Šių metų gruodžio 14-ąją sukanka lygiai 115 metų, kaip gimė tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono garbės pilietis Juozas Lukauskas, ir 10 metų, kaip mirė kitas rajono garbės pilietis, gydytojas Juozas Pipinis.
Juozas Lukauskas gimė 1906 m. sausio 14 d. Vaitelių kaime, Klaipėdos rajon, mirė per savo gimtadienį, 1999 m. sausio 14 d. Kretingoje.
Juozas amato išmoko labai anksti, iš medžio drožė jau nuo vaikystės. Baigė 7 klases.
Devyniolikos pradėjo mokytis staliaus amato pas palangiškį baldžių J. Baltmiškį.
Pirmąjį darbelį išdrožė būdamas 21-erių, tarnaudamas kariuomenėje. Po ketverių metų jau turėjo nuosavas baldų dirbtuves Kretingoje ir dirbino baldus žmonėms.
1931 m., tais pačiais metais, kai aiudarė baldų dirbtuves, susituokė su Petronėle Bėrontaite.
1937 m. neakivaizdžiai baigė korespondentų kursus Kaune, vėliau įstojo į Kauno „Savišvietos“ institutą, kur mokėsi elektrotechnikos specialybės. Tačiau mokslą teko nutraukti, nes sovietmečiu institutas buvo uždarytas.
1939 m. prie Kretingos geležinkelio stoties Juozas Lukauskas pasistatė naujas baldų dirbtuves ir nusipirko ūkį Petrikaičių kaime, kur apsigyveno nacionalizavus jo verslą.
1949 m. dirbo Palangos gintaro dirbtuvėse, o 1956–1976 m. – medžio drožėju Klaipėdos „Dailės“ kombinate.
1966 m. kartu su kitais liaudies meno meistrais įkūrė Lietuvos liaudies meistrų sąjungą.
Apie 1930-uosius darė bareljefus, portretus. Vienas tokių portretų – Jono Basanavičiaus.
Drožybai atsidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Parodose dalyvavo nuo 1949 m. Surengė 5 autorines parodas. Dalyvavo 36-iose liaudies dailės parodose: Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Pasaulinėje parodoje Monrealyje (Kanada), taip pat įvairiose respublikinėse ir sąjunginėse parodose .
1958–1962 m. mokėsi Vilniaus dailės instituto drožybos kursuose. 1970 m. – I–ojo Lietuvoje koplytstulpio, pastatyto Antalieptėje, bendraautorius. Dalyvavo drožėjų kūrybinėse stovyklose Ablingoje (1972), Anykščiuose (1976), Ignalinoje (1977), Miliūnuose (1978, 1981), Juodkrantėje (1979, 1981).
Klebono Broniaus Burneikio paprašytas, 1987–1990 m. tautodailininkas savo drožiniais puošė ir Kretingos bažnyčią.
1989 m. Jokūbavo kūrybinėje stovykloje išdrožė kelias skulptūras naujajam Pastauninko parkui.
Daugybė jo darbų – verpsčių, skulptūrų, medžio paveikslų, dėžučių, ornamentuotų stalų, kėdžių – pasklido po pasaulį.
Nemažai jo darbų saugoma Kretingos, Telšių „Alkos“, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose.
1978 m. tapo Kultūros ministerijos P. Galaunės vardo premijos laureatu. 1989 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.
Išaugino keturis sūnus, iš kurių du pramoko tėvo amato ir neblogai meistrauja. Geriausiai sekasi Kretingoje gyvenančiam sūnui Feliksui Lukauskui. Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Kretingoje, netoli turgaus gražiai įrengtoje, skulptūromis išpuoštoje sodyboje. Meistras kaupė savo darbus, svajodamas įkurti muziejų. Kol jo neturėjo, dalį savo darbų eksponavo nedidelėje gyvenamojo namo patalpėlėje – verandoje. Tie, kuriuos Juozas Lukauskas čia atsivesdavo, pamatydavo dešimtis jo įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukurtų skulptūrų, bareljefų, paveikslų. Yra išdrožęs nemažai šventųjų skulptūrėlių. Jose ryški senoji lietuvių liaudies dailės tradicija.
Juozas Lukauskas gražiai bičiuliaudavosi su kretingiškiu liaudies meistru Anicetu Puškoriumi ir kitais šio krašto medžio drožėjais, buvo aktyvus Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu tapo 1960 m. Paskutiniais metais rašė savo gyvenimo istoriją.
Prieš 10 metų mirė gydytojas, Kretingos rajonoi garbės pilietis, laikraščio “Švyturys” skilties “Sveikata” vadovas Juozas Pipinis
Juozas Pipinis gimė 1927 metų gegužės 20 dieną Norkūnų kaime, Rokiškio rajone, mirė 2011 metų sausio 14 dieną Kretingoje.
Juozas Pipinis mokėsi Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto valstybinėje gimnazijoje. Baigęs medicinos mokslus Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultete, 1949 m. pagal paskyrimą atvyko į Kretingą.
Pradėjo dirbti tuomet vienintelėje Kretingos apskrities ligoninėje Vidaus ligų skyriaus vedėjo pareigose. Jose išbuvo 15 metų. Po metų buvo paskirtas tarprajoniniu teismo medicinos ekspertu bei ligoninės patologoanatomu. Taip pat dirbo gydytoju Darbo ekspertizės komisijoje. 1963 m. LTSR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, paskirtas ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju gydymo reikalams. Šiose pareigose išbuvo 25 metus. Daugelį metų vadovavo Kretingos greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai. Buvo apylinkės terapeutas, Vidaus ligų skyriaus ordinatorius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Tačiau labiausiai jo vardas siejamas su kardioreumatologo, reumatologo pareigybe.
Priklausė draugijai „Žinija“, buvo jos lektorius. Rūpinosi, kad medikai važinėtų po organizacijas, agituotų žmones saugoti sveikatą. Buvo Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) narys.
Daug dėmesio skyrė savišvietai. Kvalifikaciją kėlė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangos reabilitacijos ligoninėje, Sankt-Peterburge, Maskvoje, Kijeve. Dalyvavo daugelyje konferencijų, jas organizavo pats – kuriose studentai įgydavo taip jiems reikalingų žinių klinikinės ir patologinės anatomijos srityje.
Bendradarbiavo rajoninėje spaudoje. Buvo laikraščio „Švyturys“ skyrelio „Sveikata“ vadovas.
1975 m. suteiktas Nusipelniusio gydytojo garbės vardas, 1999 m. – Kretingos rajono Garbės piliečio vardas, 2004 m. – Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės nario vardas.
Parengta pagal Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos Kraštotyros skyriaus informaciją.
