Evaldas Petrauskas. Aisto Mendeikos nuotr.

Kretingiškio, buvusio Palangos kredito unijos vadovo Evaldo Petrausko vadovaujama Kredito unijų narių asociacija (KUNA) kreipėsi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę, Seimą reikalaudama nutraukti ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimą šalyje ir taip baigti, anot KUNA, ir Lietuvos respublikos piliečių konstitucinių teisių pažeidinėjimą.

Nei prezidentas, nei Seimas, nei Sveikatos ir Vidaus reikalų ministerijos į kretingiškį nekreipė dėmesio, bet vis tik KUNA vadovo užsispyrimas nenuėjo šuniui ant uodegos: Vilniaus apygardos administracinis teismas KUNA skundą jau priėmė ir jam jau suteikė proceso bylos numerį.
„Tai reiškia, kad jis bus nagrinėjamas. Vadinasi, atsakovai, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, turės pateikti atsiliepimus, ir po to teismas priims sprendimą: panaikins jų sprendimus arba ne. Jeigu skundą atmestų, rašysiu skundą Vyriausiajam administraciniui teismui. Aš neprašau žalų (už karantino suvaržymus) atlyginimo, tik bandau įrodyti, kad įstatymų turi laikytis ir Vyriausybė, nes Užkrečiamųjų ligų įstatymo 21 str. aiškiai rašo, kad Vyriausybė gali tik riboti judėjimą, veiklas, o Vyriausybė uždraudė viską, kas mano, ir mano advokatų, su kuriais bendravau, nuomone (ir advokatu su kuriais bendravau), yra iš jos pusės neteisėta ir išeina iš Vyriausybės jurisdikcijos,“ – „Palangos tiltui“ sakė E. Petrauskas

Prezidentūra E. Petrauskui jau pranešė, kad jo reikalavimas yra „gautas ir užregistruotas“, o Seime asociacijos reikalavimas Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavedimu buvo perduotas susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsakė E. Petrauskui, pabrėždama, kad nesutinka su jo teiginiais.

„Kredito unijų narių Lietuvoje yra beveik 200 tūkstančių. Dauguma Kredito unijų narių turi šeimas (vaikus, tėvus) taigi atstovauja ir susijusiems asmenims. Mes manome, kad Lietuvoje tai gali būti apie 1,4 mln. ir tai sudaro apie pusę Lietuvos gyventojų. Mes gauname labai daug skundų, kad nuo 2020 metų pavasario, kai buvo įvestas karantinas, iki dabar yra grubiai pažeidžiama Lietuvos Konstitucija,“ – kreipimesi teigia E. Petrauskas.

Anot jo, įvedus karantiną, buvo sužlugdyta sveikatos sistema, žlugdomas smulkus verslas, švietimas, kultūra ir t.t.

„Mūsų bendruomenė ir narių artimieji tikėjosi, kad nauja Vyriausybė, seimo nariai nebekartos buvusios Vyriausybės klaidų, tačiau situacija tapo dar blogesne. Oficiali konstitucinė doktrina teigia, kad žmogaus teises riboti yra galima, tačiau tai turi būti daroma įstatymu. Kaip matome, karantino ribojimai buvo įvesti ne įstatymu, taigi šie ribojimai yra antikonstituciniai…Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymo 21str. matome atvirą įgaliojimų nustatyti žmogaus teisių ribojimus delegavimą Vyriausybei, o Vyriausybė, veikdama ultra vires, tain yra viršydama savo įgaliojimus, labai noriai ėmėsi karantino priedangoje riboti žmogaus teises, kas yra antikonstitucine veika,“ – teigia KUNA. „Prieita iki absurdo, kai karantino ribojimai taikomi COVID-19 persirgusiems, bei paskiepytiems asmenims.“

