„Labai viliuosi, kad bet kokios politinės įtampos atslūgs ir darbas bus konstruktyvus”, – sako naujasis Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Aisto Mendeikos nuotr.

„Pripažinsiu, kad politinė atmosfera nėra dėkinga mano atėjimui”, – prieš savaitę pradėjęs vadovauti Kretingos rajono savivaldybės administracijai sako Egidijus Viskontas. Vis dėlto naujasis direktorius tikisi, kad pavyks konstruktyviai dirbti net ir su susiskaldžiusia Taryba, kurioje nuo metų pabaigos kunkuliuoja, regis, nebevaldomos politinės aistros.
– Gavęs pasiūlymą dirbti gimtojo miesto Administracijos direktoriumi turbūt susidėliojote visus už ir prieš? Kokius matėte šio darbo pliusus ir minusus?
– Pasiūlymas buvo gal kiek netikėtas, bet tuo pačiu ir labai malonus, nes jis reiškė, kad gimtajame mieste apie mano veiklą Vilniuje buvo žinoma. Juolab, ne kartą ir dalykiniais reikalais jau buvo tekę bendrauti ne su vienu Tarybos nariu ir meru. Sprendimas grįžti į gimtąjį miestą brendo jau kurį laiką. Lietuva nėra didelė, pačiam yra tekę apkeliauti nemažą dalį pasaulio, tad 3 valandų atstumas nuo sostinės yra niekis, lyginant su tuo, ką patiria į darbus keliaujantys didžiųjų pasaulio miestų gyventojai. Atvirai, pliusų ir minusų dėlioti net nereikėjo, nes paskutinį dešimtmetį dirbau su politikais, buvau politikos formavimo dalimi ir tikrai supratau, kur einu. Labai norėjosi pritaikyti savo patirtį gimtajame mieste ir realiais darbais prisidėti prie rajono kūrimo.
– Nors esate kretingiškis, bet 12 metų gyvenote ir dirbote Vilniuje. Sostinėje neturėjote kito pasiūlymo? Jei taip, ko atsisakėte dėl Kretingos konservatorių ir socialdemokratų pasiūlymo?
– Tiesa, kad nuo 2008 metų, kuomet pradėjau studijuoti, gyvenau Vilniuje. Tačiau tuo pat metu tikrai aktyviai sekiau, kas vyksta Kretingos rajone, į kurį grįždavau tikrai dažnai. Kas liečia darbinę veiklą, pasiūlymų likti turėjau kelis. Bet kokiu atveju, kuomet užimi viceministro pareigas, tenka bendrauti su šimtais žmonių ir tikrai tų pasiūlymų, jei esi darbštus žmogus, atsiranda ne vienas. Bet, kaip ir sakiau, norėjosi šiek tiek sumažinti gyvenimo tempą ir grįžti į gimtinę. Negalėčiau sakyti, kad pasiūlymą pateikė tik konservatoriai ir socialdemokratai. Opozicijos atstovai taip pat buvo žadėję, kad palaikys mano kandidatūrą. Priešingu atveju, meras juk nebūtų jos teikęs Tarybai. Jaučiau, kad Taryba manimi pasitiki – dėl to ir sutikau. Na, o balsavimas parodė, kad ne visi pažadai virto kūnu.
– Ar teko palikti būstą sostinėje? Kur įsikūrėte Kretingoje – gal vaikystės namuose?
– Bet kokiu atveju, su Vilniumi iki šios dienos mane sieja darbas Vyriausioje rinkimų komisijoje. Kretingoje esu laikinai apsistojęs pas tėvus, bet tikiu, jog artimiausiu metu išsispręs ir būsto reikalai, kurie tikrai šiuo metu nėra pirmaeilės svarbos klausimas.
– Esate buvęs labai dviprasmiškai vertinamų Seimo narių – Petro Gražulio, teisėjos Neringos Venskienės – padėjėju. Daugeliui kretingiškių tokia Jūsų patirtis atrodo neigiama. Ką į tai atsakytumėte?
– Taip, kelis mėnesius teko dirbti ir su minėta teisėja ir su p. Gražuliu. Seime buvau kanceliarijos dalis, tad teisinis darbas, kurį dirbau prieš keliolika metų, tikrai nesutapatina darbuotojo su nevienareikšmiškai vertinamomis asmenybėmis. Kaip ir sakiau, atlikau teisinį darbą, ruošiau įstatymų pakeitimo projektus ir į asmeninius santykius tikrai nesileidau.
