Trečiadienį kretingiškiai socialinio tinklo grupėje „Mūsų Kretinga“ dalinosi iškalbinga nuotrauka: baltą sniegą nuklojęs nemenkas suodžių sluoksnis. Foto faktas buvo fiksuotas Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, kelių medienos apdirbimo įmonių kaimynystėje.
Dėl suodžių pradėtas tyrimas
Po nuotrauka, paskelbta socialiniuose tinkluose, vyko gana aktyvi kretingiškių diskusija. Vieni kaltino konkrečią bendrovę, kiti prisiminė ir kitus toje vietoje esančius galimus teršėjus, buvo ir abejojančių bet kokio tyrimo galimybe.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta, „Švyturio“ paklaustas apie nelemtus suodžius, iškart atsakė, kad įvykis žinomas ir dėl tokios taršos pradėtas tyrimas.
„Pagal mūsų reikalavimus ir tyrimo procedūras bus paimti mėginiai ir po to vertinsime, ar buvo tarša, ar ne“, – ketvirtadienį sakė R. Kašėta.
Tarša gali būti viršyta, o gal ji buvo leistinų normų ribose. Vien tik vizualiai įvertinus aplinką kol kas nieko konkretaus pasakyti neįmanoma. Kad ant sniego matyti suodžiai – tai akivaizdu, o visi kiti parametrai reikalauja atitinkamo tyrimo.
Nors socialinės grupės dalyviai nesibodėjo įvardinti konkrečią medienos apdirbimo įmonę, jau ne kartą ant kaimynystėje esančių namų ir kiemų neva metančią taršą, tačiau pareigūnas siūlė palaukti tyrimų pabaigos.
R. Kašėta patvirtino, kad jeigu įmonės technologiniams procesams būtina katilinė, jos kaminas privalo turėti atitinkamus filtrus, sulaikančius suodžius ir kitas atmosferą teršiančias kietąsias daleles. Kitas klausimas – ar tie filtrai visada įjungiami ir naudojami, nes jų aptarnavimas reikalauja papildomų sąnaudų.
„Dabartiniai šalti orai žmones skatina daugiau kūrenti įvairias krosnis. Ne kartą esame pastebėję, kad ne vienam dar trūksta sąmoningumo, į krosnis kišama bet kas, kas dega. Neatmetame galimybės, kad Klaipėdos gatvėje užfiksuoti suodžiai galėjo būti atnešti ir iš privačių gyvenamųjų namų“, – kalbėjo R. Kašėta.
Pašnekovas neprognozavo, kiek gali užtrukti Klaipėdos gatvėje užfiksuotų suodžių taršos tyrimas, nes Kretingoje visus mėginius ima ir juos tiria Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos padalinys.
Vietoj kuro – batai, skudurai ir plastikas
Jis minėjo, kad šiomis dienomis buvo gautas dar vienas skundas – iš Pasieniečių gatvės gyventojų. Kretingiškiai skundėsi iš kamino sklindančiais kvapais ir dūmais. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad krosnis kūrenama anglimis. O anglys – tikrai ne pats švariausias kuras.
„Kodėl daugelyje Lenkijos miestų fiksuojamas smogas, ten didelė oro tarša? Lenkai plačiai naudoja anglį, nes jos atsargos didelės. Ji nuo seno deginama ir krosnyse, ir šilumą gaminančiose įmonėse“, – tikino R. Kašėta.
Dar baisiau, kad žmonės nesibodi deginti atliekas, plastiką. Neseniai vienuose Palangos garažuose užklupti vyrai, kurie šildėsi degindami kažkokias spalvotas pakuotes.
„Esame užklupę šeimininkus, kurie į krosnį kišo visokiausius skudurus, batus, o viename socialiniame būste Bajoruose krosnis buvo tiesiog užkimšta išsilydžiu plastiku“, – prisiminė R. Kašėta.
Už aplinkos taršą įstatyme numatytos baudos. Juridiniam asmeniui jos gali svyruoti nuo 170 iki 1170 eurų (baudžiamas įmonės vadovas arba vadovo paskirtas atsakingas asmuo), o fiziniams asmenims – nuo 60 iki 200 eurų.
7,715 peržiūrų (-a)