Tačiau SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius su tokiais KUNA teiginiais nesutinka: „Nesutiktume su Jūsų rašte teiginiu, kad Lietuvos gyventojai neteko teisės į sveikatos apsaugą, darbą, mokslą, švietimą, judėjimą. Įstatymu laikinai suvaržytos žmonių teisė laisvai judėti neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsniui, nes tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti. Nustatant karantino režimo priemones, atsižvelgiama į daugelį veiksnių, tarp jų epideminę situaciją ir jos kitimą, sveikatos priežiūros ekspertų ir socialinių partnerinių išsakytas pastabas ir pasiūlymus, užsienio šalių pavyzdžius ir tarptautinių organizacijų siūlomas priemones, kitas aplinkybes. Socialinių kontaktų mažinimas išlieka pagrindine karantino režimo priemone, todėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės tikslais yra pateisinamos visos priemonės, padedančios mažinti bereikalingą žmonių būriavimąsi ir kontaktus, kai yra užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus. Nustatant tam tikras karantino režimo priemones, pagrindinis tikslas nėra pats tam tikros veiklos draudimas, tačiau visų pirma tikimasi asmenų supratingumo ir atsakingo elgesio, kuris leistų sustabdyti užkrečiajų ligų plitimą,“ – atsako SAM A. Ščeponavičius.

Evaldo Petrausko vadovaujama Kredito unijų narių asociacija turi pastabų ir dėl PGR testų.

„Visiems žinoma, kad PGR testai (Koronaviruso infekcijai nustatyti naudojami dviejų tipų testai. Vieni testai skirti aptikti viruso genetinę medžiagą (RNR) – vadinami genetiniais arba PGR. Kiti – serologiniai testai – tiria paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus – aut.) nėra skirti ligos nustatymui ir esant jų teigiamiems rezultatams yra didžiulė klaida konstatuoti susirgimą. Tai aprašyta testų gamintojų produktų aprašymuose. Aprašyme aiškiai pažymėta, kad šis produktas yra skirtas tik tyrimams ir negali būti taikomas klinikinei ligos diagnozei. Šių testų paklaidos yra pagrindas statistikos duomenų klaidingumui ir visos situacijos dirbtiniam išpūtimui dėl covid-19 plitimo. Reikalaujame įvertinti šį faktą ir spręsti dėl tęstų atlikimo prasmingumo. Pabrėžiame, kad statistikos paklaidoms ir skaičių išdidinimui svarbiausią ir ryškiaausią įtaką daro PGR testai. PGR tyrimas negali būti taikomas kaip pagrindinis tyrimo metodas covid-19 ligai diagnozuoti, nes jis skirtas genetinių sekų nuskaitymui, o ne konkrečios virusinės ligos konstatavimui (tai pabrėžia ir šio tyrimo išradėjas Kary B. Mullis). Šis tyrimas pirmą kartą buvo įvestas tik šios pandemijos metu ir PGR testo įvedimui nebuvo taikomi „geros praktikos“ reikalavimai, ko pasėkoje nebuvo atlikta pilna validacija, verifikacija bei nebuvo paskaičiuota paklaida. Virusinės ligos gali būti nustatomos ir kitais tyrimo metodais, kurie jau eilę metų yra verifikuoti ir patvirtinti pagal geros praktikos standartus (pridedame šaltinius apie mokslininkų, imunologų nuomonę dėl testų paklaidų ir netinkamo jų naudojimo virusinės infekcijos nustatymui). Tik turint objektyvią informaciją apie realius covid-19 klinikinius susirgimus, yra įmanomas teisingos statistikos formavimas, objektyvios situacijos suvokimas ir priimamų apsaugos nuo pandemijos priemonių adekvatumas,“ – teigia KUNA vadovas E. Petrauskas.

Anot jo, Robert Koch institutas (Vokietija), neginčijamas autoritetas ES ir Lietuvos pareigūnams, siekiantiems užkirsti kelią pandemijos plitimui, yra nurodęs, kad teigiamų PGR rezultatų negalima prilyginti pasveikusių pacientų infekcijai“.

„Taigi – testo rezultatas yra teigiamas, o žmogus yra sveikas (jau persirgęs),“ – daro išvadą E. Petrauskas.

