Ar valstybės politikas savivaldybės taryboje gali spręsti dėl miesto gatvės sutvarkymo, jei joje gyvena jo „Facebook“ bičiulis? O balsuoti dėl įstaigos, jei su jos vadove vienoje komandoje žaidžia krepšinį? Ar reikia nusišalinti, jei balsuojama dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, kuria pasinaudotų savivaldybės tarybos narės buvęs darbdavys?
Pernai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) teikė metodinę pagalbą dėl beveik pustrečio šimto panašių situacijų, kai įvairiems viešojo sektoriaus atstovams kilo klausimų dėl galimo interesų konflikto. Ar asmens privatūs interesai nepamynė viešųjų, VTEK aiškinosi ir atlikdama tyrimus. Jų šioje srityje praėjusiais metais – daugiau nei 80. Dažniausiai tirtas savivaldybių tarybų narių elgesys.
Pernai tirtas bei pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kai 2020 m. rugsėjo 24 d. savivaldybės tarybos posėdyje balsavo dėl savo paties pareikšto nusišalinimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, meras neturėjo pagrindo nusišalinti, bet pažeidimą padarė todėl, kad sprendžiant dėl savo paties nusišalinimo pats balsavo, nors turėjo šiose procedūrose nedalyvauti.
Miestų ir rajonų gyventojams aktualūs gatvių remonto, automobilių aikštelių įrengimo, elektros linijų ar vandentiekio tiesimo, įvairių viešųjų paslaugų teikimo, įstaigų reorganizavimo, savivaldybės biudžeto tvirtinimo ir kiti klausimai gali būti susiję ir su valstybės politikų privačiais interesais. Siekdama padėti vietos valdžios atstovams skaidriai veikti ir didinti visuomenės pasitikėjimą jų veikla, VTEK parengė specializuotas rekomendacines gaires, kaip valdyti interesų konfliktus. Jose apibendrinta ilgametė VTEK praktika bei teismų formuojama pozicija, kada nusišalinti ir klausimą sprendžiant nedalyvauti, o kokiais atvejais interesų konfliktas negresia.
Abejonių visuomenei gali kilti, jei, pavyzdžiui, planuojamoje tvarkyti gatvėje veikia tarybos nario ar jo šeimos verslas, jei ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelė yra gatvėje, kurioje gyvena tarybos nario bendraturtis, jei valstybės politikas tvirtintų savo sutuoktinio darbovietės veiklos ataskaitą, jei nustatant teikiamos šilumos bazinę kainą tarybos narys turėtų teisminį ginčą su šias paslaugas teikiančia bendrove. Šiais atvejais VTEK pataria nusišalinti.
Gairėse aptariama ir tai, ar interesų konfliktą gali kelti neartimi giminaičiai (pusseserės, pusbroliai, tetos, dėdės), kaimynai, krikštatėviai, bendramoksliai ir socialinių tinklų bičiuliai. Tokiais atvejais VTEK ragina įsivertinti, ar su šiais asmenimis nesieja jokie teisiniai, ūkiniai, finansiniai ar kiti panašaus pobūdžio ryšiai – jei tokių sąsajų nėra, nusišalinti neprivalu.
Rengdami, svarstydami ar priimdami įvairius sprendimus valstybės politikai ir kiti viešojo sektoriaus atstovai turi visuomet vengti ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės. Kilus abejonių, patartina nusišalinti, o savivaldybės taryba turėtų spręsti, ar valstybės politiko nusišalinimą priimti.
Rekomendacines gaires savivaldybių tarybų nariams dėl galimų interesų konfliktų valdymo galima rasti VTEK interneto svetainėje vtek.lt .
Vasario 26 d. ir kovo 5 d. VTEK planuoja nuotolinius susitikimus su savivaldybių tarybų nariais, kurių metu pristatys minėtąsias rekomendacines gaires ir aptars jų taikymo aspektus.
“Ko neriboja teisė, riboja sąžinė”, – savivadybių politikams tokią žinią transliuoja VTEK.
Parengta pagal VTEK informacijq
Loading ...10,491 peržiūrų (-a)