Autistiškų vaikų tėvai ir artimieji Kretingoje dabar turės savo užuovėją! Tai – prieš dvi savaites susikūrusi „Asociacija: Kretingos lietaus vaikai“. Kalbamės su asociacijos pirmininke Rima Neverauskyte-Brundziene.

Kretingiškės susitiko Vilniuje
Visų pirma Rima pabrėžia, kad tai nėra atskira savarankiška asociacija, o veikiau – Lietuvos autizmo asociacijos padalinys Kretingoje.
„O pavadinimą mes pasiskolinome iš Lietuvos autizmo asociacijos. Mums tas pavadinimas tiko ir norėjome būti atpažįstami. Beje, viena iš mūsų padalinio narių priklauso ir Lietuvos autizmo asociacijos valdybai“, – sako pašnekovė.
Idėja suburti kretingiškius, auginančius autizmo spektro paliestus vaikus, Rimai kilo prieš metus, dalyvaujant seminare Vilniuje. „Ten būdama susitikau su kita mama – buvome pažįstamos, bet iki to seminaro nežinojome, kad abi auginame išskirtinius vaikus. Juk šiaip nesiskelbi, kad tavo vaikas autistas“, – pasakoja kretingiškė.
„Mums besikalbant man kilo mintis, kad labai reikia tokios savitarpio pagalbos grupės ir Kretingoje. Juk kasdienybėje autistiškus vaikus auginančios šeimos susiduria su labai daug iššūkių. Vaikas kelia klausimus, į kuriuos nerandi atsakymo. Man pačiai ši idėja kilo iš poreikio – tarpusavio pagalbos poreikio“, – sako moteris.
Tad grįžusi iš sostinės Rima vietos spaudoje pakvietė susitikti autistiškus vaikus auginančias šeimas.
„Mano nuostabai žmonės aktyviai sureagavo, sulaukiau skambučių net iš tėvų, kurių autistiški vaikai jau suaugę. Į pirmąjį susitikimą susirinko apie 10 Kretingos šeimų“, – pačią pradžią prisimena moteris.
Tėvai sutarėme rinktis kas tris savaites, bet netrukus prasidėjo karantinas ir susitikimai nutrūko. Taigi, nuo šiandien vėl atnaujinami, pirmasis susitikimas vyks šiandien 11val., „Zoom“ platformoje.
Kviečiami visi norintieji: autistiškų vaikų tėvai, artimieji arba jau suaugę autistai.

Turintieji bendravimo sutrikimų
Taigi, kas yra „lietaus vaikai“?
„Labai svarbu suvokti, kad autizmas nėra liga. Lietuvoje vis dar vyrauja medicininis požiūris į autizmą. Į negalią žvelgiant iš medicininės pusės susikoncentruojama tik į asmens sutrikimus. Tačiau 2006 m. paskelbta Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m., iš esmės pakeitė negalios sampratą. Į autizmą raginama žiūrėti kaip į asmens tapatumo dalį. Autizmas, kaip bet kuri negalia, yra žmonių įvairovės dalis”.
Rima atkreipia dėmesį, kad nuo 2024 m. Lietuvos mokyklos privalės priimti visokios raidos vaikus.
„Bet matau, kad mokyklos ir darželiai nėra tam pasiruošę. Trūksta specialistų, ugdymo metodikos ir apskritai supratimo apie autizmą. Tad vienas iš asociacijos tikslų ir yra šviesti tėvus, pedagogus ir visą visuomenę, siekiant didesnės autistiškų asmenų socialinės įtraukties“, – aiškina pašnekovė.
„Būtų nuostabu, jei mokytojas pastebėtų kiekvieno vaiko galias. Vienas autistiškiems, ypač Aspergerio sindromą turintiems, asmenims būdingų bruožų yra jų ypatingasis arba kitaip vadinamas specialusis interesas. Tai gebėjimas sutelkti dėmesį išskirtinai į vieną sritį. Dėl šios savybės jie dažnai tampa ypatingais juos dominančios srities žinovais. Ir tai atsiskleidžia jau jauname amžiuje. Todėl yra manoma, kad daugybė išradėjų ir mokslininkų buvo autistai – tiek Einšteinas, tiek Mikelandželas, Mocartas, Niutonas ir kt.“, – pasakoja asociacijos vadovė.
Rima paaiškina, kad maždaug vienas iš šešiasdešimt aštuonių vaikų Lietuvoje turi šią diagnozę, tad matome, kad tai yra labai daug. Ir tendencijos rodo, kad toliau jų tik daugės.