Anot jo, valdžia, žiniasklaida, televizija turi nutraukti žmonių bauginimą, gąsdinimą, kiekvieną dieną skelbiant melagingų PGR testų rezultatus.
„Kai žmogus pastoviai yra streso būklėje krenta imunitetas ir žmonės pradeda sirgti. Remiantis 22 mokslininkų išvada, paskelbta 2020-11-27, PGR testai iki 97 procentų gali būti neteisingi. Buvo konstatuota 10 kritinių klaidų, kurios patvirtina, kad PGR testai yra nepatikimi ir jais remtis negalima. Ši informacija profesoriaus Eduardo Vaitkaus buvo pateikta tuo metu buvusiam sveikatos ministrui Aurelijui Verygai. Ministras tesugebėjo atsakyti, kad tai tik mokslininkų nuomonė. Tačiau ši nustatyta išvada nėra paneigta, o tai reiškia, kad PGR testai yra niekiniai ir jais remtis negalima. Naujoji Vyriausybė tai žino, bet ir toliau remiasi nepatikimų PGR testų rezultatais, ko pagrindu yra įvestas neteisėtas karantinas. Medicinoje žinoma, kad žmogus turi labai daug virusų ir tai nelaikytina, kad žmogus serga todėl teigiamas PGR testas nepadaro žmogų ligonimi,“ – pareiškime nurodo KUNA.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius su tokiais KUNA teiginiais dėl PGR testų nesutinka: „Pabrėžiame, kad PGR metodas laikomas auksiniu standartu laboratorinėje diagnostikoje. Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, prieš pradedant atlikti SARS-CoV-2 tyrimus PGR metodu, kiekviena laboratorija iš NVSPL gauna tikrai teigiamą ir tikrai neigiamą ėminius. Sėkmingai atlikus šių ėminių tyrimus, laboratorijos privalo atlikti metodo verifikavimą arba validavimą vadovaujantis įstaigoje galiojančiais kokybės vadybos sistemos standartu.“

Prezidentui, Vyriausybei ir Seimui E. Petrauskas dėsto, kad „sunkiai suvokiama, kai valdžia ir Prezidentas reklamuoja eksperimentinius medicininius preparatus – vakcinas.

„Tiek valdžia, tiek farmacija, kuri gamina vakciną, atsisako atlyginti žalą dėl galimo vakcinos patirto šalutinio poveikio. Spauda skelbia milžiniškus skaičius mirusių nuo vakcinos šalutinių poveikių. Tačiau premjerė sako, kad „tai bilietas į laisvę“. Jeigu mirtis yra laisvė, tai manau, kad tai labai nevykęs pajuokavimas. LR Konstitucijos 21str. teigia, kad „su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai“. Tačiau panašu, kad yra sąmoningai tarnaujama farmacijos pramonei, kuri siekia pelno, ir visi Lietuvos pilečiai pateikiami šiai pramonei naudoti vietoje bandomųjų triušių. Vadovaujamasi nuomone PSO, kurią remia privatūs fondai, kuri de facto priklauso privatiems fondams, turintiems savų tikslų, kurie vargu ar atitinka LR Konstitucijos tkslus,“ – rašoma KUNA pareiškime.

Tačiau SAM su tokiu KUNA teiginiu taip pat nesutinka: „Informuojame, kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudojamos vakcinos, registruotos Bendrijos vaistinių preparatų registre, įvertinus jų kokybę, veiksmingumą ir saugumą. Šiuo metu yra naudojamos „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech&Pfizer“) ir „COVID-19 vaccineModerna“ (gamintojas „Moderna“), „COVID-19 Vaccine AstraZeneca” vakcinos. Šių vakcinų veiksmingumas ir saugumas nustatyti didelės apimties klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 70 000 dalyvių, metu. Klinikinių tyrimų duomenimis, vakcinos veiksmingumas yra apie 95 %. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra nesunkūs ir praeina per kelias dienas. Dažniausi nepageidaujami poveikiai (pasitaikantys daugiau kaip 1 asmeniui iš dešimties
paskiepytųjų) buvo skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, šaltkrėtis, karščiavimas, pažasties limfmazgių patinimas ar skausmingumas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmas, pykinimas ir vėmimas. Mažiau kaip 1 asmeniui iš 10 paskiepytųjų pasireiškė injekcijos vietos paraudimas, išbėrimas. Mažiau kaip 1 asmeniui iš 100 paskiepytųjų atsirado niežulys injekcijos vietoje. Mažiau kaip 1 asmeniui iš 1000 buvo nustatytas vienos pusės veido raumenų silpnumas.
Ilgalaikių vakcinos saugumo tyrimų šiuo metu dar nėra, tačiau ilgalaikis COVID-19 vakcinos saugumas ir nauda visai populiacijai taip pat bus tiriama nepriklausomais tyrimais, kuriuos koordinuos Europos Sąjungos institucijos. Taip pat yra parengtas vakcinų rizikos valdymo planas, kuriame pateikiama svarbi informacija apie vakcinos saugumą, kaip rinkti tolesnę informaciją ir kaip sumažinti galimą riziką. Siekiant užtikrinti, kad būtų renkama ir analizuojama informacija apie vakcinų saugumą, bus įgyvendintos visos saugos priemonės, kurios numatytos ES vakcinų nuo COVID-19 saugos stebėsenos plane. Vakcinų gamintojai kas mėnesį teiks ataskaitas,“ – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

