Ar įmanoma iš Valstybės prisiteisti žalos atlyginimą už karantino metu patirtą žalą? Asociatyvi Ligitos Sinušienės nuotr.

Kretingiškiui Evaldui Petrauskui pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino, advokato Lino Kontrkmo teiraujamės, ar, jo manymu, apskritai įmanoma iš Valstybės prisiteisti karantino metu patirtos žalos atlyginimą.

Atsako advokatas Linas Kontrimas: kiekvienas asmuo turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą. Ne išimtis ir atvejai, kuomet žala yra sąlygota valstybės ar valstybinės institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi įstatymu, teismų praktika (teismų precedentais) ir teismo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis).

Advokatas Linas Kontrimas.

Jeigu ginčo atveju valstybės (valstybės institucijų) veiksmai yra grindžiami ir pateisinami įstatymu (nepaisant to ar įstatymas/teisės norma atitinka aukštesnės galios teisės aktus ar Konstituciją), tokiais atvejais teismas turi ribotas galimybes pripažinti, jog valstybės ar valstybių institucijų veiksmai buvo neteisėti.
Vyriausybė 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 priėmė sprendimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas). Tad jeigu asmuo (juridinis ar fizinis) remiantis vien tuo faktu, jog priėmus tokį Nutarimą, jam buvo padaryta žala, kreiptųsi į teismą, tikėtina (jeigu nebūtų kitų minėto Nutarimo taikymo konkretaus asmens atžvilgiu pažeidimų), kad jo reikalavimas būtų atmestas.
Žinoma, tokia taisyklė nėra absoliuti. Teisės normos, kuriomis teismai vadovaujasi priimdami sprendimus, negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams (pvz. Vyriausybės priimtas nutarimas negali prieštarauti Seimo priimtam įstatymui) ar Konstitucijai. Akivaizdu, jog jeigu įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas prieštarauja aukščiausios galios teisės aktui – Konstitucijai, vadovaujantis tokiomis teisės normomis priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu nei teisingu, nors formaliai ir būti grindžiamas galiojančiomis teisės normomis. Siekiant išvengti tokių situacijų, įstatymo leidėjas yra numatęs įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų atitikties Konstitucijai patikrinimo galimybę ir ši funkcija yra deleguota Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis teismas). Įdomumo dėlei pasakytina, kad Konstitucinis teismas, be kitų jam deleguotų funkcijų, tikrina tik įstatymų ir Vyriausybės nutarimų atitikį Konstitucijai. Visų kitų valstybės ar savivaldybės institucijų priimtų norminio pobūdžio teisės aktų atitiktį įstatymams ar Konstitucijai tikrina administraciniai teismai.
Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Taigi, kaip matyti, asmuo, ketindamas kreiptis į teismą dėl jo manymu neteisėtai priimtu Vyriausybės nutarimu jam padarytos žalos atlyginimo, tiesiogiai prašyti Konstitucinio teismo ištirti Vyriausybės nutarimo konstitucingumą teisės neturi. Tą jis gali padaryti tik teisminio proceso metu, pateikdamas prašymą teismui kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu bylos ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymu byloje. Tačiau, jeigu teismas tokio asmens prašymo netenkina, asmens prašymas Konstitucinio teismo dėl teisės akto konstitucingumo ištyrimo, nepasieks. Iš praktikos galiu pasakyti, kad teismas tokio pobūdžio prašymus tenkina ypatingai retai.
Nepaisant to, teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį teismą, nereiškia, kad asmuo visiškai praranda tokią galimybę. Nuo 2019-09-01 Lietuvoje įsigaliojo konstitucinio skundo institutas, leidžiantis asmeniui tiesiogiai pateikti skundą Konstituciniam teismui. Tačiau esminė tokio skundo padavimo sąlyga yra ta, kad byloje dėl asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės arba atsisakyta priimti skundą, t. y. toks teismo sprendimas, kuriuo užkertamas kelias tolesnei pažeistų asmens teisių ar laisvių gynybai bendrosios kompetencijos ar administraciniuose teismuose. Kitaip sakant, tam, kad asmuo galėtų kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį teismą, jis turi būti išnaudojęs visas galimybes apginti savo pažeistas teises be Konstitucinio teismo pagalbos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas dėl karantino įvedimo tiesiogiai liečia daugelio asmenų teises ir interesus, ginčų dėl jo atitikties Konstitucijai ir įstatymams tarp įvairių visuomenės grupių taip pat yra nemažai, todėl manau, kad tėra tik laiko klausimas, kada šio Nutarimo konstitucingumas bus tikrinamas Konstituciniame teisme ir tik nuo Konstitucinio teismo išaiškinimų priklausys, ar dėl įvesto karantino nukentėję asmenys įgys realią galimybę iš valstybės gauti jų patirtų nuostolių atlyginimą.

Turite klausimų advokatui ar kitam specialistui? Rašykite redakcija@svyturiolaikrastis.lt

 96,168 peržiūrų (-a)

75% LikesVS
25% Dislikes