Tėvai nekalti
„Beje, pasaulis šioje srityje jau toli pažengė, o mes žengiam tik pirmus žingsnius. Kaip pavyzdį pateiksiu tokį faktą, kad iki 2014 m. suaugusiųjų autizmo net nediagnozuodavo. Kai vaikas sulaukdavo 18metų, diagnozę paprasčiausiai panaikindavo ir asmuo tariamai „pasveikdavo“ arba jam prirašydavo šizofreniją ir – į psichiatrinę“, – pasakoja moteris.
„Mes labai menkai žinomi. O kalbant krikščioniškais terminais, man „lietaus vaikai“ yra Evangelijos mažutėliai. Šeimos, auginančios autistiškus vaikus, neretai yra stigmatizuojamos, gyvena su kaltės ar gėdos jausmu. Galimai tai susiję su nuostata, kai buvo kalbama, kad tokių vaikų susilaukia šalti ir bejausmiai tėvai, mamos šaldytuvai. Tačiau šiandien tokia nuostata neturi mokslinio pagrindo ir tėvai privalo suvokti, kad tai nėra jų kaltė. Ir atsižvelgdami į Jungtinių tautų konvenciją, šiuos vaikus turime ne slėpti, o mokyti ir ugdyti“.
Jaučia nuolatinį nerimą
Rima atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje vadinamiems lietaus vaikams labai reikalinga psichologinė pagalba: „Nes tokių žmonių sensoriniai pojūčiai yra arba labai užaštrinti, arba labai sumažinti. Galima sakyti, kad autistiški vaikai patiria nuolatinę nerimo būseną. Pavyzdžiui, jie yra ypatingai jautrūs garsui. Mes įprastai galime girdėti pirmaplanius, antraplanius garsus ir juos reguliuoti. O jie girdi viską vienodai ryškiai. Taip pat tokie žmonės būna labai išrankūs maistui, jiems labai svarbi maisto spalva, tekstūra, nes maistas jiems gali net fiziškai sukelti labai nemalonius pojūčius“.
„Jie kalbą supranta pažodžiui, dažnai neskaito veido mimikų, kūno gestų. Juk sakoma, kad žmonės paprastai 80 procentų supranta iš kūno kalbos, balso tono, o tik likusius 20 procentų lemia žodžiai. Tad galit įsivaizduoti, kaip sunku yra žmogui su tokia diagnose išlaikyti paprastą pokalbį. Reikia nuolatos bandyti suprasti, ką reiškia kiekvienas gestas. Jiems reikia to mokytis, nes jie neturi intuityvaus pajautimo”, – pasakoja asociacijos vadovė.

Auginate ar jau užauginote autistišką vaiką?

Mes – taip pat!
Šiandien, kovo 6 d., 11 val. pasikalbėkime per „Zoom“ programą
Registracija: kretingos.lietaus.vaikai@gmail.com
8 612 57668
Asociacija: Kretingos lietaus vaikai

Artimoje aplinkoje pažįstate žmonių, turinčių autizmo požymių?

  • Ne. (0%, 1 Votes)
  • Taip. (0%, 0 Votes)
  • Aš esu autistiška asmenybė. (0%, 0 Votes)

Total Voters: 0

Loading ... Loading ...

 163,502 peržiūrų (-a)

94% LikesVS
6% Dislikes