– Prieš savaitę buvote pasodintas ant karštosios kėdės priešais Tarybos narius. Į kurį klausimą atsakytumėte kitaip, jau po savaitės darbo?
– Negalėčiau sakyti, kad sėdėjau ant karštosios kėdės. Vyko normalus demokratinis ir politinis procesas, prie kurio esu įpratęs. Nepajutau jokio Tarybos narių priešiškumo, stengiausi į klausimus atsakyti dalykiškai ir nuoširdžiai. Nesijaučiau kaip per egzaminą ir tikrai negaliu gailėtis dėl kažkokių pasakytų žodžių.
– Opozcicijos atstovė Dalia Martišauskienė pasigedo konkrečių Jūsų atsakymų, leidusi suprasti neva į virtualų susitikimą su Tarybos nariais atvykote nepasiruošęs. Kaip priėmėte tokį kaltinimą?
– Tikrai gerbiu p. Martišauskienę kaip savo srities profesionalę, tačiau suprantu ir tai, kad būnant opozicijoje kandumas yra ir bus neišvengiamas. Abejoju, ar Tarybos narės pastabą galima laikyti kaltinimu. Juolab, kad per prisistatymą opozicijai gerokai prieš minimą Tarybos posėdį tokių priekaištų nesulaukiau. Iš kitos pusės, natūralu, kad nesu visų sričių specialistas, todėl ir akcentavau tai, kad reikia pasitikėti ir išgirsti Administracijos darbuotojus, patirtį turinčius Tarybos narius. Laikas parodys, ar bus noriai dalinamasi ta sukaupta patirtimi. Aš linkęs kalbėtis su visais.
– Stojote prie Administracijos vairo Savivaldybėje, kurios meras turi mažumą Taryboje. Kas Jums, kaip Administracijos direktoriui, yra Antanas Kalnius? Kolega, su kuriuo galite tartis, bet neprivalote?..
– Pripažinsiu, kad politinė atsmosfera nėra dėkinga mano atėjimui, tačiau puikiai suprantu, kad tiek meras, tiek ir Tarybos nariai yra rinkti mūsų rajono gyventojų. Jie turi žmonių pasitikėjimą ir tikrai yra netaktiška teigti, kad bus nesitariama. Su meru palaikome dalykiškus santykius. Kol kas jokių susikirtimų nebuvo ir jų nereikėtų. Būdamas viceministru taip pat stengiausi bendrauti ir prisidėti sprendžiant rajono problemas. Bet kokiu atveju, visi turi dirbti rajono labui, o ne dalyvauti politiniuose karuose.
– Gal konsultavotės ir su Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Mindaugu Kaunu, kur su mažumai atstovaujančiu meru jis dirba nuo pat kadencijos pradžios?
– Atvirai pasakius, neteko bendrauti su p. Kaunu. Labai viliuosi, kad bet kokios politinės įtampos atslūgs ir darbas bus konstruktyvus. Šiuo metu labiau koncentruojuosi ne į tai, kas vyksta Plungėje, bet į Kretingos rajono aktualijas.
– Viešai minėjote Administracijos darbuotojų pasimetimą, kad jie nebežino, kuo pasikliauti – meru ar Jumis. Taigi, kuo?
– Neslėpsiu, kad buvo juntamas šioks toks neapibrėžtumas, nes sulaukiau signalų, kad paskutinius dvejus metus Administracijos darbuotojai buvo ne itin girdimi. Mano tikslas yra įsiklausyti į keliamus klausimus ir atliepti į poreikius. Juolab, Administracijos direktoriaus ir mero veiklos sritys yra aiškiai apibrėžtos įstatymo, tad nemanau, kad ateityje kils kokių nesusipratimų.
– Tikėtina, kad daugiau tariatės su vicemeru Dangiru Samaliumi, atstovaujančiu naujajai daugumai, nei mažumos meru. Ar taip? Taigi, kas dabar iš tiesų yra tikroji rajono galva?