SAM pažymi kad Lietuvoje skiepijimas nėra privalomas ar priverstinis, o skiepijimas COVID-19 vakcina vykdomas vadovaujantis savanoriškumo principu (skiepijami tik rašytinį sutikimą davę asmenys ar asmenys, dėl kurių rašytinį sutikimą davė jų įstatyminiai atstovai).

„Lietuvoje pradėjus skiepijimus vakcinomis nuo COVID-19 ligos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM atidžiai stebės šių vakcinų saugumą. Todėl ypatingą svarbą įgauna ir sveikatos priežiūros specialistų aktyvus įsitraukimas į farmakologinio budrumo procesus bei jų indėlis teikiant pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas (toliau – ĮNR). Atkreipiame dėmesį, kad prievolė dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones yra nustatyta Nutarime tikslu riboti viruso plitimą (šaltinio kontrolė). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, tyrimais įrodyta, kad veido kaukės sumažina ir jas dėvinčių asmenų užsikrėtimo riziką (savisauga),“ – atsakyme E. Petrauskui teigia A. Ščeponavičius.

Anot KUNA vadovo E. Petrausko, remiantis statistika, dėl valdžios priimtų neteisingų ir neteisėtų sprendimų įvedant karantiną, padidėjo savižudybių skaičius, psichinės ligos, uždelstos ligos progresuoja, nes nebeliko nei gydymo, nei prevencijos. Su šiais teiginiais Sveikatos apsaugos ministerija taip pat kategoriškai nesutinka.

„Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir faktus, reikalaujame nutraukti įvestą ekstremalią situaciją ir panaikinti antikonstitucinius žmonių teisių ribojimus,“ – teigiama KUNA pareiškime.

„Palangos tiltas“ primena, kad lapkričio pabaigoje Seimo narys iš Palangos, Dainius Kepenis, įplieskė didelį ažiotažą, kai „kovidą“ vadino „pasaulinės vaistų gamintojų mafijos sąmokslu“, o vakciną – „prievartiniu dalyku“, kuris visus esą pavers „eksperimentiniais triušiais.“

 

 29,834 peržiūrų (-a)

97% LikesVS
3% Dislikes
13 thoughts on “Kretingiškis Evaldas Petrauskas savo pasiekė – teismas sutiko priimti jo skundą dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties”
  1. Visiems reikia būti vieningiems, prieš žmonių gyvenimų žlugdymą.

  2. Labai gerai, gaila kad dauguma tik stebi ir nezino kaip susiorganizuot ir prisijungt prie bendro judejimo

  3. saunuoliai ,gerai kad juda ,tik vyriausybes nariu paaiskinimai kvailai atrodo…pucia ta pacia dudelia toliau

  4. puiku gerai kad juda ,tik vyriausybes nariu paaiskinimai kvailai atrodo…pucia ta pacia dudelia toliau…

  5. Ačiū už atkaklumą kovojant su prievarta ir nacistinėmis priemonėmis, į kurias sukišti stori pinigai, sunku papūsti prieš vėją, bet jeigu geri žmonės nesipriešins blogiui, blogis ir nugalės.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE