurių pareiga yra organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, tai yra valyti sniegą nuo kelių, naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo bei kitais slidumo didėjimo atvejais.
Nepaisant to, kad gatvių bei kelių priežiūrą faktiškai vykdo Savivaldybės pasamdyta įmonė, tačiau teisės aktai Savivaldybei nenumato galimybės atsakomybę už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims. Tai reiškia, kad jei dėl slidžios kelio dangos įvyks nelaimingas atsitikimas (autoavarija, pėsčiasis pargrius ir susižalos) pirmiausiai atsakomybė krenta Savivaldybei. Ir toks atsakomybės paskirstymas yra numatytas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, kur reglamentuota, jog savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo, 6 punktas taip pat nustato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Todėl nelaimingo atsitikimo atveju atsakovas byloje būtų Savivaldybė, o ne faktinę kelių priežiūrą atliekanti įmonė.
Kadangi įstatyme tiesiogiai yra numatyta pareiga prižiūrėti gatves, tad dėl tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo asmuo, patyręs žalą, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo. Teismų praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, tai yra, kai asmens (šiuo atveju Savivaldybės) veiksmais tiesiogiai ir nepadarytas neigiamas turtinis poveikis bei sudarytos sąlygos žalai atsirasti.
Didžiausia tikimybė patirti žalą dėl netinkamos gatvių ir kelių priežiūros, žinoma, yra žiemos laikotarpis, susijęs su slidžia šaligatvių bei kelio danga.
Panašaus pobūdžio bylose nukentėjęs asmuo pirmiausiai turi įrodyti, jog įvykio metu kelio danga buvo slidi ir tokias aplinkybės paprastai gali patvirtinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas, įvykio vietos fotonuotraukos, liudytojų parodymai ir kt.
Antra įrodinėtina aplinkybė yra priežastinis ryšys. Paprastai nėra priežastinio ryšio, jeigu nukentėjusysis buvo itin neatsargus ir žalą jis patyrė tik dėl savo neatsargiu veiksmų. Tad jeigu asmuo, matydamas, jog kelio danga yra slidi, bėgo, buvo neblaivus (kas galėjo sąlygoti griuvimą), pažeidė Kelių eismo taisykles, tokiais atvejais jam žala gali būti neatlyginama arba jos dydis mažinamas.
Svarbu paminėti ir tai, kad galima nukentėjusiojo kaltė pėsčiojo ir vairuotojo atvejais skiriasi. Tai yra asmeniui, vairuojančiam automobilį, galioja Kelių eismo taisyklės (KET), kuriose yra numatyta speciali vairuotojo pareiga pasirinkti saugų greitį, kuris ne visada yra KET nurodytas maksimalus leidžiamas greitis.
Esant blogoms oro sąlygoms, slidžiai kelio dangai, vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, jog nebūtų padaryta žala nei jam, nei kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu pėsčiojo atveju galioja tik bendro pobūdžio pareiga elgtis atsargiai. Dėl šios priežasties eismo įvykio atveju įrodyti Savivaldybės kaltę yra sudėtingiau.
Aukščiau nurodytais atvejais nukentėjusysis įgyja teisę į visą jo patirtos žalos atlyginimą. Turtinę žalą gali sudaryti nukentėjusiojo patirtos gydymo išlaidos, suplėšytų ar sugadintų drabužių, daiktų (pvz. telefono) vertė bei kitos faktinės ir rašytiniais įrodymais (pirkimo kvitais ir pan.) pagrįstos išlaidos.
Nelaimingo atsitikimo atveju, kuomet yra sužalojama asmens sveikata, asmeniui gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.
Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad vienoje byloje pėsčiajam pargriuvus ir patyrus dešinės rankos žąstikaulio lūžį, teismas neturtinę žalą įvertino 500,00 Eur. Kitoje byloje pėsčiajam pargriuvus ir patyrus kairės išorinės kulkšnies atvirą lūžį su pėdos išnirimu pėsčiajam buvo priteistas 350,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teisingumo vardan svarbu paminėti, jog antrojoje byloje teismas įvertino ir didelį pėsčiojo neatsargumą, dėl ko jam priteistina neturtinė žala buvo mažinama. Šioje byloje teismas neatsargiu pėsčiojo elgesiu laikė tai, kad nukentėjusysis galėjo sumažinti traumos kilimo tikimybę. Nes, pasak teismo, nukentėjusysis turėjo galimybę, išėjęs į gatvę, pastebėti, kad gatvės ir kelio danga yra slidi ir turėjo atitinkamai konstruoti savo elgesį pagal savo galimybes, kad būtų sumažinta galimos traumos ir žalos atsiradimo tikimybė.
Ir pabaigai norėčiau pabrėžti, kad esant slidžiai kelio ar šaligatvio dangai visų pirma reiktų imtis visų įmanomų atsargumo priemonių ir saugoti save, kad žala neatsirastų, nes visada geriau žalos išvengti, nei po to bandyti ją prisiteisti.

 30,135 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes