Šiandien poetui, pedagogui Juozapui Maksvyčiui sueina 70. Juozapas gimė 1951 m. vasario 9 d. Darbėnų seniūnijos Peldžių kaime žemdirbių Juozo ir Petronėlės Beniušytės Maksvyčių šeimoje, kurioje užaugo šeši vaikai. Juozapas – penktasis vaikas.
Pirmąsias raides pažinti išmokė motina, kuri vaikystėje pamokė ir rašyti eilėraščius.
1958 – 1962 m. Juozapas mokėsi Peldžių pradinėje mokykloje, 1962 – 1966 m. – Grūšlaukės aštuonmetėje, 1966 – 1969 m. – Darbėnų J. Šimkaus vidurinėje mokykloje.
1969 – 173 m. mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros specialybės tuomečio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete.
1973 – 1987 m. dirbo mokytoju Skuodo rajono Šačių vidurinėje mokykloje ir vadovavo jaunųjų kraštotyrininkų bei jaunųjų korespondentų būreliams.
1978 m. pripažintas geriausiu neetatiniu korespondentu.
1988 – 1993 m. dirbo mokytoju Kretingos S. Daukanto vidurinėje, 1993 – 2014 m. – Darbėnų vidurinėje mokykloje.
1999 m. įgijo lietuvių kalbos vyresniojo mokytojo kategoriją.
2009 m. apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštu už nuoširdų pedagoginį ir metodinį darbą, aktyvią visuomeninę veiklą.
2012 m. apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus „Angelu“.
2015 m. Juozapui Maksvyčiui suteikta Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija.
Pirmąjį kūrybinį darbą publikavo besimokydamas 4-oje klasėje. Tai buvo žinutė „Naujieji metai Peldžių pradinėje mokykloje“ laikraštyje „Švyturys“. Pirmąjį eilėraštį publikavo besimokydamas 7-oje klasėje. Eilėraščių temos labai įvairios – nuo proginių eiliuotų sveikinimų iki meilės, būties, gamtos jausenų. Sukūrė nemažai eilėraščių ir žemaičių kalba . Iš viso sukurta per 300 eilėraščių. J. Maskvyčio eilių nuoširdumas, banguojanti ritmo tėkmė, visiems suprantama žodžių simbolika, persipynusi vaizdinėmis metaforomis subūrė gausų jo poezijos gerbėjų ratą.
Kūrybiniai darbai plačiai publikuoti Lietuvos spaudoje, poetas bei jo darbai pristatyti knygose „Ištirpęs liūdesys“ (Plungė, 2000), P. Kontrimienė-Šermukšnėlis „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė? (Vilnius, 2003), A. Kuklys „Likimai“ (Klaipėda, 2003), „Kretingos krašto žodžio meistrai“ (Klaipėda, 2004), D. Dunauskaitė „Pokalbiai ant Akmenos kranto“ (Klaipėda, 2007), A. Kuklys „Pilnatis“ (Vilnius, 2011).
Pagal J. Maksvyčio eiles muziką sukūrė Irena Gaškaitė, Antanas Galdikas, Aloyzas Žilys, Gintaras Pucas, Pranas Razmus.
Poetas aktyviai dalyvauja įvairiuose susitikimuose su skaitytojais, bendradarbiauja su spauda, rašo straipsnius, eiles, ruošiasi išleisti kūrybinių darbų knygą.
Tėviškės laukai, vakarėjantis dangus ir vienišas paukštis jame. Ilgesys. Džiaugsmas. Nerimo virpesiai. Tokia spalvinė gamtos ir jausmų paletė vyrauja poeto Juozo Maksvyčio eilėraščiuose.
Visiems mums gerai pažįstamas poetas nuo Grūšlaukės, 70-metį švenčiantis Juozas Maksvytis tvirtina, kad knyga jam prilygstanti stebuklui, nes iš tolimiausių kartų, iš amžių glūdumos per knygas išsaugota ir perduota žmonijos išmintis. Knyga jam taip pat esanti ir didžiausia gyvenimo mokytoja, nes leido pažinti ir suprasti žmones, mylėti savo tėvynę.„
75,579 peržiūrų (-a)