Pirmadienį iš Būtingės terminalo ištekėjusi nafta, kaip teigia atsakingos institucijos, išsisklaidė pati ir nuskendo jūroje. Aplinkosaugai grėsmę keliantis incidentas esą suvaldytas.
“Ne katastrofa, tik incidentas”
„Dėmė dėl oro sąlygų – vėjo ir bangų – išsklaidyta į mažesnius gabaliukus, o šalta oro ir vandens temperatūra ją sukoaguliavo į gumulėlius ir ši dėmė pati savaime nyksta, t. y. skęsta“, – BNS sakė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovas Eugenijus Valikovas.
Pirmadienį buvo skelbta, kad naftos dėmės ilgis siekė apie 4 kilometrus, plotis – apie 100 metrų. Aplinkos ministerijos teigimu, į aplinką išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos.
„Čia ne katastrofa, ne avarija, čia yra teršalų vienkartinio išsiliejimo incidentas. Kiekis nėra didelis, nesukeliantis katastrofinio arba avaringo poveikio gamtai“, – sakė E.Valikovas. Aplinkos ministerija skelbė, kad preliminari žala aplinkai siekia apie 12 tūkst. eurų, ją turės atlyginti terminalo valdytoja – Lenkijos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“.
Grėsmė gyvūnijai minimali?
Gruodžio 28 d., ką tik po įvykusios avarijos (ar, kitaip vertinant – incidento?) Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių, o didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams – įvairioms antims. Bet, ministro žodžiais tariant, teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė minimali.
Institucijų vertinimu, Baltijos jūroje išsiliejo 480 litrų naftos.
Anot „Orlen Lietuvos“, „CleanSeaNet“ palydovai taršos Lietuvos teritoriniuose vandenyse neužfiksavo. Planuojama, kad terminalo veikla bus atstatyta sausio 2 dieną.
Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų, kai Lenkijos koncernas „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“.
Nuo 1998 metų veikiančiame Būtingės terminale 1999–2008 metais yra įvykę keturi didesni ar mažesni incidentai.
Nepriimtina palikti tik paukščiams
Tačiau Baltijos aplinko forumui, vienijančiam įvairias nevyriausybininkų organizacijas, nepriimtina, kad avarijos biologinei įvairovei likvidavimo klausimą atsakingos institucijos paliko spręsti patiems paukščiams ir gyvūnams.
“Gal pakanka kliautis „kažkaip bus“ principu, gal pagaliau galime tam pasiruošti? Gal galime aiškiai nusimatyti valstybės ir socialiai atsakingo verslo vaidmenis? Juk tokio lygio momentinėms operacijoms reikalingi ir apmokytas personalas, ir įranga, ir specialios tam skirtos patalpos ir kt. Kitos šalys, kitos įmonės turi tam parengusios specialius krizių planus, nuolat remia ir moko organizacijas, rengia savanorių mobilizavimo programas, visoms šioms priemonėms skiria nedidelę dalį (1 ct nuo tonos) už naftos importą/eksportą sumokamo mokesčio… Nejau ir vėl pasidžiaugę geromis pirmosios nedidelės nelaimės pasekmėmis (kaip buvo ir COVID-19 atveju) nepasiruošę lauksime, kada užgrius tikroji tragedija?” – gruodžio 31-ąją išsiųstame atvirame laiške Aplinkos ministerijai ir AB “Orlen Lietuva” rašo Baltijos forumas.
Visą laišką skaitykite čia.
Loading ...4,309 peržiūrų (-a)