– Natūralu, kad tariuosi ir su meru, ir su Dangiru Samaliumi, ir su Povilu Černeckiu, ir su Savivaldybės darbuotojais. Manau, tikrai neetiška kalbėti apie tai, kas yra rajono galva, kuomet pagrindinis savivaldos valdymo organas nustatytas įstatymais yra Taryba.
– Kretingoje užimate bene svarbiausias pareigas, o dar – pačiame politinių ambicijų centre. Deja, darbas su politikais ne visuomet įvertinamas pagal kompetencijas. Juk suprantate, kad kritikos bus… Gal turite savų receptų, kaip įveikti psichologinę įtampą?
– Negalėčiau sakyti, kad šios pareigos yra svarbiausios ir titulas kažką reiškia. Kaip ir minėjau anksčiau, paskutinį dešimtmetį dirbau su politikais, tad puikiai žinau, kad kritika yra politikos palydovė, nesvarbu kur: ar Seime, ar vyriausybėje, ar savivaldoje. Visur liks nepatenkintų, todėl svarbiausia išlaikyti šaltą protą, nesikliauti emocijomis ir apsišarvuoti žemaitiška kantrybe.
– Jūsų pirmtakė Jolanta Girdvainė buvo kaltinama visa darbą užkraunanti pavaduotojui Povilui Černeckiui, kitų – giriama, kad dirba, o ne lipa „ant bačkos”. Kokią poziciją užimsite Jūs? Dirbsite tyliai ar nebijosite viešai pasigirti?
– Nemanau, kad ditirambai sau yra gera praktika. Dažniausiai patys žmonės įvertina, ar žmogus vertas būti pagirtas, ar ne. Kas liečia p. Girdvainės vadovavimą, teko girdėti įvairiausių gandų. Tačiau, mano galva, nėra etiška kalbėti apie buvusius šiose pareigose. Kiekvienas pasidarys asmeninius vertinimus.
– Viešai paminėjote, kad atsisakiusiam dirbti Jūsų pavaduotoju P. Černeckiui pasiūlysite kitą poziciją. Kokią? Tai bus naujas etatas Administracijoje ar P. Černeckis užims kito darbuotojo vietą?
– Su p. Černeckiu tikrai bendraujame konstruktyviai. Labai vertinu šį žmogų kaip puikų specialistą, todėl ir siūliau likti Administracijos struktūroje. Visi supranta, kad pagal rašytus ir nerašytus politikos kodeksus, politinio pasitikėjimo pareigos yra politikų kompetencijos ribose. Sprendimus čia priima Taryba. Todėl ir pasiūliau p. Černeckiui dirbti ir dalintis savo turtinga patirtimi Savivaldybėje, gaunant visas valstybės tarnautojo garantijas.
– Nuo ko pradėjote pačią pirmąją darbo dieną Savivaldybėje?
– Natūralu, kad pirmos dvi ar trys darbo dienos buvo formalumų tvarkymas. Reikėjo pasirašyti perėmimo dokumentus, lankytis pas notarę ir pan. Deja, bet kol galioja griežti karantino ribojimai, procesas buvo šiek tiek apsunkintas, bet pavyko viską išsispręsti.
– Kaip Administracijos direktorius kokį didžiausią iššūkį sau išsikėlėte, kurį įgyvendinęs jaustumėtės savo darbą atlikęs labai gerai?
– Didžiausias šios dienos iššūkis yra biudžeto tvirtinimas. Deja, bet dėl pandemijos sukeltų komplikacijų bene visos Lietuvos savivaldybės surenka mažiau lėšų. Labai norėtųsi, kad pavyktų užversti Kretingos rajono puslapį pavadintą „amžiaus statybomis”. Norisi, kad per paskutinius porą metų stabtelėję projektai būtų įgyvendinti ir rajono gyventojai galėtų pilnavertiškai naudotis sutvarkytomis gatvėmis ir sporto komplekso teikiamais malonumais.
– Ačiū už pokalbį. 

Kaip vertinate naujajį Savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Viskontą?

View Results

Loading ... Loading ...

 9,573 peržiūrų (-a)

86% LikesVS
14% Dislikes